- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1197-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08652-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Aukštaitijos šaudymo centras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Aukštaitijos šaudymo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oksalis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Aukštaitijos šaudymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Oksalis“ 58 556,25 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi pagal laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. spalio 22 d. išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, atsakovės skola yra 58 556,25 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Oksalis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neginčija prekių gavimo fakto, skolos dydžio, teigė, jog ketina pas atsakovę likusias prekes, kurių vertė 9 868,47 Eur, grąžinti ieškovei, o dėl likusios skolos dalies (48 687,78 Eur) prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą periodinėmis įmokomis, mokant ieškovei po 2 000 Eur kas mėnesį. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, nes tarp šalių nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo terminų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai, jo metu buvo paskelbta pertrauka iki 2022 m. rugsėjo 8 d., 9 val. Po pertraukos vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo, ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 58 556,25 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 471 Eur žyminio mokesčio. Teismas vertino, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovės skola pagal su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras sudaro 58 556,25 Eur. Teismas rėmėsi tuo, kad ieškovė pateikė 2022 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktą, kurį yra pasirašiusi atsakovo atstovė, taip pat tuo, jog atsakovė pripažino gavusi prekes bei visiškai neatsiskaičiusi. Nors atsakovė nurodė, kad ketina grąžinti likusias neparduotas prekes 9 868,47 Eur sumai, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, jog šalis siejo ne pirkimo–pardavimo, o kitokie tarpusavio teisiniai santykiai. PVM sąskaitos faktūros išrašytos už laikotarpį, buvusį prieš 1–2 metus, tačiau nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų kurias nors prekes grąžinęs ar nesutikęs su prekių perdavimu ar perduotų prekių kiekiu. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad nėra teisinio pagrindo prekių dalies grąžinimui, nes šalys nesudarė susitarimo dėl ieškovės perduotų ir atsakovės neparduotų prekių grąžinimo, kita vertus, atsakovė nėra pateikusi prekių, kurias ketintų grąžinti, sąrašo, todėl negalima nustatyti, ar tai yra ieškovės prekės, kokia jų būklė ir pan.
5. Teismas nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytas apmokėjimo terminas, be to, 2022 m. sausio 24 d. ieškovė pateikė raginimą sumokėti įsiskolinimą, todėl gali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalies nuostata ir, nustačius, kad sąskaitų apmokėjimo terminas yra praleistas, yra pagrindas priteisti CK 6.210 straipsnio numatytas palūkanas.
6. Teismas nurodė, kad galėtų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, jeigu būtų nustatyta sunki skolininko turtinė padėtis. Tačiau, teismo teigimu, atsakovė finansinę padėtį įrodinėjo ne įmonės finansiniais dokumentais, tačiau duomenimis iš viešai prieinamo internetinio puslapio rekvizitai.lt. Atsakovui nepateikus aktualių duomenų dėl įmonės turtinės padėties, teismas netenkino atsakovės prašymo ilgam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
7. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. padavė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
8. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad neatvyko į 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusį teismo posėdį dėl techninės klaidos – atstovė klaidingai pasižymėjo, kad posėdis vyks 2022 m. rugsėjo 9 d. Įvykus techninei klaidai dėl teismo posėdžio datos atsakovė nepateikė teismui teisingam ginčo išnagrinėjimui būtinų dokumentų. Atsakovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. dokumentai patvirtina sunkią finansinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su ieškove išdėsčius teismo sprendimo vykdymą. Iš paskolos sutarties su Capitalia AS ir jos priedų matyti, kad atsakovė šiam kreditoriui yra įkeitusi 300 000 Eur sumai atsargas, kreditorius jau kelis metus išdėsto skolos grąžinimą. Paskolos sutartis su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir sutarties priedas patvirtina duomenis apie apsunkintą atsakovės finansinę padėtį bei tai, kad atsakovei trūksta apyvartinių lėšų. Šis kreditorius išdėstė paskolos grąžinimą mėnesinėmis įmokomis iki 2027 m. vasario 17 d. 2021 m. gruodžio 28 d. paskolos sutarties pakeitimas patvirtina, kad atsakovės akcininkas ir direktorius perėmė didžiąją dalį atsakovės paskolos, siekdamas pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma patvirtina, kad atsakovę su ieškove siejo pirkimo–pardavimo ir paskolos teisiniai santykiai. Pateikiamos sąskaitos faktūros patvirtina, kad šalys, išrašydamos viena kitai sąskaitas faktūras už tas pačias prekes, tokia forma įformindavo ieškovės atsakovei suteiktas paskolas.
