Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nuo 2017-12-06 dirbantis (duomenys neskelbtini) UAB, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2015-04-21 deklaravęs išvykimą į Norvegijos Karalystę, teistas: 1) 2007-06-20 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-94-434/2007 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. auklėjamojo poveikio priemone – įspėjimu. Į atliktą bausmę įskaityta viena para, išbūta sulaikyme ir laikytas atlikusiu 2 MGL (260 Lt) baudą (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a papunktis). Nustatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį likusi paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai. 2007-09-18 bauda sumokėta, šis teistumas išnykęs;

2) 2011-01-28 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-847/2011 (pakeistu 2011-04-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-366/2011, o šis pakeistas 2011-11-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-534/2011) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į atliktą bausmę įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme 2010-10-08 ir laikytas atlikusiu dvi laisvės apribojimo dienas. Nuosprendžius įsiteisėjus, konfiskuota nusikaltimo priemonė – automobilis „VW Transporter“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis A. P.. 2011-05-06 įrašytas į Biržų r. pataisos inspekcijos įskaitą, iš kurios išbrauktas 2011-10-07, 2011-10-12 įrašytas į Akmenės r. pataisos inspekcijos įskaitą, iš kurios išbrauktas 2012-02-24. 2012-01-04 Akmenės r. apylinkės teismo nutartimi Nr. T-9-875/2012 nutarta E. P. paskirtą 8 mėn. laisvės apribojimą pakeisti į 45 paras arešto, kurį atlikinėjo nuo 2014-01-29 ir 2014-03-14 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-osios valdybos atlikus arešto bausmę;

3) 2016-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-389/2016 pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 9 MGL (338,94 EUR) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (225,96 EUR) bauda, kuri antstolio M. A. išieškota 2016-11-18, baudžiamojo įstatymo prasme (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d.) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. 2017 m. gruodžio 2 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), A. J. P. gyvenamajame name, konflikto su tėvu A. J. P. metu, tyčia apliedamas A.J. P. vandeniu, mesdamas plytą į namo duris, gulsčiuku suduodamas vieną kartą A. J. P. per kairės rankos pirštą, tuo nukentėjusiajam - savo šeimos nariui, tėvui A. J. P. sukėlė fizinį skausmą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susitarė su tėvu, kad jis (E. P.) pas tėvą atvyks šeštadienį. Namas priklauso abiem su tėvu. Namą įrenginėjo bendrai, įrengė tėvui kambarį, kad turėtų kur gyventi, po to įrengė virtuvę. Yra dar daug darbo. 2017-12-02 d. su drauge atvažiavęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rado smarkiai išgėrusi tėvą. Virtuvėje buvo primėtyta visokių butelių. Nuėjęs į salioną pamatė, kad tėvas girtas bandė kažką darbuotis ir buvo įdėjęs kreivai palanges. Nuėjus paklausti tėvo ko jis lenda, nes tą kambarį jis (E. P.) rengiasi sau, tėvas jį įžeidė, sakydamas, kad jis visą vasarą pražaidė nieko nepadarė. Tačiau jis visą vasarą dirbo kaip arklys. Virtuvėje ant stalo stovėjo puodelis su vandeniu, kuriuo apliejo tėvo pilvo šoną. Tėvas supyko ir jį puolė, jie susigrūmė. Besiginat, dasigrumė iki koridoriaus. Tėvas pasiėmė gulsčiuką ir kelis kartus bandė jam trenkti, užtaikęs perplėšė striukę. Jis atsidūrė lauke o tėvas liko viduje. Bijodamas, kad tėvas jam neužtrenktų gulsčiuku, jis paėmė plytą, tėvui pagąsdinti, kad mestų gulsčiuką. Tėvas, kaip ir tuo metu atsitraukė, tada jis plytą metė į duris, plytą atšoko ir nukrito. Tada tuo metu tėvas jam bandė trenkti, o jis tuo metu gulsčiuką suspaudė durimis ir atėmė. Jis tėvui paliepė ramintis, tačiau tėvas nenusiramino. Tėvas bandė jam trenkti dešine ranka, o jis instinktyviai reaguodamas ir bandydamas gintis trinktelėjo tėvui per dešinės rankos pirštą ir jį prakirto. Jis tik norėjo pagąsdinti, trenkti nenorėjo, bet pataikė į pirštą. Vykstant grumtinėms draugė S. buvo šalia, po to išbėgo į lauką, nuo jo buvo gal per 2-3 m. S. konfliktą matė. Po to jie su drauge sėdo ir išvažiavo. Prašė bylą pernagrinėti todėl, kad netenkino paskirta bausmės rūšis, už tai, kad ginėsi gauti 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Artėja vasara, jis turi daug planų, reikia ir tėvui padėti ir esant tokiai bausmei, negalėtų privažinėti į Biržus. Jo darbo grafikas: 4 dienas dirba, 4 dienos laisvos. Per keturias išeigines galėtų atvykęs pasidarbuoti, kad tėvas ateinančią žiemą galėtų šiltai gyventi namuose. Yra daug neatliktų darbų. Reikia pabaigti tvarkyti salioną, virtuvėje įdėti grindis, apšiltinti palėpes, įrengti antrą aukštą. Šildymo sistema nėra įrengta iki galo. Pirmą kartą įvyko toks rimtas konfliktas. Žodžiais yra apsižodžiavę. Viskas per tą alkoholį. Jai būtų žinojęs, kad tėvas bus girtas tą dieną, būtų net nevažiavęs. Konfliktas su tėvu kilo dėl sugadintų medžiagų. Konflikto iniciatorius buvo tėvas. Tėvas jį iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, nors ir visą namą įrenginėjo jis, daug dirbdamas, tai paliudyti gali ir jo draugė, kuri jam padėdavo prie darbų. Tėvui esant blaiviam jokių konfliktų nekyla. Būnat tėvui išgėrusiam jis jo vengdavo, todėl ir išsikraustė su drauge į Panevėžį, kad nekiltų konfliktų, nes tėvas mėgsta išgerti. Tėvui suduotas smūgis gulsčiuku buvo netyčinis, jis tikrai nebūtų tai daręs, jei tėvas nebūtų jam bandęs ranka suduoti į veido sritį. Šiuo metu nuo 2018-02-15 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, techniku, prieš tai dirbo servise.

