Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-3315-129/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
e2-3315-129/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
BUAB „Autoshop“
Atsakovas
A. D.

Įžanginė dalis

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Autoshop“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 861,88 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. lapkričio 24 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitu teismui žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. 2016 m. sausio 14 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (el. b. l. 36), todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4320-611/2014 UAB „Autoshop“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“ (el. b. l. 7-8). Tuo pačiu teismas minėta nutartimi įpareigojo UAB „Autoshop“ valdymo organus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autoshop“ įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. Iš teismui pateikto UAB „Autoshop“ balanso, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad paskutiniai UAB „Autoshop“ VĮ Registrų centras teikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2011 metus, pagal kuriuos įmonės turtas minėtais metais sudarė 82 884 Lt (24 004,87 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 692 Lt (3 386,24 Eur), trumpalaikis turtas – 71 192 Lt (20 618,63 Eur); įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 101 082 Lt (29 275,37 Eur); 2011 m. įmonė patyrė 28 198 Lt (8 166,71 Eur) nuostolį (el. b. l. 7-8, 10). Vilniaus apygardos teismas nutartyje padarė išvadą, kad UAB „Autoshop“ veiklos nevykdo, vengia teikti finansinius dokumentus, yra pasyvus, nevykdo teisės aktuose nustatytų pareigų mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat neatsiskaito su kreditoriais; kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo UAB „Autoshop“ turimo turto vertę, įmonę laikė nemokia ir jai iškėlė bankroto bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Iš teismui pateikto Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Autoshop“ vadovu nuo 2011 m. vasario 17 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Autoshop“ įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas A. D.; atsakovas taip pat buvo ir vienintelis įmonės akcininkas (el. b. l. 12-14) (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Ieškovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje numatytų įpareigojimų – neperdavė bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, todėl prašomą priteisti žalą grindžia paskutiniais VĮ Registrų centras pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis už 2011 metus (ataskaitinis laikotarpis nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), taip pat turimais kreditoriniais įsipareigojimais, jų dydžiu. Iš teismui pateiktos BUAB „Autoshop“ kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės nustatyta, kad BUAB „Autoshop“ įsiskolinimas (VSD įmokos) VSDFV Vilniaus skyriui atsirado 2012 m. birželio 22 d., kreditorinis reikalavimas – 455,06 Eur, įsiskolinimo dalis po 2012 m. balandžio 30 d. (balanso sudarymo data) – 455,06 Eur; ADB „ERGO Lietuva“ įsiskolinimas (draudėjo patirtos žalos atlyginimas) atsirado 2015 m. gegužės 31 d., kreditorinis reikalavimas – 7 764,33 Eur, įsiskolinimo dalis po 2012 m. balandžio 30 d. – nėra; UAB „RM Cargo Baltic“ įsiskolinimas atsirado 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d., kreditorinis reikalavimas – 5 383,68 Eur, įsiskolinimo dalis po 2012 m. balandžio 30 d. – 5 383,68 Eur; UAB „Omnitel“ įsiskolinimas (išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, įsipareigojimai pagal terminuotas sutartis) atsirado nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d.; kreditorinis reikalavimas – 1 990,76 Eur; įsiskolinimo dalis po 2012 m. balandžio 30 d. – 1 023,15 Eur; UAB „PICO LINE“ įsiskolinimas (PVM sąskaita-faktūra) atsirado 2012 m. kovo 11 d., kreditorinis reikalavimas – 506,46 Eur, įsiskolinimo dalis po 2012 m. balandžio 30 d. – nėra (el. b. l. 9). Ieškovas atsakovo neteisėtą neveikimą grindžia tuo, jog atsakovas, 2012 m. balandžio 30 d. parengęs UAB „Autoshop“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikęs juos VĮ Registrų centras, žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, faktiškai jau įmonei būnant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau vykdė ūkinę-komercinę veiklą, taigi pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, numatytas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad už neteisėtą neveikimą atsakovo, kaip įmonės vadovo, prašomą atlyginti žalą sudaro tos kreditorių reikalavimų (įsiskolinimų) sumos, kurios atsirado po 2012 m. balandžio 30 d., t. y. atsakovui jau žinant, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, tačiau toliau sudarant sandorius su kreditoriais ir nesikreipiant į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o būtent, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 861,88 Eur žalą, kurią sudaro visas VSDFV Vilniaus skyriui turimas įsiskolinimas (455,06 Eur), visas UAB „RM Cargo Baltic“ turimas įsiskolinimas (5 383,68 Eur) ir dalis UAB „Omnitel“ (po 2012 m. balandžio 30 d.) turimo įsiskolinimo (1 023,15 Eur) (el. b. l. 2, 4, 9).