9. Teismas, neturėdamas visos informacijos ir rašytinių įrodymų apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, negalėjo teisingai įvertinti situacijos, todėl sprendime už akių nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostę tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir šalys nebuvo aptarę galimybės grąžinti neparduotų prekių. Ieškovė teismui nėra pateikusi jokių tarp šalių buvusių rašytinių įrodymų (sutarčių, susitarimų, prekių užsakymų ir kt.). Nors atsakovė yra pateikusi ieškovei kelis pasiūlymus dėl skolos dalies ar visos skolos grąžinimo prekėmis dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau ieškovė nesutinka su pasiūlytais prekių sąrašais ir pasiūlymu pačiai išsirinkti prekių iš atsakovės interneto parduotuvėje parduodamų prekių. Sutartinio įkeitimo sutartis, kuria atsakovė yra įkeitusi prekių atsargas ne mažesne nei 500 000 Eur balansine verte, nedraudžia atsakovei disponuoti prekėmis, kadangi atsakovės prekių atsargos sudaro virš 1 mln. Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsakovė pateikė teismui pagrindimą, kodėl prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą, papildomai pateikti dokumentai ir kitų atsakovės kreditorių elgesys patvirtina tokią būtinybę. Teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, jo dalis dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą pažeidžia kitų atsakovės kreditorių interesus, nes jie išdėstė skolos grąžinimą ilgesniam laikotarpiui.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė šio pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus galėjo pateikti anksčiau, teikdama atsiliepimą į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas pareiškime dėl sprendimo už akių reikalauja nurodyti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį aplinkybes ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė tokių aplinkybių ir įrodymų nepateikė. 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu su atsakovės atstove buvo suderinta sekančio posėdžio data, 2022 m. rugsėjo 7 d. šalių atstovams buvo išsiųstos prisijungimo nuorodos dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, todėl atmestina techninės klaidos galimybė. Be to, 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, siekiant nustatyti atsakovės atstovės neatvykimo ir neprisijungimo nuotoliniu būdu priežastis, tačiau jokiomis priemonėmis nepavyko susisiekti su atsakovės atstove. Šalių pasirašytas 2022 m. sausio 21 d. skolų suderinimo aktas užfiksavo atsakovės neginčijamą skolos sumą. Priešingai nei teigia atsakovė, atsiskaitymo terminai buvo nurodomi PVM sąskaitose faktūrose, prekių asortimentą, jų kainas užsakymuose derindavo atsakovės vadovas. Ieškovės nuomone, teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą nepažeisdamas CPK normų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
13. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. 2022 m. rugsėjo 2 d. parengiamajame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, teismas paskyrė kito parengiamojo teismo posėdžio datą, abiejų šalių atstovų sutarimu bei atsakovės atstovės prašymu parengiamasis posėdis paskirtas nuotoliniu būdu, o parengiamojo posėdžio data nustatyta 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. rugsėjo 7 d. dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstos prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodos, tuo priminta apie artėjantį posėdį. Parengiamasis teismo posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, tačiau paskirtu laiku atsakovės atstovė į nuotolinį posėdį neprisijungė, taip pat neatvyko į teismo patalpas. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės atstovė neginčija, jog apie posėdžio vietą, laiką ir būdą jai buvo žinoma, taip pat neginčija fakto, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir priežasčių nenurodė.
