Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, bausmės, paskirtos pagal 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį ir 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. 2022 m. vasario 3 d. paleistas lygtinai 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra. 2022 m. liepos 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės; 2022 m. vasario 3 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. 2022 m. rugpjūčio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus;

3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartimi patikslintas bausmių subendrinimas ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi subendrintu su 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 7 mėnesius laisvės atėmimo; 2022 m. lapkričio 4 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie griežtesnės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-10-05 nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi subendrintu su 2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir patikslinta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022-06-19. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur valstybės naudai. 2022 m. gruodžio 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį;

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, teistas, paskutinius kartus:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2020 m. liepos 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2021 m. lapkričio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. ir R. V. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

A. D. ir R. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2024 m. balandžio 20 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams - tyčia braižė peiliu, daužė kumščiais ir spardė M. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadino svetimą 459,96 Eur vertės turtą. Tokiu būdu, A. D. ir R. V. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

jis 2024 m. gegužės 19 d., apie 1.54 val., prie AB „Swedbank“ banko bankomato, (duomenys neskelbtini), A. P. inicijavus finansinę operaciją 1 000 Eur sumai išgryninti bei bankui išdavus 1 000 Eur, greta buvęs A. D. juos atvirai pagrobė ir pasišalino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltę pripažino iš dalies. Pripažįsta 2024 m. gegužės 19 d. atvirai pagrobęs A. P. pinigus. Parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino tiesiog gatvėje. Prieš nagrinėjamą įvykį kartu lošė kazino, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Išėję iš kazino taksi automobiliu nuvažiavo prie „Swedbank“ bankomato (duomenys neskelbtini). Kai nukentėjusysis A. P. išgrynino 1000 Eur, jis, kaltinamasis, tuos pinigus paėmė ir pasišalino. Pagrobtus pinigus išleido savo reikmėms. Kadangi viskas įvyko seniai, visų įvykio aplinkybių nepamena. Dėl šios nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Pasižada žalą atlyginti. Šiuo metu dirba nelegaliai, nes turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos išieško antstolis.

Dėl 2024 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta. Parodė, kad 2024 m. balandžio 20 d. buvo su kaltinamuoju R. V. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo R. draugė R. Jie šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo momentu R. paskambino draugė ir pasiūlė važiuoti pas ją į Dituvą. R. neleido R. išvažiuoti į Dituvą, supyko. T. R. vis tiek nusprendė važiuoti, išėjo į lauką, nes jai kažkas paskambino, o R. išėjo kartu su ja. R. ilgai negrįžo, todėl jis, kaltinamasis, pažiūrėjo pro langą ir pamatė kieme kelis vyriškius, vienas jų laikė ginklą - šautuvą. Jis, A. D., išsigandęs nuo virtuvinio stalo griebė peilį ir išbėgo į lauką. Suprato, kad įvyko konfliktas. Ketino peiliu tik pagąsdinti, nieko neketino žaloti. Jį pamatę lauke buvę vyriškiai pradėjo bėgti. Teigia, kad prie nukentėjusiojo M. S. automobilio net nebuvo priėjęs. Įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1 prom. girtumas. Visų įvykio aplinkybių nepamena, nes viskas įvyko labai greitai. M. S. automobilyje buvo 3 keleiviai (du vyrai ir mergina) ir vairuotojas, M. S.. Ginklą turėjo M. S. keleivis. Jis laikė ginklą nukreiptą tiesiai į R. V.. Teigia, kad M. S. automobilio nebraižė ir jo nedaužė. Nematė, ar minėtą automobilį daužė R. V.. Bandė pasivyti tuos vyriškius kartu su R. V.. Kai grįžo, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Matė, kad R. V. taip pat turi peilį. Su M. S. pareikštu civiliu ieškiniu nesutinka, nes jo automobilio negadino.

Kiti rašytiniai bylos duomenys.

Iš nukentėjusiojo A. P. pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad užfiksuotas grynųjų pinigų nurašymas kortele ************(duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 19 d. ATM PC IKI Klaipėda (duomenys neskelbtini), operacijos suma 1000.00 Eur (2 t., b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką, be kita ko, gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387 387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, vandališki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas ar kitoks niokojimas. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamas įvykis buvo gatvėje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, t. y. viešoje vietoje, bei kad tarp kaltinamųjų A. D. ir R. V. ir nukentėjusiojo M. S. keleivių kilo konfliktas.

