Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-269-544/2013

2013 m. gegužės 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunė Čeknienė, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-434/2013 pagal ieškovės UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ ieškinį atsakovėms UAB „Laidotva“ ir VŠĮ Biržų ligoninė dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovai sudarė sandorį atitinkantį CK 6.716 str. 1 d. įtvirtintą atlygintinų paslaugų sutarčių turinį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino SPĮĮ ir ŽPLĮ nuostatas. ŽPLĮ 20 str. 2 d. įtvirtintoje normoje yra imperatyvus nurodymas, kad laidojimo paslaugos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose „neteikiamos". Teismas turėjo vertinti sisteminį šios normos ryšį su kitomis teisės aktų normomis. Ginčo sutartimis buvo sutarta, kad VšĮ Biržų ligoninė suteikia teisę UAB „Laidotva" naudotis patanatominio skyriaus paslaugomis, o pastaroji įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas: žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų aprengimą. Tokios paslaugos ŽPLĮ 2 str. 16 d. prasme laikytinos laidojimo paslaugomis, todėl sistemiškai aiškinant ŽPLĮ 20 str. 2 d. laikytina, kad atsakovei VšĮ Biržų ligoninė teikti tokias paslaugas draudžiama. Teismas pažeidė visų byloje pateiktų įrodymų ištyrimo institutą, neteisingai aiškino bei taikė ŽPLĮ ir SPĮĮ nuostatas. Kas yra „žmogaus palaikų laikymas" apibrėžta ŽPLĮ 2 str. 24 p. SPĮĮ 49 str. 5 d. nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga garantuoja mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės. Taigi tik SPĮĮ 49 str. 5 d. numatytas žmogaus palaikų laikymas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą nėra „žmogaus palaikų saugojimas“, iš ko seka, jog visi kiti žmogaus palaikų laikymo atvejai laikytini laidojimo paslauga ŽPLĮ 2 str. 16 d. prasme. Iš sutarčių turinio turėjo būti pripažinta, jog atsakovės susitarė dėl žmogaus palaikų laikymo, o ne saugojimo, o prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). VšĮ Biržų ligoninė neprivalėjo sudaryti Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties dėl žmogaus palaikų saugojimo. Tačiau iš sutarčių objekto matyti, jog atsakovės būtent vieną iš sutarčių objekto dalių aiškiai įvardijo žmogaus palaikų laikymą, o tokia paslauga negali būti teikiama VšĮ Biržų ligoninėje, kuri yra sveikatos priežiūros įstaigoje, nes ji laikytina laidojimo paslauga (ŽPLĮ 2 str. 16 p.). Pagal ŽPLĮ 20 str. įtvirtintą imperatyvą, sveikatos priežiūros įstaigai draudžiama verstis laidojimo paslaugomis. Teismas pažeidė CPK 178 str. reikalavimus, nes nevertino byloje pateiktų įrodymų apie tai, kad UAB „Laidotva", veikdama sutarčių pagrindu, veža į VšĮ Biržų ligoninės patanatominio skyriaus šaldytuvus laikymui ne sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių asmenų kūnus paslauga, nereikalavo, jog atsakovės pateiktų įrodymus dėl laidojančio asmens patvirtinimo. Ieškinyje nekėlė klausimą dėl atsakovės VšĮ Biržų ligoninė negalėjimo šarvoti mirusiojo asmens, bet buvo nurodžiusi, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis atsakovės susitarė dėl žmogaus palaikų paruošimo šarvoti paslaugos, kurios teikimą sveikatos priežiūros įstaigoje įstatymas įtvirtina tik esant laidojančio asmens prašymui (ŽPLĮ 2 d. 25 p.). Ieškovės nuomone, tokia paslauga negali būti ilgalaikės atlygintinos paslaugų teikimo sutarties objektu, kadangi egzistuoja principinė nuostata, kuri draudžia teikti laidojimo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (ŽPLĮ 20 str. 2 d.). Nesant byloje įrodymų teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Laidotva" gali būti laidojančiu asmeniu ar veikti įgaliojimo ar pavedimo sutarties pagrindu kaip laidojančio asmens atstovas. Apeliantės nuomone, teismas, sprendime pasisakydamas tik dėl tuo metu dar galiojusios sutarties, pažeidė materialinės teisės normas. Ieškinys buvo pareikštas CK 1.80 str. pagrindu, todėl turėjo būti taikomi šio straipsnio 2 d. numatyti padariniai - restitucijos taikymas. Pagal teismo sprendimą sektų, jog ginčo metu nebegaliojančios sutarties pagrindu suteiktos paslaugos ir gautas atlygis yra laikyti teisėti, nors pati sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (ab initio) (b. l. 141-148).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad 2012-04-12 atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė, kad VšĮ Biržų ligoninė suteikia teisę UAB „Laidotva“ naudotis patanatominio skyriaus paslaugomis, o UAB „Laidotva“ įsipareigoja už suteiktą teisę sumokėti 4.1 punkte nurodytą paslaugų kainą (b. l. 14-16). 2012-11-09 atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi VP-50 VšĮ Biržų ligoninė ir UAB „Laidotva“, atsižvelgdamos į 2012-07-26 Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-198 „Dėl Biržų ligoninės teikiamų paslaugų kainų nustatymo” pakeitimą, susitarė, kad VšĮ Biržų ligoninė suteikia teisę UAB „Laidotva“ naudotis patanatominio skyriaus paslaugomis, o UAB „Laidotva“ įsipareigoja už suteiktą teisę sumokėti 4.1 punkte nurodytą paslaugų kainą, pažymėjo, jog šalys šia sutartimi pakeičia 2012-04-12 atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (b. l. 102-104).

