Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-648-252-2016

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00154-2016-0

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Biržų rajono savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-264-847/2016 pagal ieškovo VšĮ Biržų ligoninės direktoriaus N. J. ieškinį atsakovui Biržų rajono savivaldybei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Biržų rajono savivaldybė (meras) prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą kaip neteisėtą bei išspręsti nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą.Nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, jog Biržų rajono savivaldybės mero 2015 m. lapkričio 25 d. potvarkis Nr. M-86 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ yra nepagristas ir neteisėtas. Nesutinka, kad Biržų ligoninės vadovas neturėjo galimybių pasiteisinti dėl jam skiriamos drausminės nuobaudos ir todėl Biržų rajono apylinkės teismas negalėjo nustatyti, ar mero potvarkis paskirtas teisėtai. 2015 m. lapkričio 17 d. buvo išsiųstas VšĮ Biržų ligoninės direktoriui raštas Nr. SN-1766 „Dėl veiklos pagrįstumo bei teisėtumo“. Vietoj raštiško pasiaiškinimo dėl ieškovui skiriamo darbo drausmės pažeidimo buvo gautos tik 2012 m. teismų nutartys, kurios buvo priimtos nagrinėjant kitas bylas. Pasikvietus Biržų ligoninės direktorių dėl pažeistų teisės aktų pasiaiškinti žodžiu, išgirstas tik arogantiškas pasakojimas. Ieškovas N. J. su įstatymų pažeidimais buvo supažindintas drausminės nuobaudos įteikimo pasirašytinai metu bei turėjo galimybę pasiaiškinti tiek raštu, tiek žodžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad ieškovas N. J. ir atsakovė Biržų rajono savivaldybės taryba, atstovaujama Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. D-506, pagal kurią N. J. penkeriems metams priimtas į VšĮ Biržų ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (b.l. 70-71).Biržų rajono savivaldybės meras 2015 m. lapkričio 25 d. potvarkiu Nr. M-86, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p., DK 237 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgdamas į Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. S-(1.23.B)-3557 „Dėl VšĮ Biržų ligoninėje teikiamų laidojimo paslaugų“ bei VšĮ Biržų ligoninės direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. SD-789 „Dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo“, taip pat į tai, kad viešosios įstaigos vadovą ir Biržų rajono savivaldybės merą sieja pasitikėjimo santykiai, keliama lojalumo pareiga, vadovas privalo veikti viešosios įstaigos interesais, sąžiningai vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, viešosios įstaigos vadovas, pažeisdamas įstatymus bei kitus teisės aktus, diskredituoja įstaigos vardą, mažina pasitikėjimą ja, N. J. paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 38).DK 236 str. numato, kad drausminė nuobauda gali būti taikoma tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. To paties kodekso 234 str. įvirtina nuostatą, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.Siekiant nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktą ir visas drausminei atsakomybei kilti būtinas sąlygas turi būti atliekamas galimai padaryto tokio pažeidimo tyrimas. DK 240 str. 1 d. nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą. Jei padarė, tai kokia yra darbuotojo kaltės forma ir laipsnis. Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Tiek iš skundžiamo potvarkio, tiek atsakovo atstovės išsakytos pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad ieškovo drausminės atsakomybės pagrindu tapo Panevėžio visuomenės sveikatos centro raštas Nr. S-(1.23.B)-3557 „Dėl VšĮ Biržų ligoninėje teikiamų laidojimo paslaugų“ (b.l. 105) bei paties ieškovo, kaip VšĮ Biržų ligoninės direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. SD-789 „Dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo“ (b.l. 41-43). Bylos duomenimis, UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ atstovas pranešimu apie VšĮ Biržų ligoninė galimai daromus įstatymų pažeidimus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (b.l. 39-40). Panevėžio visuomenės sveikatos centras, gavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. spalio 12 d. raštą Nr. (10.2.2.1-411)10-8981 „Dėl VšĮ Biržų ligoninėje teikiamų laidojimo paslaugų“, 2015 m. spalio 19 d. atliko šios įstaigos patikrinimą. Patikrinimo aktu Nr. HB-77 nustatė, kad VšĮ Biržų ligoninė palaikų laikymo šaldytuve buvo laikomi 2015 m. spalio 18 d. UAB „Laidotva“ atvežti palaikai žmogaus mirusio ne ligoninėje. Vieni palaikai buvo laikomi ilgiau nei 4 paras, dėl ko buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 str. 25 