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Taigi, kaip matyti, juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis); nustačius šias civilinės atsakomybės sąlygas, įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. ĮBĮ iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos nebuvo tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pareiga atsakovui kreiptis dėl UAB „Autoshop“ bankroto bylos iškėlimo kilo po 2012 m. balandžio 30 d., t. y. po 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo, kuomet nustatyta, kad įmonės turtas minėtais metais sudarė 82 884 Lt (24 004,87 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 692 Lt (3 386,24 Eur), trumpalaikis turtas – 71 192 Lt (20 618,63 Eur); įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 101 082 Lt (29 275,37 Eur); 2011 m. įmonė patyrė 28 198 Lt (8 166,71 Eur) nuostolį (el. b. l. 7-8, 10). Pažymėtina, kad teismas vertina finansinės atskaitomybės dokumentus už 2011 m., kadangi vėliau įmonė minėtų dokumentų VĮ Registrų centras neteikė. Tokią išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas, kuris 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, remdamasis 2011 m. balansu, VSDFV ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, konstatavo, kad UAB „Autoshop“ nurodytu laikotarpiu buvo nemoki, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo įmonės turimo turto vertę, todėl iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad jau nuo 2012 m. balandžio 30 d. faktiškai įmonei būnant nemokiai, atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarė, konstatuotina, kad egzistuoja atsakovo neteisėtas neveikimas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-321/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė iškart po to, kai sudarė finansinės atskaitomybės dokumentą, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Kadangi atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo po finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 m. sudarymą, t. y. po 2012 m. balandžio 30 d., ieškovas, atsižvelgdamas į kreditorinius reikalavimus, jų dydį, atsiradimo laiką, prašo priteisti iš atsakovo žalą (įsiskolinimus kreditoriams), kuri atsirado po minėto termino atsakovui jau žinant apie faktinį įmonės nemokumą, tačiau toliau leidžiant didėti bendrovės nemokumui, augti buvusiems įsiskolinimams ir atsirasti naujiems kreditoriniams įsipareigojimams. Iš ieškovo pateiktos kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo lentelės matyti, kad visi ar dalis kreditorinių reikalavimų atsirado 2012 m. birželio – lapkričio mėn. (VSDFV Vilniaus skyriui, UAB „RM Cargo Baltic“, UAB „Omnitel“). Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 861,88 Eur žalą, kurią sudaro visas VSDFV Vilniaus skyriui turimas įsiskolinimas (455,06 Eur), visas UAB „RM Cargo Baltic“ turimas įsiskolinimas (5 383,68 Eur) ir dalis UAB „Omnitel“ (po 2012 m. balandžio 30 d.) turimo įsiskolinimo (1 023,15 Eur) (el. b. l. 2, 4, 9). Kadangi ieškovo prašoma priteisti žala atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo (nesikreipimo laiku į teismą dėl UAB „Autoshop“ bankroto bylos iškėlimo, kuomet įmonė jau buvo faktiškai nemoki) darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir žalos egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo (buvusio įmonės vadovo) civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 861,88 Eur žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 861,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas nepateikė teismui įrodymų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas dėl jų priteisimo ieškovui iš atsakovo nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas) išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 154 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 1,06 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 155,06 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma – 3 Eur (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Autoshop“, juridinio asmens kodas 302594608, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, naudai 6 861,88 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 88 euro centų) žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 861,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 155,06 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų ir 06 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti jį apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė