Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. (S. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, uždaroji akcinė bendrovė „SPLIUS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.3 Visą vykdymo laikotarpį skolininkas nesiėmė veiksmų skoloms apmokėti, į antstolį nesikreipė, kitų skolininko pareigų nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Apeliantas 2020 m. gegužės 28 d. taip pat pateikė teismui Alytaus pataisos namų pažymą apie antstolių vykdomus išieškojimus.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su šiai bylai aktualiomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo gaunamų pajamų ir vykdomų išieškojimų iš jo turto. Įrodymai buvo gauti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neturėtų užvilkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas anksčiau paminėtus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

17. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus jų vykdymo senaties terminui. Skunde teigiama, kad antstolis nepagrįstai nurodė, jog tarp vykdymo veiksmų nebuvo ilgesnio nei 1,5 metų tarpo, nors pagal vykdymo išlaidų apskaičiavimo duomenis paskutinė užklausa buvo pateikta 2014 m. spalio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/09/01765, Nr. 0010/09/06123, Nr. 0010/09/03525, Nr. 0010/10/02783, Nr. 0010/10/00055, Nr. 0010/11/01310, Nr. 0010/13/03198, Nr. 0010/14/00345 ir Nr. 0010/14/02408, kuriose vykdomas administracinių teisės pažeidimų bylose skolininkui S. K. paskirtų baudų išieškojimas. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad administracinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos ir vykdymo procesas pradėtas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

20. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

21. Atskiruoju skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomieji dokumentai dėl skolininkui paskirtų baudų išieškojimo antstoliui A. S. buvo pateikti vykdyti nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

22. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolio A. S. žinioje yra 9 vykdomosios bylos dėl administracinių nusižengimų bylose paskirtų nuobaudų išieškojimo iš skolininko. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad vykdymo veiksmai atskirose vykdomosiose bylose nėra dubliuojami ir paprastai yra atliekami tik vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/01765. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato draudimo skirtingose vykdomosiose bylose vykdant išieškojimą iš to paties skolininko naudoti duomenis, gautus atlikus vykdymo veiksmus kitoje byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia vykdymo veiksmų atlikimo praktika sudaro prielaidas įgyvendinti proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus ir nedidina vykdymo išlaidų. Vykdomosios bylos Nr. 0010/09/01765 duomenys patvirtina, kad 2009 m. kovo 9 d. priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, siekdamas nustatyti skolininko turtinę padėtį, antstolis teikė užklausas bankams, kitoms kredito įstaigoms, Gyventojų registro tarnybai, Nekilnojamojo turto registrui bei kitiems registrams, priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto, kuris taikomas viso vykdymo proceso metu. Antstolio užklausos kredito įstaigoms, valstybės registrams buvo sistemingai teikiamos ir 2011, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metais, kartu pažymint, jog šie veiksmai atliekami visose antstolio vykdomose vykdomosiose bylose (vykd. b. l. 93-99).

23. Pažymėtina, kad užklausų teikimas dėl skolininko turtinės padėties nustatymo yra vienas iš vykdymo procese antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, kuriuo yra siekiama sudaryti sąlygas operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolis reguliariai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir siekė nustatyti skolininko turtinę padėtį bei rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Be to, antstolis ne tik teikė užklausas valstybės registrams bei kredito įstaigoms, tačiau vykdymo proceso metu reguliariai atliko ir kitus vykdymo veiksmus, t. y. priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų arešto, išieškotų lėšų paskirstymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdomosiose bylose nenustatyta dvejų metų laikotarpio, per kurį dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikta jokių vykdymo veiksmų dėl pareiškėjui paskirtų baudų išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo proceso metu antstolio atlikti vykdymo veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra pagrindo.

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius nepateisinamo antstolio delsimo atlikti vykdymo veiksmus ir dėl to nesant pagrindo konstatuoti, jog yra suėjęs pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminas, faktinės aplinkybės dėl skolininko (ne)vengimo vykdyti jam paskirtas nuobaudas nagrinėjamoje byloje nebeturi teisinės reikšmės.

25. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomosiose bylose Nr. 0010/11/01538, Nr. 0010/11/01533, Nr. 0010/13/00372, Nr. 0010/19/00077 yra vykdomi civilinėse bylose teismo išduoti vykdomieji dokumentai, kuriems įstatymas nenustato vykdymo senaties termino, todėl šių vykdomųjų bylų nutraukti pareiškėjo nurodytais argumentais taip pat nėra pagrindo.

26. Apeliantas taip pat nurodo, kad vykdymo proceso metu jam nebuvo tinkamai įteikti antstolio A. S. siųsti procesiniai dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš vykdomosiose bylose esančios medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenys apie įteikimą šiuo adresu yra tik vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/00372, kitais atvejais dokumentai dažniausiai grįždavo neįteikti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas neneigė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir vykdomuosiuose dokumentuose. Be to, iš vykdomosiose bylose esančios medžiagos matyti, kad skolininko banko sąskaitos buvo areštuotos, iš jo lėšų buvo vykdomas išieškojimas, priimami antstolio patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Vadinasi, skolininkui negalėjo būti nežinoma apie antstolio vykdomą išieškojimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas būtų domėjęsis vykdymo eiga, kreipęsis į antstolį ir nurodęs kitą savo gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie antstolio vykdomas vykdomąsias bylas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.