- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-662-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00652-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“
- Atsakovas
- UAB „Laidotuva“, VŠĮ Biržų ligoninė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-662-198/2012
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr.2-15-3-00652-2012-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-783-434/2012 pagal ieškovo UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ ieškinį atsakovams UAB „Laidotuva“ ir VŠĮ Biržų ligoninė dėl atlygintinų paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančia 2012-04-12 Atlygintinų paslaugų sutartį, sudarytą tarp VŠĮ Biržų ligoninė ir UAB „Laidotuva“, taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą VŠĮ Biržų ligoninė grąžinti visas gautas už suteiktas paslaugas pagal šią sutartį lėšas, atitinkamai išskaičiuojant atsakovo VŠĮ Biržų ligoninė patirtas paslaugos teikimo išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui VŠĮ Biržų ligoninė teikti atlygintinas paslaugas pagal 2012-04-12 Atlygintinų paslaugų sutartį, o atsakovui UAB „Laidotuva“ gauti tokias paslaugas ir už jas atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi, vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 p., ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ prašo panaikinti 2012 m. liepos 16 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ginčas kilęs dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu yra tai, jog tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovai privalės grąžinti vienas kitam tai ką yra gavę ir/ar kompensuoti patirtas išlaidas dėl niekinio sandorio, o neužkirtus kelio tolimesniems atsakovų veiksmas vykdant Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, gali atsirasti dar didesnė žala ir pasunkėti galimas ieškovui palankus teismo sprendimo vykdymas. CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Teismas, taikydamas laikinąsias priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsme teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima (b. l. 11-12).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo 2012 m. liepos 16 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sutarties vykdymo uždraudimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės motyvas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus toliau vykdyti ginčo sutarties, ateityje gali kilti problemų, taikant restituciją, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jokių problemų atsakovei VšĮ Biržų ligoninė dėl restitucijos taikymo - gautų lėšų už suteiktas paslaugas grąžinimo atsakovei UAB „Laidotva" nekils ir negali kilti, kadangi VšĮ Biržų ligoninė gauna nuolatines pajamas. Tačiau uždraudus toliau vykdyti ginčo sutartį, VšĮ Biržų ligoninė, kurios steigėja yra Biržų rajono savivaldybė, patirtų nuostolių bei negalėtų tinkamai įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigos pareigų - gautomis iš UAB „Laidotuva" lėšomis atsiskaityti su savo darbuotojais bei daryti atskaitymų Sodrai. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų atsakovės VšĮ Biržų ligoninė teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, o ieškovei suteiktų perdėtą pranašumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų skundžiamoje nutartyje nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas, motyvuotas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą ir tokiu būdu garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl tokių priemonių taikymo turi būti įvertinamas pareikšto reikalavimo pobūdis bei šalių galimybės patenkinti tokį reikalavimą tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia argumentu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus toliau vykdyti ginčo sutarties, ateityje gali kilti problemų taikant restituciją. Ieškovas, prašydamas teismo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, turėjo pagrįsti priemonės taikymo poreikį, t. y. turėjo įrodyti, kad, nepritaikius prašomos priemonės, būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba apsunkintas jo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 179 str. 1 d.). Ieškovo atskirajame skunde nurodoma grėsmė dėl negalimo grėsmės teismo sprendimo įvykdymo, grindžiama prielaidomis. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti vykdyti ginčo sutartį, ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y., kad gali kilti problemų dėl prašomos restitucijos taikymo. Duomenų, jog yra pagrindas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimas teismų praktikoje lemia tai, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 2012-04-12 atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė uždrausti atsakovui VŠĮ Biržų ligoninė teikti atlygintinas paslaugas pagal 2012-04-12 Atlygintinų paslaugų sutartį, o atsakovui UAB „Laidotuva“ gauti tokias paslaugas ir už jas atlyginti. Kaip matyti, ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės sutampa su pačiu ieškinio reikalavimu, todėl, kol neišspręstas ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo pripažinimo negaliojančia, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas ir dėl šios aplinkybės.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 144 str. - 148 str., 328 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.