- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-119-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Gera dovana“
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gera dovana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gera dovana“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl susitarimo pažeidimo ir netesybų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:
1.1. įpareigoti atsakovą nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2013-06-25 prie darbo sutarties Nr. 113 susitarimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimo ir saugojimo Nr. KS-013 bei Priedą Nr. 1 prie Konfidencialumo susitarimo, t. y. nutraukti ieškovo konfidencialios informacijos neteisėtą atskleidimą, naudojimą ir teikimą tretiesiems asmenims tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, t. y. per susitarime numatytą 1 metų laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo 2017-02-03 iki 2018-02-03;
1.2. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 798,35 Eur dydžio baudą;
1.3. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013-02-28 ieškovas sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 113 Komercijos projektų vadovo pareigoms nuo 2013-03-01, o nuo 2014-11-03 iki Mažmeninės prekybos vadovės S. K. sugrįžimo iš vaiko priežiūros atostogų - Mažmeninės Prekybos vadovo pareigoms. 2017-01-26 atsakovas ir ieškovas pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 113 nutraukimo šalių susitarimu. 2013-06-25 ieškovas su atsakovu prie darbo sutarties Nr. 113 pasirašė susitarimą dėl komercinės (Gamybinės) paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimo ir saugojimo Nr. KS-013 bei priedą Nr. 1 prie Konfidencialumo susitarimo, kuriame nustatyta, kokia ieškovo informacija yra laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar/ ir konfidencialia informacija. Ieškovas savo partnerių buvo informuotas, kad atsakovas, kaip VoucherCart LTD darbuotojas/atstovas siūlo ieškovo partneriams paslaugą platinti dovanų kuponus per savo platformą. Atsakovo laiško turinys patvirtina, jog atsakovas tikslingai kreipėsi į ieškovo klientą, aiškiai referuodamas į savo buvusį santykį su ieškovu ir aiškiai žinodamas, kad kreipiasi į ieškovo klientą naudodamasis ieškovo turėtą ir atsakovo darbo pas ieškovą metu sužinotą kliento kontaktą, tai yra naudoja ieškovo konfidencialią informaciją. Tokio pobūdžio projektą, kokį siūlė atsakovas ieškovo klientams /partneriams, ieškovas planavo ir nagrinėjo savo veikloje jau daugiau kaip metus ir už šį projektą ieškovo įmonėje buvo tiesiogiai atsakingas atsakovas. Partneris MB „Cinkas ir VšĮ „Opijus“ atsakovui buvo žinomas, jam buvo žinomas šiems partneriams teiktinų ieškovo paslaugų pobūdis ir žinios. Ieškovas atsakovui teikė pretenzijas, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, tačiau gavo atsakovo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas neatskleidė jokios konfidencialios informacijos. Prašė priteisti 11 227,65 Eur baudą, apskaičiuotą pagal atsakovo penkių vidutinių darbo užmokesčių dydį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas per interneto portalą www.geradovana.lt ir fizines pardavimo vietas (prekybos centruose) platina dovanų čekius, paslaugų rinkinius ir kt. dėl įvairių pramoginio ir poilsinio pobūdžio paslaugų/prekių, kurias teikia kiti ūkio subjektai (ieškovo partneriai). Pagal ieškovo teikiamas partnerių paslaugų platinimo sąlygas, dovanų čekiai yra parduodami tiesiogiai ieškovo (apmokėjimą iš klientų gauna ieškovas), o atsiskaitymas su konkrečiu paslaugų teikėju – partneriu ieškovo dažniausiai vykdomas tik tuo atveju, jeigu dovanų čekio turėtojas juo pasinaudoja, t. y. gauna paslaugą. Tokiais atvejais, jeigu paslauga nėra pasinaudojama, klientų už dovanų čekį sumokėti pinigai lieka ieškovui. Atsakovui dirbant ieškovui buvo kalbų apie ieškovo teikiamų paslaugų išplėtimą, kalbėta apie galimybę pasiūlyti partneriams tiesioginių dovanų čekių pardavimą jų interneto puslapiuose, tačiau ieškovo vadovybei šios paslaugos sukūrimas nepasirodė pelningas, be to, rinkoje tokia paslauga jau buvo siūloma kito ūkio subjekto, veikiančio per interneto puslapį www.dovanu-kuponai.lt/, kurio K. Š. darbo ieškovui metu ieškovas nevertino, kaip savo paslaugų konkurento.
