Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovas) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – ir atsakovas) 1415,44 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1 – 6).

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo jos įsteigimo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 20 d. ėjo atsakovas V. K., o įmonės akcininkas buvo Estijos Respublikoje registruota bendrovė (duomenys neskelbtini) OU (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą MB „(duomenys neskelbtini)“, visam bankroto procesui nustatė 2000,00 Eur administravimo išlaidų sumą, tame tarpe 1000,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1000,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7 – 10). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dėl įmonės bankroto iškėlimo nesikreipė, tai pareiškimu padarė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Ieškovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis jis nurodo, kad bankroto proceso metu patyrė 1415,44 Eur administravimo išlaidų, kurias, prašydamas priteisti iš atsakovo, nurodo, jog sudaro 1000,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, 363,00 Eur buhalterinės ir pašto paslaugos, 21,14 Eur ir 24,04 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 7,26 Eur už skelbimus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16 – 20). Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, taigi byloje kilo ginčas dėl bendrovės vadovo atsakomybės, kuomet neįvykdoma įstatyme nustatyta pareiga bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (Kauno apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-713-254/2018). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ riziką dėl administravimo išlaidų prisiėmė teismo nutartimi paskirtas minėtos įmonės bankroto administratorius MB „(duomenys neskelbtini)“, patirtos administravimo išlaidos yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto.

8. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės ne(duomenys neskelbtini)s apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip ne(duomenys neskelbtini)s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą numato įstatymas (Įmonės bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Be to, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jau 2018 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo įpareigotas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Nepaisant įstatyminės pareigos ir teismo nutartimi skirto įpareigojimo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovas pareigos neįvykdė, kadangi kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, atsakovas nepateikė ir teismui reikalaujamų pateikti dokumentų. Pastarojoje teismo nutartyje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2013 m. laikotarpį, kuomet įmonės bendra turto vertė sudarė 17254 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 944 Eur, nuostolis – 6736 Eur, vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė, teismui jokių aktualių duomenų taip pat nepateikė, o teismui patikrinus registrus minėta įmonė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, darbuotojų neturėjo. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nustatė, kad 2218,29 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. birželio 2 d., tačiau iki šiol neišieškota. Įvertinat šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tai, kad atsakovas atsiliepime pripažįsta, jog šią mokestinės nepriemokos susidarymo datą – 2015 m. birželio 2 d., galima laikyti terminu, nuo kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto iškėlimo, konstatuotina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti nemoki būtent nuo minėtos datos, jau 2015 metais birželio mėnesį (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Tuo tarpu bankroto byla įmonei buvo iškelta tik 2018 m. rugsėjo 4 d., juolab tai ieškininiu pareiškimu padarė VMI prie FM, o ne atsakovas, kaip įmonės vadovas, turintis tokią pareigą pagal įstatymą.

9. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (vadovas) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

10. Aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog atsakovas V. K., kaip šios bendrovės vadovas, neįvykdė įstatyme (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) numatytos pareigos įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), t. y. bendrovei 2015 metais galimai tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (neteisėti veiksmai – neveikimas), tarp šio bendrovės vadovo veiksmų ir atsiradusios žalos (bankroto administratoriaus patirtų išlaidų) ir vadovo neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) yra priežastinis ryšys, nes laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų kilusi, t. y. bendrovės vadovas būtų ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto pagrindu įmokėjęs reikiamą sumą užtikrinti bankroto administravimo procedūroms ir bankroto administratorius nebūtų prisiėmęs rizikos dėl administravimo. Atsižvelgiant į tai, dėl įmonės vadovo veiksmų atsiradus žalai vadovas V. K. privalo ją atlyginti minėto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje.

11. Atsakovas vienu iš savo nesutikimo su ieškiniu motyvu nurodo, jog jis buvo tik samdomas vadovas, todėl negalėjo priimti tokių svarbių su įmone susijusių sprendimų, kaip bankroto bylos iškėlimas. Teismas pažymi, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla vadinama strateginiu bendrovės valdymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-168/2009; Nr. 3K-3-19/2012; 3K-3-321-2014 ir kt.). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nagrinėjamu atveju nors atsakovas V. K. savo atsiliepime nurodo, kad nuolatos informuodavo įmonės savininkus apie įmonės finansinę situaciją, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, juolab nenurodo, kokią informaciją pateikdavo įmonės savininkui, kai iš bylos duomenų matyti, kad būtent atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Byloje nustačius, kad įmonės nemokumo data – 2015 m. birželio mėnuo, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar įmonės savininkas – Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) Ou, įmonei tapus nemokiai 2015 m. birželį, turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, nurodė, kad darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei daugumos akcininkas veikia kaip de facto (faktiškai) direktorius arba aktyviai dalyvauja įmonės veikloje kitais pagrindais, t. y. kai galima pagrįstai teigti, kad akcininkas faktiškai žino apie įmonės finansinę būklę, jo pareiga inicijuoti bankroto bylą gali būti nustatyta anksčiau, nei įvyko akcininkų susirinkimas, arba net ir tuo atveju, jei neįvyko (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

13. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė paskutinį kartą pateikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metų laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad būtų šaukiami visuotiniai susirinkimai, atsakovas, atsiliepime nurodydamas solidarinę jo ir akcininko atsakomybę, taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis šaukė akcininkų susirinkimus, kad jis teikė finansines ataskaitas, kitu būdu informavo akcininkus apie realią įmonės finansinę būklę (CPK 178, 185 straipsniai). Kasacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 išaiškino, jog esant tokiai situacijai, kai vadovas neparengė metinių finansinių ataskaitų, informacijos gavimas faktiškai tampa negalimas, <> kad akcininko pareigos žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kai akcininkas apie ją neinformuotas (nesušauktas akcininkų susirinkimas ir neinformuotas kitais būdais), nustatymas nesuderinamas su akcininko teise gauti informaciją iš bendrovės. Kasacinis teismas nurodė, kad akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimą, tuo atveju, jei vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realią bendrovės finansinę padėtį. Remiantis šia kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad konstatuoti, jog įmonės akcininkas – Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) OU apie įmonės finansinę padėtį sužinojo ar turėjo sužinoti iš įmonės balansų, nagrinėjamu atveju negalima, o kitų duomenų, pagrindžiančių, kad minėtas įmonės akcininkas faktiškai turėjo duomenų apie įmonės realią padėtį, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip minėta šio sprendimo 8 punkte, atsakovas, būdamas įstatymo ir teismo nutartimi įpareigotas, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų reikalautų duomenų, taip pat ir šioje byloje, teikdamas savo atsikirtimus į ieškinį, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, nors įmonės dokumentai ir juose esantys finansiniai duomenys turi didelę reikšmę sprendžiant daugelį šioje byloje aktualių klausimų: įmonės tapimo nemokia momento nustatymą, jos vadovui ir akcininkams tenkančią atsakomybę už konkrečią kreditoriams padarytą žalą nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakomybės pobūdį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo, kaip įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu klausimo dėl žalos, padarytos vėluojant inicijuoti bankroto bylą, sprendimas nagrinėtinas, atsižvelgiant ir į bylos duomenis, kad būtent atsakovas (įmonės vadovas) neperdavė ir bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto (jei įmonė jį turėjo), ir tokiais veiksmais (neveikimu) sudarė situaciją, kad įmonės sandorių bei veiklos patikrinimas būtų kuo labiau komplikuotas, kas tuo pačiu įtakoja ir bankroto administratoriaus išlaidų dydį. Įmonės vadovui neperdavus visų dokumentų bankroto administratoriui ir neįrodžius priežasčių, pateisinančių jų neperdavimą, gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į byloje aktualių teisės normų taikymą ir aiškinimą, aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, konstatuoja, jog nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti ir įmonės akcininko neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

14. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reikalavimo priteisti 1415,44 Eur administravimo išlaidoms apmokėti pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas, tačiau jau anksčiau byloje konstatuota, kad atsakovas savo kaltės nepaneigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Taigi darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už nuostolių, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų padengimu, atsiradimą: jeigu atsakovas būtų įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo, nevykdant imperatyvios įstatyme nustatytos pareigos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl ieškovo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas (ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai).

15. Nustačius, jog iš atsakovo turi būti priteistos ieškovo patirtos išlaidos, reikia nustatyti jų dydį. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis jis nurodo, kad bankroto proceso metu patyrė 1415,44 Eur administravimo išlaidų, kurias sudaro 1000,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, 363,00 Eur buhalterinės ir pašto paslaugos, 21,14 Eur ir 24,04 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 7,26 Eur už skelbimus. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo atlyginimas už bankroto procedūrų taikymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1000,00 Eur, todėl ieškovas turi gauti atlyginimą už atliktą darbą, duomenų, jog jis būtų netinkamai atlikęs bankroto administratoriaus funkcijas byloje nėra, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovas taip pat pateikė mokėjimo nurodymus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 54-56), kuriais apmokėjo 21,14 Eur ir 24,04 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas ir 7,26 Eur už skelbimus, todėl šios išlaidos, taip pat priteistinos iš atsakovo. Ieškovas byloje, taip pat, prašo iš atsakovo priteisti 363,00 Eur išlaidų už buhalterinės ir pašto paslaugas, bei pateikė 2019 m. vasario 13 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17). Teismas pažymi, kad kaip ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. B. nurodė teismo posėdžio metu, bankroto administratorius, administruojamai įmonei neturint lėšų susimokėti už paslaugas, buhalterines bankroto paslaugas turėjo atlikti, todėl susidarė išlaidos, kurios nebuvo apmokėtos, nors darbas buvo atliktas, priešingų duomenų byloje nėra, todėl šios išlaidos, taip pat, priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1000,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, 21,14 Eur ir 24,04 Eur už VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 7,26 Eur už skelbimus ir 363,00 Eur išlaidų už buhalterinės ir pašto paslaugas, viso 1415,44 Eur.

16. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, tenkintinas ieškovo prašymas dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo.

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 2019 m. vasario 20 d. teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas byloje už ieškinį sumokėti 32,00 Eur žyminį mokestį, kurį ieškovas apmokėjo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 31), todėl laikytina, kad jis šias išlaidas patyrė, tačiau BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių papildomų išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo ir pasilieka prie savo ieškinio reikalavimų, todėl ieškovo byloje už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepaskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 246, 260, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1415,44 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų 44 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.