Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė” atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Kapitalo ir investicijų valdymo grupė ieškinį atsakovui UAB Vilenova dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų bei aplinkybių, nurodytų procesiniuose dokumentuose, santrauka.

Ieškinyje nurodyta: ieškovas ir atsakovas sudarė (duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovas įgijo teisę į 84078,45 Eur reikalavimą; po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad reikalavimas yra 8400 Eur mažesnis, nes skolininkas reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovui) laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki 2020-10-11; ieškovas šią pinigų sumą laiko nuostoliais.

II. Teismo posėdyje pateiktų šalių paaiškinimų esmė.

jame nurodytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

Nustatyta: ieškovas ir atsakovas sudarė (duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas už 27 000 Eur įgijo teisę į 84078,45 Eur reikalavimą; po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad reikalavimas yra 8400 Eur mažesnis, nes skolininkas reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovui) laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki 2020-10-11; ginčo dėl šių aplinkybių nėra; ieškovas šią sumą laiko nuostoliais.

Ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė sutartį, nes atsakovas sutarties sudarymo procese ieškovui pateikė neteisingą informaciją apie perleidžiamo reikalavimo dydį.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys, kurios yra verslininkai, sutarties 4 skyriuje susitarė dėl šalių atsakomybės sąlygų. Sutarties 4.1 punkte nurodyta: Pradinis kreditorius atsako Naujajam kreditoriui už perleidžiamo reikalavimo negaliojimą, tačiau neatsako už tai, kad Skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejį, jeigu paaiškėja, kad šios Sutarties 3.1. - 3.3. punktų nuostatos neatitinka tikrovės. Ši sutarties nuostata reiškia, kad jeigu skolininkas neįvykdo reikalavimo naujajam kreditoriui dėl to, kad pradinis kreditorius pažeidė sutarties 3.1 – 3.3 punktų nuostatas, yra pagrindas atsirasti pradinio kreditoriaus atsakomybei naujajam kreditoriui pagal sutarties 4.4 punktą, kuriame nurodyta: Šalys atsako viena kitai už savo įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties, tinkamą įvykdymą. Jeigu kuri nors Šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ji privalo atlyginti kitai Šaliai visus nuostolius, atsiradusius dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Nustatyta, kad skolininkas neįvykdė ieškovui (naujajam kreditoriui) reikalavimo dalyje dėl 8400 Eur, nes skolininkas šią reikalavimo dalį įvykdė pradiniam kreditoriui (atsakovui) laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki 2020-10-11. Atsakovas ieškovui sutarties sudarymo procese neatskleidė duomenų apie tai, kad skolininkas iki sutarties sudarymo yra įvykdęs atsakovui kaip pradiniam kreditoriui reikalavimą dalyje dėl 8400 Eur. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė sutarties 3.1 punktą, pagal kurį, be kita ko, atsakovas, sudarydamas sutartį, patvirtino ir garantavo, kad perleidžiamas reikalavimas atitinka antstolės (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytą perleidžiamo reikalavimo dydį – 84078,45 Eur. Todėl, vadovaujantis sutarties 3.1 ir 4.4 punktais atsakovui kyla atsakomybė ieškovui dėl perleisto, tačiau skolininko ieškovui neįvykdyto reikalavimo dalyje dėl 8400 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, į tai, kad ginčo dėl nuostolių fakto nėra (atsiliepime nurodyta atsakovo pozicija dėl ginčo atskleidžia, kad atsakovas pripažįsta, kad dėl sutartyje neteisingai nurodyto reikalavimo dydžio ieškovas galėjo patirti žalą), konstatuotina, kad byloje yra įrodyta, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė nuostolius ir tarp šių nuostolių ir sutarties pažeidimo yra priežastinis ryšys. Sutartyje nėra išlygos dėl atsakovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovo kaip verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių kvalifikavimo ir apskaičiavimo – ar ieškovo patirtais nuostoliais laikytinas po sutarties sudarymo paaiškėjęs reikalavimo sumažėjimas, kuris jau egzistavo sutarties sudarymo metu, ar ieškovo patirtais nuostoliais laikytina pinigų suma, apskaičiuota proporcingai sumažėjusiai reikalavimo daliai ir sutarties kainai.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, kuri kvalifikuotina kaip turto (piniginių lėšų) netekimas, nes ieškovas sumokėjo atsakovui už reikalavimą, kuris faktiškai buvo mažesnis nei nurodytas sutartyje t.y. labai tikėtina, kad ieškovas, žinodamas, kad įgyjamas reikalavimas iš tiesų yra mažesnis, būtų už reikalavimą sumokėjęs mažiau.