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su ieškiniu byloje

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą, o dėl to būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Jeigu šalys neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200605-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Šioje byloje apeliantė nėra ginčijamų sandorių šalimi. Ji neįrodė, kad sudarytos sutartys pažeidžia jos teises, pareigas ar teisėtus interesus (CPK 178 str.). Byloje nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kad ieškovei būtų trukdoma sudaryti analogišką sutartį su viešas paslaugas teikiančia VšĮ Biržų ligonine. Patikimais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl konkurencijos pažeidimo vien dėl to, kad UAB „Laidotva“ ir ieškovė teikia panašias paslaugas. Ieškovei įstatymu nėra suteikta teisė reikšti ieškinį viešajam interesui apginti, ji taip pat nėra laikytina asmeniu, kuris turi savarankišką teisinį interesą ir poreikį viešą interesą ginti. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovių sudarytų sutarčių.

Dėl materialinės teisės normų taikymo.

Šioje byloje ieškovė ginčija sandorius, kurių šalimi ji nėra, tvirtindama, kad jie prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams. Pripažinti apeliantės argumentus pagrįstais šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje dominuoja dispozityvios teisės normos, o imperatyvių yra nedaug, tačiau jas galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, turi būti niekiniai. Paprastai tai išreiškiama tiesiogine nuostata, kad tam tikri sandoriai negalioja. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (SPĮĮ) 49 str. 5 d. sveikatos įstaigoms nustatyta pareiga garantuoti mirusiojo kūno nemokamą apsaugą iki tol, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba paciento prieš mirtį nurodyti asmenys, bet ne ilgiau kaip keturias paras po patologoanatominio tyrimo ar teisės medicinos ekspertizės. Įstatyme nenumatyta imperatyvo, draudžiančio palaikų mokamą apsaugą ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais nėra reglamentuota, kaip turi būti atsiskaitoma už žmogaus palaikų saugojimą (laikymą) praėjus 4 paroms. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimu nustatyta sveikatos priežiūros įstaigoje mirusių žmogaus palaikų tolimesnio laikymo šaldytuve kaina. Pagal ŽPLĮ 2 str. 16 p., laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti, laidojimą. LR ŽPLĮ 20 str. 1 ir 2 d. suformuluota taisyklė, kad laidojimo paslaugas, kurių teikimui pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą reikalingas leidimas-higienos pasas, laidojimo paslaugų teikėjas turi teisę teikti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavęs leidimą-higienos pasą, laidojimo paslaugos neteikiamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, tačiau to paties įstatymo 2 str. 24 ir 25 p. numatytos išimtys. LR ŽPLĮ 2 str. 24 p. numatyta išimtis, jog žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Todėl VšĮ Biržų ligoninės teikiama paslauga nelaikoma laidojimo paslaugomis. LR ŽPLĮ 2 str. 25 p. numatyta, kad žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos personalas. LR ŽPLĮ suteikia teisę VšĮ Biržų ligoninei teikti žmogaus palaikų saugojimo, aprengimo ir dėjimo į karstą paslaugas. LR ŽPLĮ 2 str. 24 p. nėra draudimo laikinai saugoti žmonių palaikų, mirusių ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tokio draudimo nenumato ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Sistemiškai analizuojant sąvokas „žmogaus palaikų laikymas“ ir „žmogaus palaikų saugojimas“, akivaizdu, kad žmogaus palaikų laikinas „saugojimas“ susijęs su žmogaus palaikų „laikymu“, be kurio nevyktų nei žmogaus palaikų laikino saugojimo, nei mirusio kūno nemokamos apsaugos funkcijos. Atsakovės sutartimi susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų teikiant paslaugas, kurios pagal LR ŽPLĮ nuostatas nepatenka į laidojimo paslaugas, bet už kurias reikia atsiskaityti su sveikatos priežiūros įstaiga pagal galiojantį Biržų rajono savivaldybės Tarybos priimtą sprendimų dėl teikiamų paslaugų ir jų įkainių. Jokia imperatyvi teisės norma nedraudžia ligoninei teikti atlygintinių paslaugų.

Pagal 2007-12-20 ŽPLĮ 2 str. nurodyta, kad laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Pagal šį „laidojantis asmuo“ sąvokos išaiškinimą, UAB „Laidotva" patenka į įstatymu apibrėžtą laidojančių asmenų sąrašą, todėl gali kreiptis į VšĮ Biržų ligoninę kaip asmuo, organizuojantis palaikų laidojimą.

Kadangi byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis LR CK 1.80 str. 2 d. pagrindu, tai apeliacinio skundo argumentai, susiję su restitucijos normų taikymu ir aiškinimu, neturi teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš apeliantės atsakovei UAB „Laidotva“ priteisiama 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamų atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 162-162).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ (į. k. 154765952), atsakovei UAB „Laidotva“ (į. k. 300021054) 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.