Nukentėjusysis A. J. P. paaiškino, kad buvo išgėręs su kaimynu, nes buvo jo gimtadienis. Sūnui užpylus ant jo vandens, įsiuto. Konfliktas vyko koridoriuje, patikslina lauko verandoje. Sūnus buvo lauke o jis stovėjo verandoje prie durų, patikslina tarpduryje. Kai sūnus atėmė gulsčiuką, sūnus buvo lauko pusėje, o jis vidaus pusėje. Užsikarščiavęs puolė sūnų su gulsčiuku, sudavė sūnui kelis kartus į kairę ranką, suplėšė striukę. Kodėl sūnui trenkė nežino, buvo išgėręs. Sūnui ginantis ir atėmus gulsčiuką, jis sudavė į dešinės rankos rodomąjį pirštą, kuris buvo prieš tai numuštas. Pradėjo bėgti kraujas. Gulsčiukas buvo perlūžęs, todėl jo aštria dalimi ir pažeidė. Sūnus numetė pusplytę link durų šono. Jis galėjo koją susižeisti ir ant šarvuotų durų. Tikslia negali pasakyti kaip susižeidė koją. Sūnui paskirus šią bausmę, sūnus negalėtų atvykti, dirbti. Mano, kad sūnui paskirta bausmė per didelė. Sūnus ginėsi, nenorėjo jam suduoti, tačiau jis kėlė ranką ir gavo per pirštą. Duodamas parodymus jis nesakė, kad jam skaudėjo. Tyrėja vis tiek užrašė, kad skaudėjo. Kairėje rankoje mėlynės nebuvo. Buvo mėlynė ant šono, bet jis šoną susimušė ant laiptų. Duodant pirminius parodymus buvo šoko būsenoje ir neblaivus, nežino ką jis ten prikalbėjo. Bandė perskaityti pirminius parodymus, bet neįskaitė, policininkė parašė, kad viskas yra užrašyta teisingai, o jis tik pasirašė. Po sekančios apklausos jis parašė, kad viskas yra surašyta teisingai, tačiau pareigūnė jam parodymų neperskaitė. Sūnus įžeidus, sūnus iš puoduko užpylė vandens. Sūnus iš tikrųjų dirbo visą vasarą o, jis sūnui pasakė, kad nieko nepadarė. Liudytoja paaiškins, kuri buvo blaivi ir viską matė. Su sūnumi niekada nesimušė. Pripūtė 2,2 promiles, gėrė brendį. Sūnus buvo blaivus. Į galvą tikrai jokių smūgių negavo.

