- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-3400-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01432-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Donata Kravčenkienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilenova“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilenova“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė” (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilenova“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti 8 400 Eur nuotolių atlyginimą, 6 (šešių) proc. procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2024 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įgijo teisę į 84 078,45 Eur reikalavimą, tačiau po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad reikalavimas yra 8 400 Eur mažesnis, nes skolininkas reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovei), laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2020 m. spalio 11 d. Ieškovė šią pinigų sumą laiko savo nuostoliais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad per klaidą reikalavimo suma pagal sutartį buvo nurodyta didesnė, nors faktinė skola buvo sumažinta 8 400 Eur, kas sudaro 9,99 proc. bendros reikalavimo sumos, reikalavimo kaina, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atitinkamai turi būti sumažinta 9,99 proc. (27 000 Eur x 9,99 % = 2697,30 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 697,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys sutarties 4 skyriuje susitarė dėl šalių atsakomybės sąlygų, kuriose nurodyta, kad jeigu skolininkas neįvykdo reikalavimo naujajam kreditoriui dėl to, kad pradinis kreditorius pažeidė sutarties 3.1 – 3.3 punktų nuostatas, yra pagrindas atsirasti pradinio kreditoriaus atsakomybei naujajam kreditoriui pagal sutarties 4.4 punktą. Tai reiškia, kad šalys atsako viena kitai už savo įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, tinkamą įvykdymą.
3.2. Atsakovė ieškovei sutarties sudarymo procese neatskleidė duomenų apie tai, kad skolininkas iki sutarties sudarymo yra įvykdęs pradiniam kreditoriui reikalavimą dalyje dėl 8 400 Eur. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovė pažeidė sutarties 3.1 punktą, pagal kurį atsakovė, sudarydama sutartį, patvirtino ir garantavo, kad perleidžiamas reikalavimas atitinka antstolės 2024 m. liepos 15 d. pažymoje nurodytą perleidžiamo reikalavimo dydį – 84 078,45 Eur.
3.3. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovei kyla atsakomybė dėl perleisto, tačiau skolininko ieškovei neįvykdyto reikalavimo dalyje dėl 8 400 Eur.
3.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, kuri kvalifikuotina kaip turto (piniginių lėšų) netekimas, nes ieškovė sumokėjo atsakovei už reikalavimą, kuris faktiškai buvo mažesnis nei nurodytas sutartyje, t. y. teismas laikė tikėtinu, kad ieškovė, žinodama, jog įgyjamas reikalavimas iš tiesų yra mažesnis, būtų už reikalavimą sumokėjusi mažiau.
3.5. Ieškovei atsakovės padaryta žala negali būti kvalifikuojama kaip negautos pajamos, nes, net jeigu sutartyje būtų nurodytas teisingas reikalavimo dydis, ieškovė nebūtų už tą pačią sumą, už kurią įsigijo reikalavimą, gavusi 8 400 Eur daugiau nei gavo.
3.6. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad dėl lūkesčio neišsipildymo patyrė 8 400 Eur nuostolius, nes sutarties 3.1 punkto pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, kurie būtų lygūs skolininko neįvykdyto reikalavimo pinigų sumai, atlyginimą.
3.7. Teismas konstatavo, kad ieškovės nuostoliai yra susiję ne tik su neišieškota reikalavimo dalimi, bet ir su sumokėtos reikalavimo kainos dydžiu, todėl ir nuostolių įvertinimo (apskaičiavimo) struktūroje turi atsispindėti tiek reikalavimo kainos, tiek neišieškotos reikalavimo dalies reikšmės.
3.8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mažesnis reikalavimas sutarties sudarymo momentu buvo vertas ir mažiau naujojo kreditoriaus pradiniam kreditoriui mokėtinų piniginių lėšų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) UAB ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, kad sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 5 702,70 Eur nuostolių atlyginimo, yra nepagrįsta, nes Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu nepagrįstai nuostolį siejo tik su atsakovei sumokėtos reikalavimo kainos dydžiu ir atitinkama proporcija; prašė panaikinti sprendimą iš dalies ir ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog sutartis patvirtina aiškias šalių derybas (ikisutartinius santykius) dėl perleidžiamo reikalavimo dydžio, kurias laikė esmine sutarties sąlyga, bei patvirtina pirminio kreditoriaus (atsakovės) atsakomybę už visus ieškovės nuostolius,
4.2 Atsakovė patvirtino, kad iš skolininko nėra gavusi jokių papildomų sumų, o 2024 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti patvirtinimai apie skolos likutį (84 078,45 Eur, iš kurių 68 275,71 Eur skolos ir 15 802,74 Eur palūkanų) atitinka tikrovę.