15. Teismas vertino, kad atsakovės pozicija ieškinio tenkinimo klausimu yra prieštaringa. Viena vertus, atsakovė nurodė, kad pripažįsta prekių ar pinigų gavimą bei skolos dydį, ketina likusias prekes 9 868,47 Eur sumai grąžinti ieškovui, o kitą skolos dalį laikė pagrįstu įsiskolinimu ir prašė išdėstyti. Tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad sprendimas visa apimtimi yra neteisingas, nes teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.
16. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad šalis siejo ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir paskolos teisiniai santykiai, pateikė atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymą su priedu apie finansines operacijas bei 2021 m. rugsėjo 15 ir 30 d. PVM sąskaitas faktūras. Teismas vertino, kad atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma yra atsakovės darbuotojų parengtas buhalterinių dokumentų apie šalių tarpusavio santykius išrašas, iš kurio jokių šalių teisinių santykių buvimo nustatyti negalima, dokumentas parengtas be ieškovės žinios ir neišreiškus valios dėl pažymoje pateiktų duomenų. Atsakovės pateiktos dvi sąskaitos, kuriomis, atsakovės vertinimu, buvo tariamasi dėl paskolos su palūkanomis, atsakovės nurodytu būdu be papildomų įrodymų pateikimo, negali būti vertinamos. Šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai ir buvo pateikta prekių pagal didelį skaičių PVM sąskaitų faktūrų. Net ir įrodžius, kad pagal teismui pateiktas dvi priešpriešines sąskaitas vyko ne pirkimo–pardavimo operacijos, o kiti teisiniai santykiai, tai nebūtų lemiamu argumentu, sprendžiant, kad šalių santykiai buvo ne pirkimas–pardavimas, o paskola. Jokių paskolos sutarčių šalys nesudarė, dėl paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygų nesitarė.
17. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko dokumentams pateikti, tačiau teismui jų laiku nepateikė. Teismo vertinimu, nei bylos proceso metu, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo esminę reikšmę sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui turinčių įrodymų atsakovė nepateikė. Galimo grąžinti prekių sąrašo, kuris rodytų šalių susitarimą dėl prekių pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 straipsnis) ir turėtų aiškiai apibrėžti grąžinamas prekes, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovė nepateikė.
18. Teismo manymu, atsakovė iš esmės pateikė įrodymus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Šis atsakovės prašymas CPK 284 straipsnio tvarka buvo išnagrinėtas ir dėl to pasisakyta sprendime už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė kartoja tuos pačius argumentus, neteikia įmonės finansinių dokumentų ir pateikia tik duomenis apie kitų kreditorių elgesį. Visgi kitų kreditorių elgesio motyvai gali būti skirtingi ir nebūtinai susiję su tuo, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti sprendžiamas ir atskirai, jei atsakovas sąžiningai pateiktų duomenis dėl įmonės finansinės padėties (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Sprendimas už akių priimtas esant formaliam pagrindui – atsakovei neatvykus į teismo posėdį dėl teismui neaiškios priežasties. Ieškovė ieškinyje neprašė teismo priimti sprendimo už akių atsakovei nepateikus procesinių dokumentų. Ieškovės atstovas ir parengiamojo posėdžio metu prašė teismo paskirti dar vieną teismo posėdį. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad techninė klaida dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykti, nes posėdis buvo paskirtas labai greitai. Tačiau, atsakovės teigimu, techninė klaida dėl teismo datos gali įvykti nepriklausomai nuo to, ar teismo posėdis yra paskirtas už kelių mėnesių ar už 6 dienų.
19.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės pozicija byloje yra prieštaringa. Atsakovė sąžiningai pripažino skolos dydį, siūlė taikiai spręsti ginčą, nurodė, kad ketina 9 868,47 Eur grąžinti ieškovei prekėmis, o kitą skolos dalį prašė išdėstyti dėl sunkios finansinės padėties. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad skolą pripažįsta, nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo ir paskolos teisiniai santykiai, pateikė duomenis apie tai, kiek turi kreditorių ir kad visi kreditoriai pripažino atsakovės sunkią finansinę padėtį, išdėstė atsakovei skolos grąžinimą keliems metams.