Liudytoja S. T.parodė, kad 2017-12-02 d., ji su draugu atvažiavę iš Panevėžio, įeidami į namą, pro langą pamatė, kad tėvas girtas. Jiems įėjus į namus, tėvas įėjo į savo kambarį. Draugas nieko negalvodamas nuėjo į remontuojamą kambarį, pamatė sugadintas įdėtas palanges. Draugo tėčiui buvo pasakyta nedėti, nes buvo susitarę palanges įdėti kartu, o jis įdėjo be draugo. Draugas nuėjo paklausti jo, kodėl jis įdėjo, o jis girtas pradėjo rėkti, kad jis visą vasarą nedirbo, todėl jis įdėjo be jo. Draugas išėmė palanges ir draugo tėtis pradėjo smarkiai rėkti, visokiais žodžiais, supykdė draugą ir jis puodeliu jį apliejo vandeniu, kad tas tylėtų, nes kiek begalima rėkti. Tada kai draugas tėvą apipylė vandeniu, anas išlipo iš lovos, puolė ant draugo, jie susigrūmė, išsistūmė į koridorių. Tėvas paėmė gulsčiuką ir puolė draugą trankyti. Jis gindamasis atėmėmė iš tėvo gulsčiuką, prispaudė prie durų ir, kad jis nusiramintų draugas, ištraukęs gulsčiuką, 1 kartą pataikė per pirštus. Pradėjo bėgti kraujas, tėvas įėjo į savo kambarį, o jie išvažiavo. Draugas užtrenkė per pirštus nenorėdamas tėvo sužeisti, o norėdamas apsiginti. Įvyko metu ji buvo už draugo nugaros, negali pasakyti, kokioje padėtyje buvo tėčio rankos atėmus gulsčiuką.

