- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1686-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32178-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Altakis“
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2664-1134/2021 pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altakis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Altakis“ ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti jam: 1) informaciją apie atsakovės visuotinius akcininkų susirinkimus, vykusius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dokumentų pateikimo ieškovui dienos, o būtent pranešimus apie susirinkimus, susirinkimų darbotvarkes, akcininkų registracijos lapus; susirinkimų protokolus, kitus susijusius dokumentus; 2) atsakovės įstatus; 3) atsakovės akcininkų sąrašą (aktualų sąrašo pateikimo ieškovui dienai) ir akcijų apskaitos dokumentus (aktualius jų pateikimo ieškovui dienai): akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų išrašus ir operacijų akcijomis registravimo žurnalą; 4) atsakovės ir jos filialų balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, gautų ir mokėtinų skolų detalizacijas, ne vėlesnes kaip trisdešimt kalendorinių dienų iki tokių dokumentų faktinio pateikimo dienos; 5) atsakovės vadovo (direktoriaus) darbo sutartį ir pareigines instrukcijas (nuostatus); 6) informaciją apie jos pateikimo ieškovui dienai galiojančias nuomos, panaudos, tiekimo, darbuotojų įdarbinimo sutartis; 7) kredito sutartis, galiojančias jų pateikimo ieškovui dienai, su visais šios kredito sutarties pakeitimais, pagal kurią atsakovė ar jos filialai moka kreditą bankui už atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 8) atsakovei bei jos filialams priklausančių visų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki jų pateikimo ieškovui dienos; bei priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. vasario 11 d. buvo gautas ieškovo V. G. prašymas dėl bylos nutraukimo atsisakius ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. civilinę bylą Nr. e2-2664-1134/2021 nutraukė ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. 2021 m. kovo 29 d. atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo (nutarties) išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-2664-11334/2021, prašydama teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi priteistų ieškovui iš atsakovės 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis 7 mėnesių laikotarpiui kas mėnesį mokant po 231,11 Eur. Nurodė, kad šiuo metu dėl pasaulinės COVID – 19 pandemijos įmonės finansinės situacija yra sunki, todėl atsakovė negali iškart sumokėti ieškovui teismo nutartimi priteistos sumos. Atsakovės teigimu, ji šiuo metu veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna. Taip pat jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima sumokėti ieškovui priteistas sumas, neturi. Be to, banko sąskaitose esančios lėšos yra reikalingos sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl jeigu ieškovas kreiptųsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir būtų areštuotos atsakovės banko sąskaitos bei jose esančios lėšos, atsakovės veikla būtų labai apsunkinta arba net neįmanoma, dėl to neatmestina galimybė, kad atsakovė turėtų skelbti bankrotą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) išdėstymo, kuriame ieškovas prašo atsakovės prašymą atmesti bei priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas išimtinai dėl atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, o būtent dėl dokumentų ir informacijos ieškovui nepateikimo. Pažymėjo, jog net po ieškinio pateikimo atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai ir neteisėtai vengė pateikti ieškovui jo prašomus dokumentus, informaciją ir tokiu būdu tik didino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, kad neegzistuoja jokios išimtinės, nepalankios aplinkybės atsakovei vykdyti teismo nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2664-1134/2021, įvykdymo išdėstymo netenkino. Taip pat priteisė ieškovui V. G. iš atsakovės UAB „Altakis“ 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė dauguma ūkio subjektų (tarp jų ir atsakovę), tačiau teismas vertino, jog vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą. Teismas nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių svarių įrodymų, kad realiai atsirado atsakovės prašyme nurodytos pasekmės (CPK 178 straipsnis), todėl sutiko su ieškovo pozicija, kad šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas išimtinai dėl atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, kurių pasėkoje ieškovas buvo priverstas ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, taip patirdamas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas sprendė, kad atsakovei neįrodžius savo itin sunkios finansinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą, todėl atsakovės prašymą dėl sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo netenkintino bei priteisė ieškovui V. G. iš atsakovės UAB „Altakis“ 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2664-l134/2021 ir tenkinti atsakovės UAB „Altakis“ prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2664-1134/2021 iš atsakovės priteistą 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovui Vygantui Gross išdėstyti dalimis 7 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 231,11 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė nurodo, jog atsakovė prašė leisti išdėstyti teismo sprendimą, nes dėl COVID - 19 pandemijos nėra aišku nei verslo tęstinumas bei finansų tvarumas, todėl įmonė siekia optimaliai naudoti savo turimus finansinius resursus. Pažymėjo, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsirado jam kreipiantis į teismą dėl neva tai pažeidžiamų jo teisių, tačiau ši byla baigėsi tuo, kad pats ieškovo ieškinio atsisakė. Ieškovo neva tai pažeistos teisės būtų buvusios apgintos ir be kreipimosi su ieškiniu į teismą ir šios priemonės atsakovės manymu buvo perteklinės, tačiau teismo sprendimas šiuo klausimu yra įsiteisėjęs ir atsakovė jau daugiau nekvestionuoja.