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje galima daryti išvadą, kad ieškovas traktuoja, kad sutarties pažeidimas lėmė, kad ieškovas negavo pajamų – 8400 Eur. Tačiau ieškovui atsakovo padaryta žala negali būti kvalifikuojama kaip negautos ieškovo pajamos, nes, nepaisant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo (informacijos neatskleidimo)), ieškovas objektyviai nebūtų gavęs (išieškojęs) 8400 Eur, nes teisė į tokio dydžio reikalavimo dalį sutarties sudarymo metu neegzistavo t.y. atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas nelėmė, kad įgytas reikalavimas po sutarties sudarymo sumažėjo; reikalavimas sumažėjo, nes 8400 Eur dalis reikalavimo buvo įvykdyta iki sutarties sudarymo atsakovui įstatymų nustatyta tvarka išieškojus iš skolininko 8400 Eur; tai reiškia, kad net jeigu sutartyje būtų nurodytas teisingas reikalavimo dydis, ieškovas nebūtų už tą pačią sumą, už kurią įsigijo reikalavimą, gavęs 8400 Eur daugiau nei gavo.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas dėl sutarties pažeidimo neteko 8400 Eur, nes tai, kad po reikalavimo įsigijimo paaiškėjo, kad jis 8400 Eur mažesnis, savaime nereiškia, kad ieškovas patyrė 8400 Eur nuostolių. Ieškovas negalėjo prarasti to, ko sutarties pažeidimo metu neturėjo arba neturėjo net teorinės galimybės gauti po sutarties sudarymo. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) galėjo sąlygoti klaidingus ieškovo lūkesčius dėl ateityje sutarties pagrindu gautinos materialinės naudos; tačiau ir ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovas patyrė 8400 Eur nuostolių; ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad dėl šio lūkesčio neišsipildymo patyrė 8400 Eur nuostolius, nes sutarties 3.1 punkto pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovas turi teisę į nuostolių, kurie būtų lygūs skolininko neįvykdyto reikalavimo pinigų sumai, atlyginimą. Sutarties nuostatos nesuponuoja išvados, kad šalys buvo sutarusios, kad dėl pradinio kreditoriaus kaltės skolininko neįvykdyto reikalavimo dalis gali būti laikoma minimaliais naujojo kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė, akcentuodamas patį sutarties pažeidimo faktą, o ne realias to fakto ieškovui sukeltas pasekmes. Konstatuotina, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir 8400 Eur dydžio nuostolių. Ieškinio visiškas patenkinimas reikštų atsakovo sankcionavimą (nubaudimą) už ieškovo vertinimu, atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, tačiau ne ieškovo nuostolių atlyginimą.

Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovo nuostoliai yra susiję ne tik su neišieškota reikalavimo dalimi (ieškovo argumentai), bet ir su ieškovo atsakovui sumokėtos reikalavimo kainos dydžiu (atsakovo argumentai). Todėl ir nuostolių įvertinimo (apskaičiavimo) struktūroje turi atsispindėti tiek reikalavimo kainos, tiek neišieškotos reikalavimo dalies reikšmės. Taigi, darytina išvada, kad mažesnis reikalavimas sutarties sudarymo momentu buvo vertas ir mažiau naujojo kreditoriaus pradiniam kreditoriui mokėtinų piniginių lėšų; todėl ieškovo nuostoliai apskaičiuotini taip: ieškovo sumokėta reikalavimo kaina (27 000 Eur) sumažintina proporcingai iki sutarties sudarymo įvykdytai reikalavimo daliai (8400 Eur). Tai yra tinkamas būdas nustatyti ieškovo patirtus nuostolius, nes yra paremtas ne tik ekonomine logika, tačiau ir sudaro sąlygas teisingai įvertinti ir pritaikyti tiesiogiai sutarties 3.1 straipsnyje įtvirtintą pradinio kreditoriaus atsakomybę už tinkamą visų duomenų apie perleidžiamą reikalavimą neatskleidimą naujajam kreditoriui; tai reiškia, kad toks nuostolių apskaičiavimas atitinka ne tik sutarties nuostatas, bet ir užtikrina teisingumo, sąžiningumo, sutarties šalių lygiateisiškumo (interesų pusiausvyros) bei proporcingumo principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo nuostoliai apskaičiuotini taip: 8400 Eur (dalis, kuria reikalavimas buvo mažesnis sutarties sudarymo metu)/84078,45 Eur (įgytas reikalavimas) x 100 proc. = 9,99 proc; 27 000 Eur (sutarties (reikalavimo) kaina) x 9,99 proc.= 2697,30 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinas 2697,30 Eur nuostolių atlyginimas.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (2697,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (189 Eur žyminis mokestis ir 943,80 Eur atstovavimo išlaidos) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tenkinama reikalavimų dalis sudaro 32,11 procento, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 363,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (1132,80 Eur x 32,11 proc./100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Vilenova“, į.k.303185386, ieškovo UAB ,,Kapitalo ir investicijų valdymo grupė“, į.k. 303502947, naudai 2697,30 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 30 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (2697,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 363,75 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.