Teisėjas pagarsina liudytojos duotus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55). S. T. ikiteismonio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. kartu su draugu E. P., apie 16 val., atvyko į E. P. tėvo A. J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten buvo neblaivus E. P. tėvas. Tarp E. P. ir tėvo prasidėjo konfliktas dėl sugadintų statybinių medžiagų. Matė, kai E. P. tėvas puolė su gulsčiuku ir pradėjo daužyti, kaip E. P. gindamasis atėmė iš tėvo gulsčiuką ir juo vieną kartą trenkė tėvui per ranką. S. T. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja O. D. parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo apklausas šiek tiek prisimena. Nukentėjusįjį apklausė du kartus. Nukentėjusysis apklausų metu jai sakė, kad buvo mesta plyta, kuri atšoko nuo durų ir pataikė į koją ir, kad gulsčiuku buvo trenkta per pirštus, iš kurių bėgo kraujas ir, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusįjį apklausė blaivų. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai sutapo. Įvykio metu, kai buvo iškviesta policija, jai atrodo, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Po to ji dar du kartus apklausė. Apklausa buvo patvirtinta pasirašytinai. Asmuo arba pats perskaito, arba jam yra perskaitomas apklausos protokolas ir asmuo pasirašo. Neprisimena, kaip buvo šiuo kartu. Arba ji perskaitė, arba jis persiskaitė ir tada apklausiamasis pasirašė. Įtariamasis sakė, kad nuvyko pas tėvą, įvyko konfliktas dėl ne taip sudėtų palangių, tėvą apipylė vandeniu. Tada tėvas supyko, pasiėmė gulsčiuką, o jis pasiėmė plytą, metė į duris. Plyta atšokusi pataikė tėvui į koją, atėmė iš tėvo gulsčiuką ir gulsčiuku tėvui trenkė per pirštus. Matė, kaip tėvui iš pirštų bėgo kraujas. Asmenų duodant parodymus neįkalbinėjo, nepritempinėjo. Paprastai asmenims užduoda klausimus, jie atsako. ji įvykio vietoje nebuvo. Negali atsakyti, ar kas nors iš jų sakė, kurios rankos buvo sužaloti pirštai. Tik gerai atsimena, kad sakė, jog bėgo iš pirštų kraujas, patikslina tryško. Kai sūnus apipylė tėvą vandeniu agresijos kažkiek tai buvo, taip kaltinamasis sakė. Detaliai neprisimena, ar nukentėjusiojo klausė, ar taip buvo. Nukentėjusysis sakė, kad dėl sužalotų pirštų jis jautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis sakė, kad iš pirštų tryško kraujas, paklausus ar skaudėjo, nukentėjusysis sakė, kad skaudėjo, kad buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytojas E. R. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą nukentėjusįjį apklausė, kaip liudytoją. Užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą. Daugiau neatsimena. Nukentėjusysis įvykio vietoje buvo neblaivus. Nukentėjusysis sakė, kad įvyko konfliktas su sūnumi, sūnus jį puolė gulsčiuku, metė plytą, plyta atšokusi pataikė į koją. Matėsi kraujo, buvo kruvini pirštai, koja. Nukentėjusysis sėdėjo ant lovos, sunkiai galėjo paeiti. Kraujas bėgo iš kojos, ir iš rankos. Iš kurios rankos bėgo kraujas nebeatsimena. Klausė nukentėjusiojo, nukentėjusysis sakė, kad apsistumdė su sūnumi ir, kad sūnus gulsčiuku sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų sudavė, detaliau neatsimena. Patikslina, kelis kartus. Nukentėjusysis sakė, kad sukėlė skausmą. Matėsi akivaizdžiai, kad sudavė, nes nukentėjusysis sunkiai galėjo paeiti. Iškvietė medikus, kurie nukentėjusįjį išsivežė. Kaltinamasis atvyko į komisariatą. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo. Įvykio metu aiškinosi konflikto priežastį. Konflikto priežastis buvo alkoholio vartojimas. Sūnus priekaištavo, kad nukentėjusysis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis apie savo veiksmus sūnaus atžvilgiu negalėjo detaliau paaiškinti, nes buvo neblaivus. Sužalojimai daugiausia matėsi ant nukentėjusiojo rankos, kojos. Ar nukentėjusysis rodė sužalojimus kitose kūno vietose, neatsimena. Sūnaus, atvykusio į PK, neapklausė. Sūnus aiškino kažką apie turtinius santykius, tiksliai neatsimena.

Iš 2017-12-02 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 2 d., apie 16 val. 16 min., buvo gautas pranešimas, kad pranešėją plyta sumušė jo sūnus, kraujuoja koja ir ranka. Abu vietoje, vaikų nėra, informuota greitoji medicinos pagalba. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko A. J. P., kuris paaiškino, kad konflikto metu jo sūnus E. P. plyta vieną kartą metė į kairę koją, taip padarydamas žaizdą, bandydamas apsiginti nuo sūnaus, tėvas į rankas paėmė gulsčiuką. Sūnus iš tėvo atėmęs gulsčiuką daugiau nei tris kartus sudavė į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais E. P. tėvui A. J. P. sukėlė fizinį skausmą. Ant nukentėjusiojo kūno – veido, šono ir rankų matėsi sužalojimai. Atvykę medikai A. J. P. išvežė į VšĮ Biržų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyti kūno sumušimai, žaizda ant kairės kojos ir kairės kojos piršto lūžis. Dėl šio įvykio pradeda ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (1 t., b.l. 1-2).