Pažymėtina ir tai, jog kaltinamųjų A. D. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs ir nuolat kinta, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. nurodė, kad R. M., su kuria girtavo tą vakarą, iki M. S. vairuojamo automobilio lydėjo kartu su kaltinamuoju A. D.. Vienas iš automobilyje sėdėjusių asmenų pradėjo mojuoti ginklu, todėl jis, kaltinamasis, tą ginklą tiesiog išmušė jam iš rankų ir kartu su R. ir A. D. grįžo į butą. Jokių peilių su A. D. neturėjo (2 t., b. l. 85-87). Antros apklausos metu R. V. parodymus pakeitė nurodęs, jog pirmasis prie nukentėjusiojo automobilio atėjo jis su R.. R.i atsisakius važiuoti su liudytojais, grįžo į butą. Jam grįžus į butą, A. D. pasiūlė eiti į lauką ir su atvykusiais asmenimis „išsiaiškinti“. Eidami į lauką abu pasiėmė virtuvinius peilius, norėdami pagąsdinti atvažiavusius asmenis. R. M. pasiliko jų laukti bute. Vienas iš automobilyje sėdėjusių asmenų turėjo ginklą. Automobilio jie negadino ir jo nespardė (2 t., b. l. 91-92). Teisme R. V. nurodė, kad eidamas į lauką pasiėmė peilį, o vienam iš atvykusių asmenų pradėjus grasinti ginklų, A. D., tai pamatęs per buto langą, taip pat paėmė virtuvinį peilį, išbėgo į lauką. Atvažiavę asmenys, pamatę juos, kaltinamuosius, su peiliais, išsigando, pradėjo bėgti, norėjo pasišalinti. Jie, kaltinamieji, bandė šiuos asmenis pasivyti, bes jiems nepavyko. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme.

Taipogi byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų versiją, jog konfliktą sukėlė būtent M. S. automobiliu atvykę teisme apklausti liudytojai, kurie neva grasino ginklu, o vėliau, pamatę pas kaltinamuosius peilius, bandė iš įvykio vietos pasišalinti.

Nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktas konflikto vietoje užfiksuotas ir 2024 m. balandžio 21 d. M. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur užfiksuota, jog automobilio kairiame galiniame sparne yra du įbrėžimai, vieno ilgis apie 1 cm, aukštis apie 1 cm, antro įbrėžimo ilgis 4 cm, aukštis 3 cm. Kairės pusės galinio lango apdailoje yra apie 1 cm, ilgio įbrėžimas, kairės pusės galinėse duryse apie 1 cm ilgio įbrėžimas, dešinės pusės galinių durų lango apdailoje apie 8 cm, ilgio įbrėžimas, dešiniame galiniame sparne 6 cm ilgio ir apie 2 cm aukščio įbrėžimas. Nustatyta, kad visi įbrėžimai padaryti galimai aštriu daiktu (1 t., b. l. 13-27).

Taigi, anksčiau aptartų liudytojų bei nukentėjusio asmens parodymai visapusiškai patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrai, be priežasties viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tyčia apgadino M. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) braižydami jį peiliu, spardydami ir daužydami kumščiais.

Tai, kad kaltinamieji svetimą turtą gadino viešoje vietoje ir matant ne tik proceso dalyviams, bet ir kitiems, t. y. tretiesiems asmenims, rodo, jog jie siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. D. ir R. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Teismas taip pat laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. D. 2024 m. gegužės 19 d., apie 1.54 val., prie AB „Swedbank“ banko bankomato, (duomenys neskelbtini), A. P. inicijavus finansinę operaciją 1 000 Eur sumai išgryninti bei bankui išdavus 1 000 Eur, atvirai šias pinigines lėšas pagrobė ir pasišalino.

Kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad su nukentėjusiuoju A. P. susipažino 2024 m. gegužės 18 d., kartu lošė kazino, ten vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. gegužės 19 d. naktį taksi atvažiavo prie „Swedbank“ bankomato (duomenys neskelbtini). Kai nukentėjusysis A. P. išgrynino 1 000 Eur, jis, kaltinamasis, tuos pinigus paėmė ir pasišalino. Kaltinamojo A. D. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo A. P. parodymais, teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojos D. M. parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, tai – įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 162-168), vaizdo įrašų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 26-28) ir kt.

Šioje byloje nustatyta, kad A. D. įvykdė atvirąją vagystę – svetimą turtą pagrobė matant nukentėjusiajam A. P., veikdamas tiesiogine tyčia. Jo padaryta nusikalstama veika baigta, nes suvokė, kad grobiamas turtas jam nepriklauso, kad jį grobia atvirai viešoje vietoje, grobdamas svetimą turtą veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą turtą, jį užvaldė ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu. Todėl konstatuotina, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų A. D., R. V. atsakomybę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) - neišnykus teistumui, bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sunkina tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) - neišnykus teistumui.

A. D. šioje byloje teisiamas už vieno apysunkio ir vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis A. D., būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o naujas nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, laikytinas recidyvistu. A. D. daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja. Kaltinamasis A. D. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. Kaltinamasis A. D.iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įvertinus aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, A. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytas jų vidurkis.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, iš dalies pridedama bausmė (4 mėn. laisvės atėmimo), paskirta pagal BK 284 straipsnį. Dalinis bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo formą, į nusikalstamų veikų motyvus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją bei į kaltinamojo asmenybę.

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 21 d. 00.43 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 17.55 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (3 t., b. l. 1-3, 7-8).

R. V. šioje byloje teisiamas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis R. V., būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o naujas nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, laikytinas recidyvistu. R. V. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja. Kaltinamasis R. V. dirba (duomenys neskelbtini), jam nustatytas neįgalumas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino. Kaltinamasis R. V.iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įvertinus aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, R. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam R. V. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 21 d. 00.43 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 18.16 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2 t., b. l. 104-106, 109-110).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. kaltinamajam A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro iš jo pasisavintų piniginių lėšų suma (1 t., b. l. 192).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam A. P. dėl pasisavinto jo turto – piniginių lėšų, kaltinamojo A. D. neteisėtais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala. Žala nebuvo atlyginta. Padarytos žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia, kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, sutiko su juo. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad A. P. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo A. D..

Be to, nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų A. D. ir R. V. priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog dėl kaltinamųjų A. D. ir R. V. veiksmų – jam priklausančio automobilio apgadinimo, patirto streso negalėjo dirbti du mėnesius. Jis, nukentėjusysis, teikia (duomenys neskelbtini) keleivių pavėžėjimo paslaugas jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Negalėjo teikti paslaugas apgadintu automobiliu, automobilis ilgai buvo remontuojamas – apie vieną mėnesį, dėl ko jis negavo darbo pajamų. Turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė. Įvykio metu labai išsigando, patyrė šoką. Pirmą kartą buvo užpultas, kaltinamieji turėjo peilius, ilgai jautė baimę, stresą. Jo prašomą priteisti sumą sudaro neturtinė žala ir negautos pajamos. 2023 m. teikė (duomenys neskelbtini) pavėžėjo paslaugas, per metus uždirbo 12 000 Eur, tau yra vidutinis mėnesinis jo darbo užmokestis – 1 000 Eur. Po nagrinėjamo įvykio nedirbo 2 mėnesius.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis M. S.dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. D. ir R. V.viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais, tai yra tyčia braižydami peiliais, daužydami kumščiais ir spardydami apgadino M. S. priklausantį automobilį, pastarajam teikiant keleivių vežimo paslaugą. Tikiu būdu kaltinamieji viešai nukentėjusįjį M. S.pažemino, jam sukėlė baimę, grėsmę, nerimą dėl savo saugumo. Toks viešas kaltinamųjų elgesys šokiravo ne tik nukentėjusįjį M. S., bet buvo itin nemalonus ir tokį kaltinamojo elgesį mačiusiems liudytojams. Be to, remontuodamas apgadintą automobilį, nukentėjusysis negalėjo tam tikrą laiko tarpą verstis keleivių pavėžėjimo veikla. Kaltinamieji A. D. ir R. V. dėl savo elgesio nuoširdaus apgailestavimo nereiškė, nukentėjusiojo neatsiprašė. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl neteisėto kaltinamųjų elgesio buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ar kilo negrįžtamos pasekmės kitoms jo asmeninėms turtinėms ar neturtinėms vertybėms.

Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jų turtinę padėtį, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų A. D. ir R. V. priteisia 1 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikų pavojingumą ir kilusius padarinius, kaltinamųjų turtinę padėtį, kaltės laipsnį, todėl veiksmingai užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Civilinis ieškovas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems A. D. ir R. V. pareiškė civilinį ieškinį 459,96 Eur sumai (1 t., b.l. 113-124). Jame nurodyta, kad pagal „Transporto priemonių draudimo taisykles“ draudimo bendrovė atlygino remonto išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinis ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką ir atlyginęs draudėjo dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą, įgijo subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį. Tokiu būdu, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, patirta žala yra priteistina iš kaltinamųjų A. D. ir R. V. solidariai, nes jie yra atsakingi už šią žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. D. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 21 d. 00.43 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 17.55 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. D. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 21 d. 00.43 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 18.16 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajam A. P. iš kaltinamojo A. D. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam M. S. solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir R. V. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo naudai solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir R. V. 459,96 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 96 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.