4. Atsakovui dar dirbant ieškovui ir nuolat bendraujant su įvairias pramogas teikiančiais ieškovo partneriais, kilo nuosavo verslo idėja teikti pramogines-poilsines paslaugas. Atsakovas sugalvojo streso ir įtampos nuėmimo ir atsipalaidavimo paslaugą, paremtą daiktų (šiuo atveju indų) daužymu bei pavadino ją „Išsikrauk“ - indų daužymo terapija. Nuo 2016-03-01 atsakovas pradėjo teikti šią paslaugą įregistravęs individualią veiklą. Atradęs, kad VoucherCart siūloma tiesioginio dovanų čekių platinimo paslauga lengva ir patogu naudotis, suprasdamas, kad naudojantis ja kartu su ieškovo teikiama paslaugų platinimo sistema ji gali atnešti papildomos naudos kiekvienam paslaugas teikiančiam asmeniui, atsakovui taip pat kilo idėja pasiūlyti šį paslaugų platinimo būdą kitiems Lietuvoje veikiantiems panašių pramoginių ir poilsinių paslaugų teikėjams. Pasinaudojęs ieškovo ir kitų panašias paslaugas teikiančių subjektų interneto puslapiuose viešai skelbiama informacija apie Lietuvoje teikiamas pramogines ir poilsines paslaugas bei interneto paieškų sistemoje radęs daugiau duomenų apie konkrečius paslaugų teikėjus, jų kontaktinę informaciją, atsakovas identifikavo tuos paslaugų teikėjus, kurie savo interneto puslapiuose siūlo iš jų tiesiogiai įsigyti dovanų čekius, arba kurie galėtų būti suinteresuoti tiesioginiu dovanų čekių pardavimu bei naudodamasis viešai prieinama paslaugų tiekėjų kontaktine informacija, kreipėsi į juos su pasiūlymu pasinaudoti www.voucherkart.com paslauga. Nei vienas iš pasiūlymo išbandyti VoucherCart paslaugą adresatų juo nepasinaudojo. Teigia, jog ieškinys atsakovui pareikštas neegzistuojant nei vienai iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Atsakovas nesinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, bet naudodamasis iš asmeninės veiklos kilusiomis įžvalgomis, pasirėmė viešai skelbiamais duomenimis apie kitus poilsines-pramogines paslaugas teikiančius asmenis, jų siūlomas paslaugas, naudojamus paslaugų pardavimo būdus ir partnerių kontaktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovas, kaip buvęs ieškovo darbuotojas, atskleidė ieškovo komercinę paslaptį pažeisdamas šalių sutartis. Teismas nustatė, kad atsakovas dirbdamas pas ieškovą buvo atsakingas už techninės platformos sukūrimą, per kurią ieškovo partneriai galėtų platinti savo dovanų čekius. Šita platforma yra naudinga tuo, kad dovanų čekių savininkas juos platina tiesiogiai per savo elektroninį puslapį bei tiesiogiai už dovanų čekius iš pirkėjų gauna apmokėjimą. Ieškovo teikiama paslauga dėl partnerių dovanų čekių platinimo veikia tokiu būdu, jog ieškovo partneriai gauna apmokėjimą už dovanų čekius tik tuo atveju kai faktiškai dovanų čekiu yra pasinaudota. Tuo metu kai atsakovas dirbo pas ieškovą, techninės platformos (įskiepio) įdegimo galimybę įgyvendinta iki 50 proc. Tarp šalių ginčo nėra, kad techninės platformos (įskiepio) naudojimas nėra naujovė nei Lietuvoje, nei užsienyje. Tokios rūšies paslaugos jau yra teikiamos ir Lietuvoje, kur tokią paslaugą teikia įmonė „200MI“.
6. Atsakovas po to, kai buvo atleistas iš ieškovo įmonės, partnerystės pagrindu bendradarbiauja su įmone VoucherCart, kuri siūlo tiesioginius dovanų čekių platinimo ir atsiskaitymo paslaugas. Ši įmonė teikia panašias paslaugas, už kurių įgyvendinimą ir sukūrimą buvo atsakingas atsakovas dirbant pas ieškovę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, bendradarbiaujant su įmone VoucherCart, būtų pats sukūręs tiesiogines dovanų čekių platinimo ir atsiskaitymo paslaugas. Jis prisijungė prie jau veikiančios sistemos ir per savo interneto puslapį www.issikrauk.lt pasiūlė klientams galimybę tiesiogiai įsigyti dovanų kuponus. Atsakovo siūlomomis VoucherCart paslaugomis pasinaudojo tik paties atsakovo teikiamos paslaugos „Išsikrauk“ klientai. Pasinaudota 9 kartus, paslaugų parduota už 242 Eur.
7. Ieškovo vadovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, net suėjus metams po atsakovo atleidimo, ieškovas neįgyvendina savo strateginių planų dėl techninės platformos (įskiepio) sukūrimo. Ieškovo internetiniame puslapyje yra viešai skelbiami duomenys ieškovo partnerių, tame tarpe ir įmonės „Opijus“. Atsakovas neatskleidė jokios komercinės (gamybinės) ieškovės paslapties. Tiesioginės dovanų čekių platinimo ir atsiskaitymo paslaugos nėra naujumas rinkoje, todėl neturi potencialios komercinės (gamybinės) vertės, nes apie ją žino tretieji asmenys ir ji laisvai prieinama kitiems asmenims. Taip pat teismas pažymėjo, kad negali vertinti atsakovo veiksmus kaip šalių susitarimo pažeidimo, kuomet jis kreipėsi į „Opijus“ direktorių su pasiūlymu dėl VoucherCart paslaugų, nes ieškovė pati elektroninėje erdvėje viešai skelbia savo partnerių duomenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas UAB „Gera dovana“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-22 sprendimą ir tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu sužinota ieškovo, kaip komercinė paslaptis saugoma informacija apie klientus bei jų veiklą, leido atsakovui labai lengvai identifikuoti, kokius verslo poreikius turi konkretus klientas bei juos siųstame pasiūlyme atsiliepti, o taip pat, siūlant savo atstovaujamą paslaugą, ją palyginti su ta paslauga, kurią šio metu pastarasis klientas perka iš ieškovo.
9. Atsakovas nesilaikė ginčo šalių sudaryto konfidencialumo susitarimo, o būtent - savo naudai bei nesąžiningai konkurencijai panaudojo darbo apeliantui metu sukauptą bei apelianto pasitelkiant komercinėms paslaptims taikomą apsauga saugotą informaciją - sukauptas vertingas žinias apie darbo apeliantui metu vystytą projektą, taip pat duomenis apie apelianto klientus, kuriems šis projektas potencialiai galėtų būti įdomus. Apelianto sukaupta informacija (tiek apie atsakovo darbo apeliantui metu vystytą projektą, tiek apie esamus ar potencialius apelianto veiklos partnerius ir komercinius ryšius su jais, jų kontaktus) yra laikytina komercine paslaptimi, atitinkamai, jai yra taikoma įstatymo suteikta apsauga. Atsakovo darbo apelianto bendrovėje metu atliekant jam pavestas darbines funkcijas sužinota informacija, priešingai skundžiamame sprendime dėstomoms išvadoms, pilnai atitinka formaliuosius komercinės paslapties požymius. Tuo tarpu teismo pozicija neva projektas savo esme nėra naujas ir yra žinomas trečiųjų asmenų, o bendrovių kontaktai yra skelbiami viešai, todėl visa ši informacija negali būti saugoma kaip konfidenciali informacija, yra neteisinga ir nepagrįsta. Nors projektas iš tiesų nėra absoliučiai nežinomas, neabejotina, kad viešai nėra prieinama ir skelbiama jo įgyvendinimo specifika, problematika, optimaliausi įgyvendinimo būdai, su projektu susiję klientų poreikiai ir pan. Ši informacija atsakovui tapo žinoma tik dėl jo darbo apelianto bendrovėje.