d. nuostatos. Be to, Ligoninėje teikiamos palaikų paruošimo šarvoti paslaugos (buvusio Ligoninės patologoanatominio skyriaus patalpose Ligoninės darbuotoja nuprausia, jei reikalinga veido odą atgaivina formalinu, mirusių Ligoninėje ir atvežtų UAB „Laidotva“ žmonių palaikus), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 str. 25 d. nuostatas. Nustatė, kad Ligoninėje teikiamos ir laidojimo paslaugos (žmogaus palaikų laikymas ir paruošimas šarvoti), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas. Patikrinimo akte nurodoma, kad šioje įstaigoje buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 str. 5 d. nuostatų, nes Ligoninės šaldytuve mirusiojo kūnas buvo laikomas ilgiau kaip 4 paras. Patikrinimo akte, nustatytus teisės aktų pažeidimus nurodyta pašalinti iki 2015 m. lapkričio 29 d. Biržų rajono savivaldybės meras 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. SN -1766, adresuotu VšĮ Biržų ligoninės direktoriui, pastarąjį informavo apie patikrinimo metu nustatytus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų pažeidimus ir paprašė iki 2015 m. lapkričio 21 d. pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl VšĮ Biržų ligoninė veiklos pagrįstumo bei teisėtumo. VšĮ Biržų ligoninės direktorius N. J. 2015 m. lapkričio 20 d. lydraščiu Nr. SD-789 „Dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo“ persiuntė Biržų rajono merui VšĮ Biržų ligoninės 2015 m. lapkričio 20 d. rašto adresuoto Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriui „Dėl patikrinimo akto“, patikrinimo akto, Biržų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-783-434/2012 ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-269-544/2013 kopijas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriui adresuotame VšĮ Biržų ligoninės direktoriaus N. J. rašte „Dėl patikrinimo akto“ nurodoma, kad Biržų ligoninė teikdama žmogaus palaikų aprengimo, dėjimo į karstą ir žmogaus palaikų saugojimo paslaugas nepažeidžia jokių teisės aktų. Įsigaliojusioje Panevėžio apygardos teismo 2013 m. m. gegužės 21 d. nutartyje nustatyti faktai dėl sutarties su UAB „Laidotva“ teisėtumo ir Biržų ligoninės teikiamų žmogaus palaikų aprengimo, dėjimo į karstą ir žmogaus palaikų saugojimo paslaugų teisėtumo turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims, o patikrinimo akto išvados akivaizdžiai prieštarauja šiai teismo nutarčiai, todėl pateikė prašymą šias išvadas panaikinti kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir rašytinius bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. J. drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl ko Biržų rajono mero potvarkis skirti N. J. drausminę nuobaudą apylinkės teismo pagrįstai pripažintinas neteisėtu. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad Biržų rajono savivaldybės mero raštu Nr. SN-1766 „Dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo“ N. J. nebuvo informuotas apie tai, kad jo raštiško pasiaiškinimo prašoma drausminės nuobaudos skyrimo tikslu. Šiuo raštu buvo prašoma pasiaiškinti dėl kitos institucijos nustatytų ieškovo vadovaujamos ligoninės veiklos pažeidimų. Nors N. J. pateikė turimą informaciją ir patikrinimo akto vertinimą iš savo, kaip vadovo pozicijos, tačiau tai negali būti prilyginama paaiškinimo dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikimui, kaip reikalauja darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra. Įstatymo leidėjas numato išimtį, kuria leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, t.y. jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia. Tokia situacija nagrinėjamu atveju nenustatyta.Nors atsakovo atstovė nurodė, kad dėl Panevėžio visuomenės sveikatos centro nustatytų pažeidimų su N. J. buvo bendrauta žodžiu, o pats darbo drausmės pažeidimas taip pat buvo tiriamas, bet ne rašytine forma, kolegijos vertinimu, tai negali būti pripažįstama tinkama galimo drausminio pažeidimo tyrimo ir skyrimo praktika. Kitos institucijos – Panevėžio visuomenės sveikatos centro surašytas aktas, neatlikus jame fiksuotų duomenų ir išvadų savarankiško tyrimo, kurio metu būtų padarytos aiškios, išsamios ir motyvuotos išvados dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, negali būti pripažįstamas įstatyminiu pagrindu skirti drausminę nuobaudą. Apelianto skunde dėstomi teiginiai, kad Biržų rajono savivaldybėje nėra kompetentingos institucijos, kuri galėtų objektyviai įvertintų Panevėžio visuomenės sveikatos centro nustatytų pažeidimų atitiktį galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, neleidžia pripažinti drausminės nuobaudos skyrimo procedūros atliktos tinkamai ir nėra pagrindas neatlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimo taip kaip reikalauja galiojantys teisės aktai.Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas su jo galimai padarytais įstatymų pažeidimais, buvo supažindintas drausminės nuobaudos įteikimo pasirašytinai metu bei turėjo galimybę raštu ir žodžiu pasiaiškinti nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pirma, su galimo drausminio pažeidimo apimtimi darbuotojas turi būti supažindintas ne po drausminės nuobaudos paskyrimo. Antra, kaip minėta, Biržų rajono mero potvarkis, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda buvo priimtas Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p. pagrindu. Ši norma nustato mero įgaliojimus skiriant į pareigas ir atleidžiant iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Potvarkyje nurodomas DK 237 str. 1 d. 2 p. numato už darbo drausmės pažeidimą skirtiną drausminę nuobaudą - papeikimą. Taigi šiame akte nėra nurodoma, nei kada, nei kokiais veiksmais ieškovas pažeidė darbo drausmę, nėra aptartos ir kitos drausminei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo darbdavys pažeidė išankstinę drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą (DK 240 str. 1 d.), nesuformulavo kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas N. J., iš pateiktų duomenų nėra aiški galimai padaryto pažeidimo esmė, padarymo laikas, vieta, darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, dėl ko atsakovas nepaprašė pateikti paaiškinimo iš ieškovo dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo bei nenustatė protingo termino pasiaiškinimui pateikti.Potvarkio, kuriuo paskirta drausminė nuobauda turinys yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, jame nėra aiškiai išdėstyta darbo drausmės pažeidimų apimtis, bei neatspindi konkrečių darbo drausmės pažeidimų N. J. veikloje. Nagrinėjome situacijoje reikšminga ir tai, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu atmetė UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ ieškinį atsakovėms VšĮ Biržų ligoninė ir UAB „Laidotva“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Šį sprendimą Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. paliko nepakeistą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos suteikia teisę VšĮ Biržų ligoninei teikti žmogaus palaikų saugojimo, aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugas bei neįtvirtina draudimo laikinai saugoti žmonių palaikų, mirusių ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 str. 2 d. pagrindu. Teismo sprendimo privalomumą įtvirtina CPK 18 str., kuriame nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad VšĮ Biržų ligoninė su UAB „Laidotva“ sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis drausminės nuobaudos paskyrimo laiku buvo galiojanti, atsakovas – Biržų rajono savivaldybė, t.y. VšĮ Biržų ligoninė steigėjas ir savininkas savo sprendimais pats buvo nustatęs VšĮ Biržų ligoninė teikiamų paslaugų, įskaitant ir mirusių pacientų palaikų aprengimo ir dėjimo į karstą, palaikų laikymo šaldytuve įkainius, todėl reikalauti iš ieškovo kitokio elgesio nei numatyta šiuose aktuose nebuvo jokio pagrindo.Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantas, skirdamas drausminę nuobaudą N. J., atliko nors kokį tyrimą dėl jo vadovaujamos įstaigos veiklos, jo, kaip įstaigos vadovo atliktų ar neatliktų ar netinkamai atliktų pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas ir įvertintas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Biržų rajono mero potvarkio, kuriuo N. J. skirta drausminė nuobauda pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog atsakovas suprato, kokiu nusižengimu darbo tvarkai jis kaltinamas ir galėjo tinkamai dėl šio nusižengimo darbdaviui pasiaiškinti, nes tokie argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs B. J. ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo Biržų rajono savivaldybės tarybos yra susiklostę darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Byloje ginčijamas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo priimtas vadovaujantis Darbo kodeksu. Kadangi ieškovas nėra valstybės tarnautojas, jis dirba pagal darbo sutartį, šios aplinkybės liudija, kad ginčas aptariamu atveju kyla ne iš valstybės tarnybos santykių, bet iš darbo teisinių santykių. Tokie ginčai pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo yra nepagrįstas. Juolab, kad šiuo klausimu yra įsiteisėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti N. J. skundą atsakovei Biržų rajono savivaldybei dėl potvarkio, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir nurodyta kreiptis su tokiu skundu į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka, ką ieškovas ir padarė.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.