Iš 2017-12-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra mūrinis, vieno aukšto. Į namo vidų patenkama iš vidinio kiemo pusės. Pro metalines rudas duris patenkama į koridorių. Jame ant parketlenčių matyti kraujo dėmės. Koridoriaus šiaurinėje pusėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į kitą koridorių. Koridoriaus vakarinėje pusėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį. Jame prie šiaurinės sienos yra lova, prie vakarinės sienos – spinta. Kambaryje ant grindų aplink lovą matomos kraujo dėmės. Lauke, prie įėjimo į namą, rytinėje pusėje po suoliuku padėta purvina balta plyta. Prie vakarinės namo sienos yra atremtas 197 cm ilgio pilkas gulsčiukas. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b.l. 6-12).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu čekių matyti, kad A. J. P. 2017-12-02 16²⁹ val. nustatytas 1,72 promilių alkoholinis girtumas, o E. P. 2017-12-02 19¹⁶ val. buvo blaivus (1 t., b.l. 24, 72).

Iš 2017-12-02 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis surašytas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš A. J. P. fakto. Smurtą patyręs asmuo paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad sūnus plyta metė į kairę koją, taip ją sužalodamas, taip pat daugiau nei tris kartus gulsčiuku trenkė į įvairias kūno vietas – galvos sritį, šoną ir ranką. Piešinėlyje nurodyta ir pažymėta, jog ant A. J. P. kojos yra kraujuojanti žaizda, ant rankų – kraujosruvos (mėlynės), ant dešinio šono – nubrozdinimas (1 t., b.l. 43-44).

Iš 2018-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 29/2018(05) matyti, kad A. J. P. nustatytas kairės pėdos sumušimas, pasireiškęs žaizda kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir kairės pėdos antrojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai padaryti vieno, didelės kinetinės energijos trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017-12-02 16⁵⁴ val., galimai aplinkybėse nurodytu laiku ar būdu, taip pat tame tarpe ir galimai „metant plytą į kojos pirštą“. A. J. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl padikaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (1 t., b.l. 49).

Iš 2018-01-10 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant baudžiamojoje byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., gauta specialisto išvada Nr. G 29/2018 (05), kurioje nukentėjusiajam A. J. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog E. P. plytą metė ne į savo tėvą, o į duris, todėl E. P. veiksmai, dėl kurių A. J. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. Už šiame straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusiojo asmens pareiškimas. Nukentėjusysis A. J. P. rašyti pareiškimą dėl sūnaus E. P. veiksmų, kurių metu buvo patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsisakė, pretenzijų E. P. neturi, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 4 p. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 str., negalimas (1 t., b.l. 50, 52).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis kartu su drauge S. T. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam su nukentėjusiuoju barantis dėl netinkamai įdėtų palangių, kaltinamasis nukentėjusįjį apipylė vandeniu. Ko pasekoje abu susistumdė. Besistumdant nukentėjusysis pasiėmė gulsčiuką ir kelis kartus bandė trenkti kaltinamajam, kol kaltinamasis atsidurė lauke, o nukentėjusysis tarpduryje. Kaltinamasis, atsidūręs lauke, metė plytą į namo duris, kuri atšokus pataikė nukentėjusiajam į koją. Tada atėmęs iš nukentėjusiojo gulsčiuką, kaltinamasis juo vieną kartą sudavė nukentėjusiajam per kairės rankos pirštą. Aplinkybės, kad kaltinamasis gulsčiuku vieną kartą sudavė A. J. P. per kairės rankos pirštą, patvirtintos nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga (2017-12-02 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 43-44). Kaltinamasis taip pat neneigia, kad gulsčiuku sudavė nukentėjusiajam per ranką, tik nurodo, kad sudavė gindamasis, netyčia.

Nors kaltinamojo gynėja nurodo, kad kaltinamasis nukentėjusiajam gulsčiuku trenkė per ranką netyčia, todėl kad taip laikė gulsčiuką, tačiau tokie teiginiai laikytini gynybine versija. Per 2017-12-03 d. apklausą, kaltinamasis nurodė, kad tėvui puolant jį gulsčiuku, jis gulsčiuką prispaudė tarpduryje, atėmė gulsčiuką, tada atidarė duris. Tėvui toliau mosikuojantis, o jis gindamasis netyčia pataikė tėvui per pirštus. 2018-01-12 d. apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad tėvui mosikuojantis gulsčiuku, jis atėmė gulsčiuką ir tėvui nesiliaujant pulti, trenkė tėvui per kairę ranką (b. l. 102). Tiek posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. parodė, kad matė kaip E. gindamasis iš tėvo atėmė gulsčiuką ir juo vieną kartą trenkė tėvui per ranką (b. l. 55). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis atėmęs gulsčiuką, nejautė pavojaus, kadangi atėmęs gulsčiuką, liepė tėvui ramintis ir atidarė duris. Jei kaltinamajam būtų iškilęs realus pavojus, jis nebūtų atidaręs durų. Be to kaltinamasis, atėmęs gulsčiuką, galėjo tiesiog jį numesti ant žemės. Todėl laikytina, kad kaltinamasis tyčia trenkė tėvui per ranką, tiesiog siekdamas, kad tas apsiramintų.

Nors posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis tyrėjai nesakė, jog jam skaudėjo, tačiau minėtas aplinkybės paneigia liudytojos O. D. parodymai, kuri patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. O nukentėjusįjį apklausė blaivų. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja S. T. matė, kaip nukentėjusiajam iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas E. R. taip pat patvirtino, kad nuvykęs į įvykio matė, kaip nukentėjusiajam iš rankos bėgo kraujas, o nukentėjusysis jam sakė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajam gulsčiuku trenkus nukentėjusiajam per ranką, šiam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nors kaltinamojo gynėja nurodo, kad nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai yra labai nenuoseklūs, tačiau nukentėjusysis visų parodymų metu nuosekliai parodė, kad sūnus jam gulsčiuku trenkė per ranką, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. O Šiuo atveju kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad gulsčiuku vieną kartą suduodamas A. J. P. per kairės rankos pirštą, taip savo šeimos nariui tėvui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo gynėja nurodo, kad kaltinamojo veiksmuose yra būtinosios ginties požymių, tačiau teismas atmeta tokius gynybos argumentus.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tą aplinkybę, jog kėsinimasis (ar jo grėsmė) yra toks, nuo kurio galima būtinoji gintis, gali patvirtinti ir anksčiau, t. y. iki tokio kėsinimosi padaryti besikėsinančiojo nusikalstami veiksmai.