10. Taip pat viešai nėra skelbiama informacija apie apelianto klientus - tiesioginiai kontaktai, informacija apie sprendimus priimančius asmenis, klientų poreikiai, jų įsigyjamos paslaugos, veiklos specifika, klientams taikoma kainodara ir kita informacija. Viešai rinkoje nėra skelbiama ir žinoma atsakovui dėl jo darbo pas ieškovą prieinama tapusi informacija apie tai, kad tam tikriems konkretiems ieškovo klientams potencialiai galėtų būti įdomus ir ginčo projektas - tiesioginis dovanų čekių platinimas jų pačių svetainėje, pasitelkus trečiosios šalies pasiūlytą lengvai tą padaryti leidžiantį techninį sprendimą - tam skirtą įskiepį. Tik informacijos visuma leido atsakovui turėti nesąžiningą konkurencinį pranašumą bei atlikti nesąžiningus veiksmus apelianto atžvilgiu, t. y. ieškovo klientams tikslingai pasiūlyti efektyviausią paslaugą. Tokie atsakovo veiksmai rodo sąmoningą bei tikslingą darbo ieškovui metu jam žinoma tapusios ieškovo komercines paslaptis sudarančios informacijos panaudojimą siekiant tiesioginės komercinės naudos sau.
11. Tai, jog atitinkama paslauga nėra nauja rinkoje ir apie ją žino tretieji asmenys, savaime negali lemti išvados, jog neegzistuoja potenciali atitinkamos paslaugos teikimo komercinė vertė - gaunamą komercinę vertę ir finansinę naudą gali įvertinti tik pats ūkio subjektas, veikiantis atitinkamoje sferoje. Atsakovas šia informacija disponavo bei turėjo galimybę savo poreikiams pasinaudoti tik dėl to, kad ji buvo sukurta jo darbo ieškovui metu - jos sukūrimas/surinkimas ar šių darbų organizavimas buvo priskirtas prie tiesioginių darbinių atsakovo funkcijų. Šio ginčo kontekste jokios teisinės reikšmės neturi tai, kad apeliantas pats ginčo projekto ieškinio pareiškimo dienai iki galo nebuvo įgyvendinęs. Duomenys apie klientus laikytini komercine paslaptimi, jeigu jie atitinka visus būtinuosius formaliuosius komercinės paslapties požymius. Atsakovo savarankiškai veiklai vykdyti panaudota apelianto vidinė konfidenciali informacija apie pastarojo klientus - tame tarpe ir apie konkrečius klientus MB „Cinkas“ ir VšĮ „Opijus“, neabejotinai laikytina apelianto komercine paslaptimi.
Atsiliepimas
12. Atsakovas K. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apelianto apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų ir pripažintų nepagrįstais argumentų, kurie įgalintų apeliacinės instancijos teismą tenkinti apeliacinį skundą. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįrodė, kad konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Atsakovas nepasinaudojo apelianto komercinę paslaptį sudarančia informacija, bet naudodamasis iš asmeninės veiklos kilusiomis įžvalgomis, pasirėmė viešai skelbiamais duomenimis apie kitus poilsines - pramogines paslaugas teikiančius asmenis, jų siūlomas paslaugas, naudojamus paslaugų pardavimo būdus ir partnerių kontaktus. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad bent vienas iš apelianto partnerių dėl atsakovo veiksmų nutraukė bendradarbiavimą su apeliantu arba apeliantas būtų patyręs kitokio pobūdžio nuostolių. Apelianto teikiama paslauga ir tiesioginio dovanų čekių pardavimo sistema, kurią siūlė VoucherCart, yra skirtingos, o ne konkuruojančios paslaugos.
13. Pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad informacija, kurią naudodamas atsakovas pasiūlė VoucherCart tiesioginio dovanų čekių pardavimo sistemą, sudaro apelianto komercinę paslaptį. Teikdamas savo paslaugas atsakovas nesinaudojo apelianto komercinėmis paslaptimis, o naudojo išimtinai iš savo asmeninės komercinės veiklos kilusiomis įžvalgomis. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė faktinius duomenis apie tai, iš kur gavo kontaktus įmonių, kurioms pateikė savo pasiūlymus, tačiau apeliantas savo skunde nepagrįstai juos kvestionuoja. Atsakovas neturėjo slaptos ir unikalios informacijos, kuria galėtų perduoti VaucherCart sistemą administruojantiems asmenims, kadangi atsakovas, dirbdamas apeliantui, neįgijo jokių žinių apie sistemos, leidžiančias partneriams tiesiogiai platinti dovanų čekius, kūrimą, palaikymą, vystymą. Atsakovas siūlydamas VaucherCart tiesioginio dovanų čekių pardavimo sistemos paslaugas, rėmėsi viešoje erdvėje prieinama informacija bei savo asmeninėmis žiniomis, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė įsipareigojimo laikyti paslaptyje apelianto komercinę paslaptį sudarančią informaciją.
14. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų apeliantas būtų patyręs kokios nors žalos. Apeliantas turėjo įrodyti, bet neįrodė, kad egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų ir apelianto tariamai patirtos žalos. Akivaizdu, kad atsakovo įrodinėjimas, kad priežastinis ryšys neegzistuoja, šioje byloje yra iš viso nebūtinas, nes nėra kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų atsakovo veiksmų bei apelianto patirtos žalos. Kadangi neegzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos priežastiniam ryšiui nustatyti, atitinkamai neegzistuoja ir negali būti nustatomas priežastinis ryšys. Kadangi apeliantas nepagrindė netgi minimaliausių nuostolių atsiradimo, kuriuos galėjo sukelti atsakovo veiksmai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui prašytų priteisti netesybų pagrindu.
Šalies argumentai
15. Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti pilna apimtimi, t. y. prašo teismą įpareigoti atsakovą nutraukti apelianto konfidencialios informacijos neteisėtą atskleidimą, naudojimą ir teikimą tretiesiems asmenims ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto reikalavimai pagrįsti tariamu komercinės paslapties atskleidimu, toks apelianto reikalavimas vertintinas, kaip tiesioginis apelianto siekis apriboti konkurenciją. Atsakovas nesinaudojo apelianto komercine paslaptimi ir neketina ja naudotis ateityje. Atsakovo veiksmai Lietuvos rinkoje pasiūlant papildomas tiesioginio dovanų čekių pardavimo galimybes nebuvo ir nėra nukreipti prieš apeliantą, nes kaip minėta, ši papildoma paslauga nepakeičia apelianto teikiamų paslaugų, bet jas tik papildo. Reikalavimo dėl uždraudimo atlikti veiksmus reiškimas, motyvuojant jį tariama komercinės paslapties apsauga, reiškia, kad tikrasis Apelianto siekis yra primesti atsakovui nekonkuravimo prievolę. Pasibaigus apelianto ir atsakovo darbo santykiams apeliantas nereikalavo, kad atsakovas nekonkuruotu su apeliantu, todėl nepagrįstų kaltinimų dėl pažeistos komercinės paslapties ir pretenzijų dėl tariamų nuostolių reiškimu pagrįsta taktika apeliantas siekia ne apsaugoti savo teises, bet primetus atsakovui nekonkuravimo pareigą išvengti kompensacijos mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-02 atsakovas pagal darbo sutartį dirbo pas ieškovą Komercijos projektų vadovo pareigose, o nuo 2014-11-03 iki 2017-02-03 Mažmeninės prekybos vadovo pareigose. 2013-06-25 ieškovas su atsakovu prie darbo sutarties Nr. 113 pasirašė susitarimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimo ir saugojimo Nr. KS-013 bei priedą Nr. 1 prie Konfidencialumo susitarimo, kuriame nustatyta, kokia informacija yra laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar/ir konfidencialia informacija.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų
20. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus – atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu naudotame kompiuteryje rastą medžiagą - projekto pristatymus, planuotas įgyvendinimo schemas; atsakovo susirašinėjimą el. paštu su kitais ieškovo darbuotojais organizuojant susitikimus dėl projekto pristatymo, aptarimo; atsakovo rengtas veiklos ataskaitas dėl projekto išanalizavimo įgyvendinimo; išrašą iš ieškovo vidinės verslo sistemos; išrašus ir interneto svetainės www.pasiutuslape.lt. ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo teikiamais naujais įrodymais, kuriuos, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs prijungti įrodymus į bylą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas buvo nustatęs terminą šalims papildomų dokumentų teikimui iki 2018-01-19, o minėtus įrodymus ieškovas į bylą pateikė 2018-01-22, tai yra praleidęs teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pagrindo priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantas iš esmės teigia, kad atsakovas atskleidė įmonės komercines paslaptis. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas neatskleidė komercinės (gamybinės) ieškovo paslapties. Ieškovas teigia, jog jo klientų sąrašas, kuris buvo pasiekiamas atsakovui darbo pas ieškovą metu, yra komercinė paslaptis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats ieškovas elektroninėje erdvėje viešai skelbia savo partnerių duomenis. Apelianto teigimu atsakovui buvo patikėta informacija apie apelianto klientus – tiesioginiai kontaktai, informacija apie sprendimus priimančius asmenis, klientų poreikiai, jų įsigyjamos paslaugos, veiklos specifika, klientams taikoma kainodara ir kita informacija. Tačiau apeliantas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent šią informaciją panaudojo atsakovas siekdamas gauti naudos. Iš atsakovo rašytų elektroninių laiškų turinio negalima daryti išvados, jog jie yra surašyti pasinaudojant konfidencialia ieškovo informacija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog elektroniniame laiške atsakovo siūloma paslauga yra lyginama su ieškovo teikiama paslauga, pabrėžiami šių paslaugų skirtumai bei atsakovo siūlomos paslaugos pranašumai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas elektroniniu laišku siūlė pradėti naudotis įmonės VoucherCart paslaugomis, elektroniniame laiške nėra pateikiama jokia informacija apie ieškovo teikiamas paslaugas ir jų skirtumus nuo atsakovo siūlomos paslaugos. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas prisijungė prie jau sukurtos sistemos VoucherCart ir siūlė ja naudotis kitiems asmenims, gi jis pats tos sistemos nekūrė ir prie jos kūrimo neprisidėjo nei savo darbu, nei žiniomis, todėl apelianto argumentai dėl to, jog atsakovas pas ieškovą dirbo analogiško pobūdžio projekte, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.
23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014 ir kt.).
24. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007 ir kt.). Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovas parašė elektroninius laiškus asmenims, kurie yra ieškovo klientai, neįrodo, kad jis pasinaudojo konfidencialia informacija ir taip pažeidė šalių susitarimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių, kad jis dėl atsakovo veiksmų būtų patyręs nuostolių, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais. Pažymėtina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai yra deklaruojamojo pobūdžio, teigiantys, kad atsakovas pažeidė šalių susitarimą, tačiau nėra detalizuojama kokius nuostolius dėl tokio, galimai atsakovo atlikto veiksmo, patyrė ieškovas. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo konfidencialios informacijos neteisėtą atskleidimą, naudojimą ir teikimą tretiesiems asmenims tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje, tai yra per susitarime numatyta vienerių metų laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo, nebegali būti įgyvendinamas, kadangi yra praradęs aktualumą pasibaigus ieškovo nurodytam ir šalių susitarime įtvirtintam laikotarpiui (iki 2018-02-03).
26. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
28. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo prašymas dėl 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo UAB „Gera dovana“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Gera dovana“ atsakovo K. Š. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.