- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-25647-615/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15414-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., G. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Valda Grigonytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A., G. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1–5), teismo posėdyje ir atstovė teismo posėdyje nurodė:
1.1. Pareiškėjos motina E. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja po motinos E. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, nes mirusioji E. M. savo vardu jokio registruotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto neturėjo, o likusį kitą paveldimą kilnojamąjį turtą – asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, papuošalus, nuotraukas, knygas, rūbus, Z. M. priėmė pradėjusi juos faktiškai valdyti ir naudotis, šiuos daiktus pareiškėja paėmė ir juos valdo kaip savo nuosavybę iki pat šios dienos.
1.2. 2018 metais pareiškėja sužinojo, kad jos motinos E. M. ir jos tėvo J. L. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), šeimai, Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 02-0512186 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo skirta 1,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas). Pareiškėja visuomet manė, jog minėtas 1,00 ha asmeninio ūkio žemės plotas yra suteiktas tėvams su teise juo naudotis, o po jų mirties ši teisė naudotis tęsėsi ir vaikams, t. y. pareiškėjai. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėja nuomos sutarties dėl minėto žemės sklypo negali sudaryti ir pareiškėja minėto sklypo negali savo vardu privatizuoti, kadangi pareiškėja po motinos E. M. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, todėl nėra perėmusi palikėjos teisių ir pareigų.
1.3. Pareiškėja rūpinosi palikėja E. M. iki pat jos mirties, palikėja kartu su pareiškėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), organizavo jos laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais. Pareiškėja po motinos E. M. mirties ir toliau naudojosi žeme, t. y. dirbo ir ūkininkavo šeimos asmeniniam ūkiui suteiktame žemės sklype, E. M. mirus atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą siekdama jį valdyti kaip savo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys R. A. ir G. M. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 38–42) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pareiškėjos pareiškimą prašė patenkinti. Nurodė, kad pareiškėja yra jų sesuo, pareiškėja priėmė mamos palikimą, ginčų dėl palikimo nėra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 50–51) nurodė, kad pareiškėjai įrodžius, kad ji tinkamai tęsė naudojimąsi žeme E. M. mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 54–56) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. M. buvo pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų R. A., G. M. motina (el. b. l. 23, 46, 48). E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. E. M. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja (el. b. l. 11). Kauno apskrities viršininko 2004-12-27 įsakymu Nr. 02-05-12186 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ J. L. M. ir E. M. šeimai buvo patvirtintas asmeninio ūkio žemės naudojimo 1 ha plotas Vilkijos apylinkių sen., Kauno r. sav. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys ir liudytojai A. A. ir I. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. M. žemę dabar naudoja ir joje ūkininkauja pareiškėja. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų ir liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties. Pareiškėja rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo motinos E. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.