4.3 Atsakovė įsipareigojo ieškovei atsakyti už perleidžiamo reikalavimo negaliojimą bei įsipareigojo atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius. Civilinio kodekso 6.105 straipsnio 1 dalis numato, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą. Taigi priešingai, nei nurodoma sprendime, pirminiam kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, jei paaiškėja, kad perleistas reikalavimas ar jo dalis negalioja.
4.4 Teisėti ieškovės lūkesčiai iš sutarties gauti naudą, kokios tikėjosi, turi esminę reikšmę, vertinant ieškiniu pareikštus reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė šiuos teisėtus lūkesčius paneigė.
4.5 Jei atsakovė prieš sutarties sudarymą būtų atskleidusi realią situaciją dėl perleidžiamo (mažesnio) reikalavimo dydžio, pagal sutartį sutarta reikalavimo teisės kaina būtų mažinama 8 400 Eur suma, o ne 2 697,30 Eur suma.
Šalies argumentai
4.6 Ieškovė prašo nuostolių mažiau, nei realiai patyrė, kadangi iš atsakovės nereikalauja priteisti atitinkamai sumažintų palūkanų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB ,,Vilenova“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei sutarties šalių lygiateisiškumo principais, ieškovės nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ieškovės sumokėtą reikalavimo kainą proporcingai mažinant įvykdytai reikalavimo daliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2024 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už 27 000 Eur įgijo teisę į 84 078,45 Eur reikalavimą. Po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad reikalavimas yra 8 400 Eur mažesnis, nes skolininkas reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovei) dar laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 21 d. iki 2020 m. spalio 11 d.
9. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovė pažeidė sutartį, nes atsakovė sutarties sudarymo procese ieškovei pateikė neteisingą informaciją apie perleidžiamo reikalavimo dydį.
10. Šalys minėtos sutarties 4 skyriuje susitarė dėl šalių atsakomybės sąlygų. Sutarties 4.1 punkte nurodyta: pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perleidžiamo reikalavimo negaliojimą, tačiau neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejį, jeigu paaiškėja, kad šios sutarties 3.1. - 3.3. punktų nuostatos neatitinka tikrovės. Sutarties 4.4 punktas numato, jog šalys atsako viena kitai už savo įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, tinkamą įvykdymą. Jeigu kuri nors šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ji privalo atlyginti kitai šaliai visus nuostolius, atsiradusius dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
11. Byloje nustatyta, kad skolininkas neįvykdė ieškovei (naujajam kreditoriui) reikalavimo dalyje dėl 8 400 Eur, nes skolininkas šią reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovei). Atsakovė ieškovei sutarties sudarymo procese neatskleidė duomenų apie tai, kad skolininkas iki sutarties sudarymo yra įvykdęs reikalavimą dalyje dėl 8 400 Eur per klaidą. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė pažeidė sutarties 3.1 punktą, pagal kurį garantavo, kad perleidžiamas reikalavimas atitinka antstolės 2024 m. liepos 15 d. pažymoje nurodytą perleidžiamo reikalavimo dydį – t. y. 84 078,45 Eur.
12. Byloje ginčo dėl nuostolių fakto nėra, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė nuostolius ir tarp šių nuostolių ir sutarties pažeidimo yra priežastinis ryšys.
13. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių kvalifikavimo ir apskaičiavimo – ar ieškovės patirtais nuostoliais laikytinas po sutarties sudarymo paaiškėjęs reikalavimo sumažėjimas, kuris jau egzistavo sutarties sudarymo metu, ar ieškovės patirtais nuostoliais laikytina pinigų suma, apskaičiuota proporcingai sumažėjusiai reikalavimo daliai ir sutarties kainai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutarties sudarymo aplinkybes ir sutartimi sulygtus lūkesčius. Ieškovė traktuoja, kad sutarties pažeidimas lėmė, jog ji negavo pajamų – 8 400 Eur, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovei atsakovės padaryta žala negali būti kvalifikuojama kaip negautos ieškovės pajamos, nes, nepaisant atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo (informacijos neatskleidimo)), ieškovė objektyviai nebūtų gavusi (išieškojusi) 8 400 Eur. Net jeigu sutartyje būtų nurodytas teisingas reikalavimo dydis, ieškovė nebūtų už tą pačią sumą (sumos dalį), už kurią įsigijo reikalavimą, gavusi 8 400 Eur daugiau nei gavo.
15. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius iš dalies, praleidus įvykdymo terminą ar pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutartine teise yra ginamas taip pat ir teisėtų lūkesčių interesas, kuris reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Be kita ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sutarties neįvykdymas nėra preziumuojamas, tad ginčo atveju reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio nuostatas, ieškovas privalo įrodyti taip pat ir patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo.
16. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog pagal tarp šalių sudarytą sutartį, jeigu skolininkas neįvykdo reikalavimo naujajam kreditoriui dėl to, kad pradinis kreditorius pažeidė sutarties 3.1 – 3.3 punktų nuostatas, yra pagrindas atsirasti pradinio kreditoriaus atsakomybei naujajam kreditoriui pagal sutarties 4.4 punktą, kuriame nurodyta, kad šalys atsako viena kitai už savo įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, tinkamą įvykdymą, o jeigu kuri nors šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ji privalo atlyginti kitai šaliai visus nuostolius, atsiradusius dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
17. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad skolininkas neįvykdė ieškovei (naujajam kreditoriui) reikalavimo dalyje dėl 8 400 Eur, nes skolininkas šią reikalavimo dalį jau buvo įvykdęs pradiniam kreditoriui (atsakovei), taigi akivaizdu, kad atsakovė ieškovei sutarties sudarymo procese neatskleidė šių duomenų, taip pažeidė sutarties 3.1 punktą ir jai kyla atsakomybė ieškovei dėl perleisto, tačiau skolininko ieškovei neįvykdyto reikalavimo dalyje dėl 8 400 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad dėl sutartyje neteisingai nurodyto reikalavimo dydžio jai kyla atsakomybė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovė patyrė nuostolius ir tarp šių nuostolių bei sutarties pažeidimo yra priežastinis ryšys. Tad iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių apskaičiavimo – ar ieškovės patirtais nuostoliais laikytinas po sutarties sudarymo paaiškėjęs viso bendro reikalavimo sumažėjimas, ar pinigų suma, proporcinga sumažėjusiai reikalavimo daliai ir sutarties kainai.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje konstatavo, kad ieškovės patirta žala kvalifikuotina kaip piniginių lėšų netekimas, kurios buvo sumokėtos už reikalavimą. Paaiškėjus, kad reikalavimas buvo faktiškai mažesnis nei nurodytas sutartyje, ieškovė, jei būtų žinojusi, kad įgyjamas reikalavimas yra mažesnis, būtų už reikalavimą sumokėjusi proporcingai mažesnę kainą. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad po reikalavimo įsigijimo paaiškėjus, jog reikalavimas yra 8 400 Eur mažesnis, tai savaime nereiškia, jog ieškovė patyrė 8 400 Eur nuostolių, o visiškas ieškinio patenkinimas reikštų atsakovės nubaudimą, bet ne ieškovės nuostolių atlyginimą, nes ieškovės tiesioginiai nuostoliai yra susiję su atsakovei sumokėtos reikalavimo kainos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad mažesnis reikalavimas sutarties sudarymo momentu buvo vertas ir mažesnės sumokėtos kainos, todėl ieškovės nuostolius apskaičiavo proporcingai sumažinant. Taip teismas ne tik įvertino tarp šalių sudarytos sutarties 3.1 straipsnyje įtvirtintą pradinio kreditoriaus atsakomybę už tinkamą visų duomenų apie perleidžiamą reikalavimą neatskleidimą naujajam kreditoriui, bet ir pripažino, kad būtent toks nuostolių apskaičiavimas užtikrina teisingumo, sąžiningumo, sutarties šalių lygiateisiškumo (interesų pusiausvyros) bei proporcingumo principų įgyvendinimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ieškinio dalyką, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, o nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė” apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.