19.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė kartoja tuos pačius argumentus, neteikia įmonės finansinių dokumentų. Atsakovė yra pateikusi informaciją iš viešų šaltinių apie finansinę padėtį, o su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė bendrovės finansinę atskaitomybę už 2021 m. Teismo argumentas, kad kitų kreditorių elgesio motyvai gali būti skirtingi ir nebūtinai susiję su tuo, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, yra niekuo nepagrįsta prielaida. Kiti atsakovės kreditoriai yra valstybė bei verslo subjektai, finansinės institucijos, kurie negali turėti kitų elgesio motyvų. Atsakovės kreditorių elgesys paremtas rašytiniais įrodymais, pateiktais teismui, rodo sunkią finansinę atsakovės padėtį. Neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti kitų atsakovės kreditorių interesai. Ieškovė, kaip atsakovės kreditorė, neturi prioriteto prieš kitų kreditorių reikalavimus. Pradėjus vykdyti už akių priimtą teismo sprendimą bus patenkinti įkeitimu užtikrinti kreditoriaus interesai, o atsakovė bankrutuos.
Atsiliepimas
19.4. Atsakovė prie skundo prideda atliktų pavedimų ieškovei kopijas. Atsakovės teigimu, pagerėjus įplaukoms, atsakovė nedelsdama vykdo skolos grąžinimą ieškovei.
20. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
20.1. Nesutinka su skundo argumentu, kad ieškinyje ieškovė neprašė teismo priimti sprendimą už akių. Šią aplinkybę paneigia ieškovės 2022 m. birželio 10 d. pateiktas ieškinys.
20.2. Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad atsakovė pateikė naujus dokumentus tik dėl sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo. Ieškovės teigimu, šiuos klausimus yra galimybė spręsti ir vykdymo procese. Kita vertus, atsakovė teikia tik duomenis iš viešų šaltinių ir savo pačios surašytas pažymas, tačiau oficialių įmonės finansinę padėtį įrodančių dokumentų nepateikė. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovės finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
23. CPK nuostatos nustato atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad CPK įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo institutas aiškintinas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo teisinės prielaidos konstatuoti atsakovės pasyvų procesinį elgesį ir jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių. 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovė dalyvavo, šio posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2022 m. rugsėjo 8 d., 9 val., kad šalys turėtų galimybę aptarti taikos sutarties sąlygas. Šalių atstovams (taip pat ir atsakovės atstovei) teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. siuntė pranešimą su dalyvavimo nuotoliniu būdu 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdyje. Tačiau atsakovės atstovė neatvyko (neprisijungė dalyvauti nuotoliniu būdu) į 2022 m. rugsėjo 8 d. parengiamąjį teismo posėdį ir iš jos nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad neatvykus į posėdį atsakovės atstovei, buvo padaryta pertrauka, siekiant išsiaiškinti atstovės neatvykimo į posėdį priežastis, tačiau su atstove susisiekti nepavyko. Posėdžio metu ieškovės atstovas svarstė dėl galimų procesinių pasekmių, neatvykus atsakovės atstovei, ir pareiškė teismui prašymą priimti sprendimą už akių. Taigi pirmosios instancijos teismui buvo prielaidos sprendimo už akių priėmimui, kadangi atsakovės atstovė, informuota apie parengiamojo teismo posėdžio dieną ir laiką, į jį neatvyko be svarbių priežasčių, prašymo dėl posėdžio atidėjimo nepareiškė, t. y. atsakovės procesinis elgesys buvo pasyvus.
28. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškinyje ir 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė neprieštaraujanti sprendimo už akių priėmimui, jeigu byloje nebus pateiktas paruošiamasis procesinis dokumentas, o 2022 m. rugsėjo 8 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas, nors ir svarstė kitas alternatyvas, tačiau galiausiai pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė aiškiai ir nuosekliai išreiškė poziciją esant atsakovės procesiniam pasyvumui spręsti bylą priimant sprendimą už akių.
29. Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja techninę klaidą, t. y. kad atstovė klaidingai pasižymėjo teismo posėdžio datą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė mažai tikėtina – 2022 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu teismas kelis kartus aiškiai nurodė dieną ir laiką, iki kada vyks posėdžio pertrauka, atsakovės atstovei vieną dieną prieš posėdį buvo siunčiamas pranešimas dėl nuotolinio prisijungimo. Teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. parengiamajame posėdyje pertrauką paskelbė, siekdamas, kad šalys aptartų taikos sutarties sąlygas, todėl atsakovė pertraukos metu privalėjo bendrauti su ieškovės atstovais dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, prieš tęsiantis posėdžiui suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu, tačiau, kaip matyti iš ieškovės atstovo pateiktos informacijos 2022 m. rugsėjo 8 d. parengiamajame posėdyje, atsakovė su ieškove dėl taikos sutarties nebendravo. Taigi, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia, kad buvo procesinės prielaidos sprendimo už akių priėmimui.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė ir to, kad priimant sprendimą už akių byla buvo išnagrinėta neteisingai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau atsakovė nesumokėjo visos kainos už jai perduotas prekes. Ieškovė poziciją byloje grindė PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose yra nurodytos apmokėjimo datos, skolų suderinimo aktu, kurį pasirašė abiejų šalių buhalterinę apskaitą vykdantys asmenys, atsakovei pateiktu raginimu dėl įsiskolinimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neneigė tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, patvirtino PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių perdavimą jai, neneigė, kad už prekes ji nėra atsiskaičiusi. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ketina ieškovei grąžinti dalį pas ją likusių prekių, prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo. Iš esmės tokią pat poziciją atsakovės atstovė nurodė 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendime už akių pagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo ir nustatė, jog remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina skola pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
31. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė kėlė klausimą dėl teisės grąžinti ieškovei prekes, teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę ne tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau šalys buvo aptarę ir galimybę grąžinti neparduotas prekes. Prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pridėjo PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintas prekių tarpusavio pardavimas, 2022 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie atsakovės ir ieškovės vykdytas finansines operacijas.
32. Pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pirkėjas, priėmęs prekes, tampa šių prekių nuosavybės teisės turėtoju ir kartu įgyja pareigą už perduotas jam prekes sumokėti kainą pardavėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis), atitinkamai, pirkėjas neįgyja teisės reikalauti, kad pardavėjas priimtų grąžinamas prekes, jeigu jos atitinka sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog buvo sudarytas susitarimas, keičiantis bendrąsias pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir suteikiantis teisę atsakovei grąžinti neparduotas prekes. Atsakovės pateikti įrodymai iš esmės patvirtina tai, kad šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai ir šalys viena kitai tiekė prekių pagal didelį skaičių PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, 2022 m. rugsėjo 26 d. pažyma leidžia spręsti, kad tam tikras prekes atsakovė parduodavo ieškovei, o pastaroji vėliau jas parduodavo atsakovei. Tačiau tokie įrodymai nepatvirtina buvus šalių susitarimą dėl atsakovės galimybės grąžinti ieškovei tas prekes, už kurias ieškovė reikalauja apmokėjimo šioje byloje. Tokio turinio rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas jų apmokėjimo terminas ir išlygų dėl galimybės grąžinti prekes, jeigu jos nebus realizuotos, nėra nurodyta, atsakovės buhalterinėje apskaitoje apskaityta skola už perduotas prekes (skolų suderinimo aktas). Taigi, atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad šalys buvo sudariusios susitarimą, leidžiantį atsakovei grąžinti neparduotas prekes ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino, jog pareiškime dėl sprendimo už akių nurodyti ir kartu su pareiškimu pateikti įrodymai negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – jie nepaneigia atsakovės prievolės sumokėti sutartą kainą už jai perduotas prekes.
33. Atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo pareiškusi prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą periodinėmis įmokomis, mokant ieškovei po 2 000 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių netenkino šio prašymo, nurodęs, kad atsakovė finansinę padėtį įrodinėjo ne įmonės finansiniais dokumentais, tačiau duomenimis iš viešai prieinamo internetinio puslapio rekvizitai.lt. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimo dalis dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą akivaizdžiai neteisinga ir pažeidžia kitų atsakovės kreditorių interesus, pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. finansines ataskaitas, susitarimus su Capitalia SE (2018 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį ir priedus Nr. 4–6 prie šios sutarties), 2021 m. vasario 19 d. su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sudarytą paskolos sutartį ir mokėjimo grafiką pagal šią sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė kartoja jau anksčiau nurodytus pačius argumentus, neteikia įmonės finansinių dokumentų ir pateikia tik duomenis apie kitų kreditorių elgesį. Visgi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kitų kreditorių elgesio motyvai gali būti nebūtinai susiję su tuo, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Teismo teigimu, klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo galėtų būti sprendžiamas atskirai, jei atsakovė sąžiningai pateiktų duomenis dėl įmonės finansinės padėties. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su šiais teismo argumentais.
34. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir prie pareiškimo pridėti įrodymai pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo spręsti, kad sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, gali būti neteisėta ir nepagrįsta. Iš atsakovės 2021 m. balanso duomenų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti įmonė. Bendrovė 2021 m. veikė nuostolingai, tačiau 2021 m. pabaigoje turėjo daugiau kaip 1 mln. Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį (831 463 Eur) sudarė prekių, skirtų perparduoti, vertė. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2021 m. pabaigoje sudarė 454 678 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 373 744 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos 2021 m. sudarė 277 035 Eur.
36. Pažymėtina, kad atsakovės, kaip mažmenine prekyba užsiimančios bendrovės, finansinė padėtis, gaunamos pajamos 2022 m. galėjo iš esmės pasikeisti lyginant su 2021 m. duomenimis, tačiau atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui aktualių ir išsamių duomenų apie 2022 m. gautas pardavimo pajamas, turto vertės, prisiimtų įsipareigojimų dydžio pokyčius nepateikė, tik nurodė papildomą informaciją, kad turimų prekių atsargų vertė viršija 1 mln. Eur.
37. Atsakovei pateikus finansinės atskaitomybės duomenis tik už 2021 m., iš kurių matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei, lyginant su bendra atsakovės turimo turto verte ir trumpalaikių įsipareigojimų dydžiu, nebuvo reikšmingas, tačiau nepateikus aktualių bei išsamių duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės turtinę padėtį 2022 m., teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti dėl poreikio išdėstyti sprendimo vykdymą. Tokio poreikio nepagrindė ir atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad dalis atsakovės kreditorių sutiko su įsipareigojimų vykdymo išdėstymu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kiekvienas kreditorius individualiai įvertina skolininko turtinę padėtį ir sprendžia dėl tarpusavio teisinių santykių su skolininku tolesnio vykdymo, todėl aplinkybė, jog tam tikri kreditoriai išdėstė atsakovei įsipareigojimų vykdymą, savaime nelemia poreikio teismui išdėstyti sprendimo įvykdymo šiuo atveju, juolab kad atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi dar nuo 2020 m. Kita vertus, atsakovė susitarimus dėl įsipareigojimų išdėstymo su kreditoriais sudarė ne 2022 m., bet anksčiau (išskyrus mokestinės paskolos sutartį, sudarytą 2022 m. kovo mėn.), todėl kreditoriai dėl atsakovės galimybės tinkamai vykdyti įsipareigojimus sprendė pagal tuo metu buvusią situaciją. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodyti argumentai ir prie jo pridėti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui taikyti išimtį iš bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomu būdu.
38. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – atliktų pavedimų ieškovei kopijas, kadangi šie įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 314 straipsnis). Įsiteisėjus sprendimui už akių, į atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei turės būti atsižvelgiama vykdymo proceso metu.
39. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.