9.2. Pažymėjo, jog atsakovė siekia išspręsti susidariusią situaciją taikiai t. y. apmokėti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui dalimis per 7 mėnesių laikotarpį kas mėnesį mokant po 231,11 Eur ir toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis nei ieškovo nei atsakovės interesų ir tarp šalių bus pasiekta taika ir ieškovas gaus savo pinigines lėšas ir tokiu būdu nebus apsunkintas priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas.
10. Ieškovas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skirti jai baudą, jos dalį įskaitant į ieškovui priteistiną nuostolių sumą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas nurodo, kad procesas buvo pradėtas išimtinai dėl atsakovės ir jos atstovo neteisėtų veiksmų, o būtent dėl dokumentų ir informacijos nepateikimo, todėl buvo priverstas ginti savo pažeistas teises teisme bei patyrė su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Be to, net po ieškinio pateikimo, atsakovė toliau (net 2 mėnesius) nepagrįstai ir neteisėtai vengė pateikti ieškovui prašomus dokumentus bei informaciją ir tokiu būdu didino ieškovo patiriamas bylinėjimosi išlaidas – per tą laikotarpi ieškovas turėjo pateikti teismui dubliką, taip pat buvo priverstas kreiptis į atsakovę su trečiuoju prašymu pateikti dokumentus.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovės teiginiai apie tariamą sunkią finansinę padėtį neatitinka tikrovės. Nors atsakovė teigia, kad ji nevykdo veiklos dėl pandemijos, tačiau atsakovė nėra įtraukta į nuo pandemijos paveiktų įmonių sąrašą. Iš pačios atsakovės byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, t. y. 2020 m. atsakovė baigė su 33 866,01 Eur grynojo pelno, kuris nebuvo paskirstytas akcininkams ir perėjo į 2021 m. Per tris pirmus 2021 m. mėnesius atsakovė gavo 46 031,57 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai po 15 343,86 Eur per mėnesį. Per 3 mėnesius atsakovė sugeneravo 20 772,62 Eur bendrojo pelno.
10.3. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ir bandė suklaidinti teismą, nes 2021 m. pirmąjį ketvirtį gautas pelnas dirbtinai paverstas nuostoliu nurodant, neva atsakovė, nevykdydama veiklos per 3 mėnesius patyrė net 27 932,06 Eur bendrųjų ir administracinių sąnaudų, t. y. vidutiniškai po 9 310,67 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad tokie skaičiai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu, kadangi atlikus gilesnę analizė matyti, jog 2020 m. atsakovės bendrosios ir administracinės sąnaudos vykdant intensyvią veiklą siekė tik 6 909,67 Eur per mėnesį (82 916,07 Eur / 12 mėn.), nors darbuotojų skaičius tuo metu buvo net 1,6 kartų didesnis ir sudarė ne 8, o 13 žmonių. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė turi ilgalaikį materialųjį turtą (transporto priemonę), kurios vertė siekia 7 950,14 Eur. Atsakovės trumpalaikis turtas sudaro net 48 110,13 Eur , iš jo net 28 150,10 Eur - tai pinigai ir pinigų ekvivalentai (2021 m. balanso 4. Eilutė). Lyginant padėtį su 2020 metais, atsakovės finansinė padėtis yra net geresnė nei 2020 m., nes 2020 m. gruodžio 31 d. jos turimo turto vertė siekė 45 962,65 Eur, o 2021 m. kovo 28 d. siekė 56 060,27 Eur, t. y. net 10 000 Eur daugiau. Taigi, esant tokiai atsakovės finansinei būklei, ieškovui priteista 1 421,75 Eur suma nėra atsakovei tiek reikšminga, kad jos nebūtų galima sumokėti iš karto, o reikėtų ją išdėstyti net 7 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
10.4. Atsakovės vadovas ir atstovas, savo tyčiniais ir tęstiniais veiksmais, taip pat melaginga informacija, pateikta 2021m. kovo 26 d. prašyme teismui dėl teismo sprendimo išdėstymo, apie atsakovės finansinę būklę, t. y. informacija apie ilgalaikį turtą, negaunamas pajamas, veiklos nevykdymą bei laukiamą paramą iš valstybės dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvoje paskelbto karantino, sąmoningai piktnaudžiavo procesine teise pateikiant atskirąjį skundą, tuo veikdamas nesąžiningai prieš greitą, ekonomišką ir teisingą teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. civilinę bylą Nr. e2-2664-1134/2021 pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Altakis“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Donatas Gricius, nutraukė ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Altakis“ 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 10 d.