Minėtoje konfliktinėje situacijoje nukentėjusiojo padaryti agresyvūs veiksmai nelaikytini pavojingu kėsinimusi, nes šis kėsinimasis nebuvo akivaizdus ir realus. Pagal byloje aptartus įrodymus nukentėjusysis buvo agresyvus ir puolė kaltinamąjį, tik po to, kai kaltinamasis pradėjo vykdyti fizinius veiksmus, kilus žodiniam konfliktui, apipildamas nukentėjusįjį vandeniu tuo sukeldamas jo įniršį. Todėl laikytina, kad kaltinamasis, nors matydamas kad nukentėjusysis yra neblaivus, jo nebijojo, nes apipylė vandeniu. Be to įvertintina, kad nors nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau vyresnis už kaltinamąjį ir fiziškai silpnesnis. Taip pat iš įvykio eigos akivaizdžiai matyti, kad kaltinamajam nebuvo realios grėsmės, nes visi jo veiksmai buvo nukrepti tiesiog, kad nuraminti įpykusį tėvą. Jei kaltinamajam būtų buvęs realus pavojus, jis atsiduręs lauke, galėjo pabėgti nuo įpykusio tėvo, tačiau pats puolė tėvą ir atėmęs gulsčiuką, trenkė tam per ranką. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajam, atremiant nukentėjusįjį, nebuvo būtinosios ginties situacijos. Be to, pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis tik „mosikavosi“ rankomis, o realios žalos jam nepadarė, tik „besimosikuodamas“ gulsčiuku įplėšė striukę, kadangi gulsčiuko kampas buvo nuskilęs. Taip pat nei vienas iš įvykio metu buvusių asmenų nenurodė, kad būtų iškilęs pavojus liudytojai S. T., dėl ko kaltinamasis būtų galėjęs imtis ginamųjų veiksmų. O nukentėjusiajam nurimus, kaltinamasis su drauge netrukdomai išvažiavo iš kiemo. Todėl laikytina, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik nuraminti tėvą, o ne nutraukti jo pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi kaltinamojo atžvilgiu. Atmestini kaltinamojo teiginiai, kad jis nesikėsino į nukentėjusiojo sveikatą, o tik norėjo jį sulaikyti, nes trenkdamas nukentėjusiajam per ranką, suvokė, kad gali jį sužeisti. Be to mesdamas plytą į nukentėjusiojo pusę, turėjo suvokti, kad gali sužeisti nukentėjusįjį, kas ir įvyko, nukentėjusiajam dėl kojos pėdos sumušimo ir piršto lūžio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusysis posėdžio metu tvirtino, kad koją galėjo susižeisti ir ant šarvuotų durų. Tačiau teismas nukentėjusiojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai, kadangi atvykus pareigūnams jis jiems pasakė, kad kaltinamasis plyta vieną kartą metė į koją, taip padarydamas žaizdą. (tyrėjo E. R. tarnybinis pranešimas, b. l. 1-2). Iš 2017-12-02 apžiūros protokolo matyti, kad koridoriuje ant parketlenčių matyti kraujo dėmės, taip pat miegamajame ant grindų aplink lovą matomos kraujo dėmės. Lauke, prie įėjimo į namą, rytinėje pusėje po suoliuku padėta purvina balta plyta (b.l. 6-12). Kad metė plytą į duris, patvirtino ir pats kaltinamasis. Liudytoja O. D. patvirtino, kad kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad metė plytą į duris, kuri atšokus pataikė tėvui į koją. Be to liudytojas E. R. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, matė jog nukentėjusysis sunkiai galėjo paeiti, iš kojos bėgo kraujas, nukentėjusįjį išvežė medikai. Iš 2018-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 29/2018(05) matyti, kad A. J. P. nustatytas kairės pėdos sumušimas, pasireiškęs žaizda kairės pėdos nugariniame paviršiuje ir kairės pėdos antrojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia apliedamas A. J. P. vandeniu, mesdamas plytą į namo duris, gulsčiuku vieną kartą suduodamas A. J. P. per kairės rankos pirštą, taip savo šeimos nariui tėvui sukėlė fizinį skausmą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sveikatai padarytas savo tėvui, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, konfliktavo su kaltinamuoju. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad E. P. teistas tris kartus (1 t., b.l. 64-65, 66-71), vienas teistumas išnykęs, o dėl kitų dviejų baudžiamojo įstatymo prasme (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d.) neteistas, administracine tvarka baustas per metus iki šio nusikaltimo padarymo nebaustas, tačiau baustas net devyniolika kartų praeityje, paskutinius kartus 2015 m. balandžio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. 2 EUR bauda, kuri sumokėta už dviejų savaičių, 2015 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. 108 EUR bauda, informacijos, kad šią baudą būtų sumokėjęs, byloje nėra, 2016 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 2 d. 2 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016 m. vasario 22 d. (1 t., b.l. 57-58, 61-63), dirbantis (pateikta darbo sutartis), nuosavybės teise turintis vieną transporto priemonę (1 t., b.l. 58), nevedęs, duomenų, kad Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų būtų registruotas, byloje nėra, iš jo žodžių psichiatro kabinete neregistruotas, galvos traumų neturėjęs, depresija nesirgo (1 t., b.l. 87), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 2 p., 5 d.).

E. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2017-12-02 d., 19¹⁶ val., o paleistas 2017-12-04 d., 12¹⁸ val. (1 t., b.l. 73-74, 108). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaltinamajam E. P. 2017-12-04 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 105-106), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinių įrodymų nėra.

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) pp, į bausmės laiką įskaityti dvi paras (2017-12-02 d., 19¹⁶ val. - 2017-12-04 d., 12¹⁸ val. laikotarpį), išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą. Likusią 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio baudą nuteistasis įpareigojamas sumokėti savanoriškai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš E. P. 16,93 eurus pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.