14. Atsakovė prašo atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2664-1134/2021 vykdymą, išdėstant priteistų 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 7 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 231,11 Eur.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-571-560/2021; 2021-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-306-258/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-158-569/2021; Kauno apygardos teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1793-555/2020). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021; 2021-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-49-302/2021; Kauno apygardos teismo 2020-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1943-945/2020).
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, ginčo nutartyje konstatavo, jog atsakovė neįrodė esant išimtines sąlygas, itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą.
20. Apeliantė, būtinybę išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą (nutartį) grindžia tuo, jog dėl pasaulyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų neigiamų pasekmių jos finansinės situacija yra sunki, todėl atsakovė negali iškart sumokėti ieškovui teismo nutartimi priteistos sumos. Nurodė, jog šiuo metu veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima sumokėti ieškovui priteistas sumas, neturi, o banko sąskaitose esančios lėšos yra reikalingos sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl jeigu ieškovas kreiptųsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir būtų areštuotos atsakovės banko sąskaitos bei jose esančios lėšos, atsakovės veikla būtų labai apsunkinta arba net neįmanoma, dėl to neatmestina galimybė, kad atsakovė turėtų skelbti bankrotą.
21. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Apeliantė įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį nurodo, jog tokia padėtis susiklostė dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių. Kaip konstatuota naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo abejoti tuo, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos šalies teritorijoje įvestas karantino režimas bei jo sąlygoti įvairūs draudimai ir apribojimai palietė dauguma ūkio subjektų (tarp jų ir atsakovę), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien šios aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą.
23. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad dėl COVID - 19 pandemijos nėra aišku nei verslo tęstinumas bei finansų tvarumas, todėl įmonė siekia optimaliai naudoti savo turimus finansinius resursus.
24. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus viešai prieinamus duomenis, matyti, kad atsakovė nėra įtraukta į nuo pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (CPK 179, 185 straipsniai). Iš byloje atsakovės pateiktų 2021 m. kovo 28 d. Balanso (ataskaitinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) bei 2021 m. kovo 28 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) matyti, kad atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, t. y. 2020 m. atsakovė baigė su 33 866,01 Eur grynojo pelno, kuris nebuvo paskirstytas akcininkams ir perėjo į 2021 m. (2021 pelno (nuostolių) ataskaitos 15 eilutė). Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d. gavo net 46 031,57 Eur pajamų (2021 pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eilutė), t. y. vidutiniškai po 15 343,86 Eur per mėnesį. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi ilgalaikį materialųjį turtą (transporto priemonę), kurios vertė siekia 7 950,14 Eur (2021 m. balanso 2.4. eilutė). Atsakovės trumpalaikis turtas sudaro 48 110,13 Eur (2021 m. balanso B eilutė), iš jo 28 150,10 Eur – tai pinigai ir pinigų ekvivalentai (2021 m. balanso 4 eilutė). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ieškovui priteista 1 421,75 Eur suma nėra atsakovei tiek reikšminga, kad jos nebūtų galima sumokėti iš karto, o reikėtų ją išdėstyti net 7 mėnesių laikotarpiui. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad sąlyginai nedidelės skolos (1 421,75 Eur) neišdėstymas sukeltų atsakovei itin sunkias pasekmes.
25. Be to, net ir konstatavus, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki dėl jos patiriamų nuostolių, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės (CPK 178 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad iš atsakovės yra priteista 1 421,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apeliantė prašymą išdėstyti jai teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą dalimis pateikė 2021 m. kovo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei penkioms savaitėms po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau jokių duomenų apie tai, kad per keturis mėnesius (iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo) stengėsi vykdyti teismo sprendimą (nutartį) bent dalimis, nėra. Labiau tikėtina, kad apeliantė, būdama sąžininga ir rūpestinga proceso šalimi, galėjo po teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo (2021 m. kovo 10 d.) sukaupti reikalingą sumą (arba jos dalį) ir sumokėti ieškovui bent dalį patirtų išlaidų atlyginimą. Toks neveikimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė turi su sąžiningu elgesiu nederančių tikslų, t. y. kuo ilgiau vengti kompensuoti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
27. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teikdama atskirąjį skundą nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų kurie galėtų turėti įtakos apeliantės prašymo tenkinimui bei sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymui, nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo tapačius argumentus kaip ir savo pateiktame prašyme dėl sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymo dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei neįrodžius savo sunkios finansinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, atsakovės prašymo tenkinimas iš esmės neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, apeliantės prašymą išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių, ir pagrįstai jo netenkino.
Dėl baudos skyrimo
28. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
29. Ieškovas prašo paskirti atsakovei baudą, jos dalį įskaitant į ieškovui priteistiną nuostolių sumą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Visi atsakovės procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai teisminiame procese neatitinka nė vieno piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožo. Nenustačius, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo (nutarties) vykdymą pagrįstumo, visiškai teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
33. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.