Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-383/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
1A-646-383/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45514-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nukentėjusysis
L. B.
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Saulius Majauskas, Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45514-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasN u T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei,nukentėjusiajai L. B. ir jos atstovui advokatui Sauliui Majauskui,nuteistajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. B. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Taikyta 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių terminui, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai L. B. 511,11 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš M. K. 511,11 eurų turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti L. B. naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. 1102,76 eurai turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. K. 1577,82 eurai nukentėjusiosios L. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu su V. B., tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu sūnų V. B. gynusiai L. B. į veido sritį, ko pasekoje ji griuvo ant žemės, tuo padarydamas jai apatinio žandikaulio abipusį lūžimą, kraujosruvas veide ir pakaušio srityje, ir taip nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją L. B.. Todėl M. K. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. B. atstovas prašė, pakeisti 2017 m. birželio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, t.y. visiškai tenkinti L. B. civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje ir priteisti nukentėjusiajai iš M. K. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o tai turėjo reikšmės netinkamam teisės normos aiškinimui ir taikymui. Apelianto teigimu, teismo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo yra nepagrįsti, orientuoti į abstraktų 5-6 metų senumo teismų praktikoje vyraujantį neturtinės žalos dydžio vertinimą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vertindamas nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti į tai, kaip nusikalstamos veikos pasėkoje buvo paveikta nukentėjusiosios gyvenimo kokybė ir šio pablogėjimo trukmė. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nusikalstamos veikos padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities ilgiu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą, tačiau iki gyvenimo galo turės kęsti nepataisomas jos sveikatai sukeltas pasekmes. Nukentėjusioji patyrė itin skausmingą traumą - abipusį apatinio žandikaulio lūžį. Dėl jo buvo hospitalizuota ir iškentė dvi operacijas, operacijų metu nepavyko išvengti atsiradusios veido asimetrijos, o tai darko nukentėjusiosios išvaizdą. Traumos padariniai paveikė jos miegą ir poilsį - negali guldyti galvos ant kairės pusės, nes tai sukelia skausmus, naktį ant šio šono pasivertusi prabunda dėl skausmo. Operacijų pasėkoje burnoje likę pooperaciniai randai remiasi į liežuvį, dėl nukentėjusioji švepluoja. Apatinis nukentėjusiosios žandikaulis yra mažai paslankus, tai kasdien apsunkina valgymą, pakramčius kietesnio maisto apatinis žandikaulis tinsta ir tai sukelia skausmus, gydama tebejaučia metalo skonį dėl metalinėmis dalimis sutvirtinto apatinio žandikaulio, sukelta trauma taip pat paveikė nukentėjusiosios veido nervų tinklus, dalis veido nervų yra nutraukti, dėl ko ji patiria visišką apatinės lūpos dešinės pusės nejautrą, bei dalinę dešinės veido pusės nejautrą. Nuteistasis ir toliau yra laisvėje, nukentėjusiosios kaimynystėje, dėl ko ji negali jaustis saugi ir užmiršti prieš ją vartoto nehumaniško smurto. Visi šie padariniai rodo ženklų nukentėjusiosios gyvenimo kokybės blogėjimą, šie padariniai iš esmės bus nukentėjusiosios kenčiami visą gyvenimą, todėl teismas nepagrįstai mažino jos prašomą priteisti 10000 eurų dydžio neturtinę žalą perpus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo motyvai susiję su neturtinės žalos dydžio mažinimu yra neindividualizuoti konkrečioms bylos aplinkybėms, o tik orientuoti į 2011-2012 m. LAT nutartyse minimus priteistos neturtinės žalos dydžius.Byloje taip pat gautas nukentėjusiosios L. B. patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš M. K. patirtą neturtinę žalą, kurią ji vertina -10000 eurų ir 725,11 eurų turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog be patirtos ir pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo nukentėjusiosios L. B. priteistos 511,11 eurų turtinės žalos, nukentėjusioji 2017 m. birželio 16 d. papildomai patyrė 214 eurų turtinę žalą dėl naujų protezų gamybos, todėl ji tikslina ieškinį neturtinės žalos dalyje šios sumos apimtimi. Tokiu būdu prašo iš M. K. priteisti L. B. padarytą, bendroje sumoje, 725,11 eurų turtinę žalą (345,83 +165,28 +214). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, jog įvykio metu M. K. sulaužė ne tik nukentėjusiosios žandikaulį, bet ir jos tuo metu mūvėtą viršutinę dantų plokštelę. Dėl gydytojų atliktos apatinio žandikaulio rekonstrukcijos nukentėjusiosios turėta apatinio žandikaulio dantų plokštelė jai nebetinka, todėl ateityje patirs papildomų išlaidų naujoms dantų plokštelėms įsigyti. Be to, L. B. gydymas tęsiasi toliau ir ji dar turės papildomų išlaidų po šio ieškinio padavimo dienos.Atsiliepimu į apeliacinį nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė, apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė, nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą atmesti, Prokurorė prašė, nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiosios L. B. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netinkamo išsprendimo. Nukentėjusiosios atstovo teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, priteisdamas iš nuteistojo M. K. nukentėjusiajai L. B. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs apatinio žandikaulio abipusiu lūžimu, kraujosruvomis veide ir pakaušio srityje. Dėl patirto sužalojimo ji turėjo didelį besitęsiantį fizinį skausmą ir moralines kančias, turėjo dvi operacijas, buvo hospitalizuota Kauno klinikose nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 4 d. ir nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Apatinio žandikaulio judesiai yra sutrikę ir sukaustyti, gali nežymiai prasižioti ir sukąsti, kasdien turi mankštinti žandikaulį, dėl sužalojimo patyrė antrinę adentiją. Negali gulėti ant kairės galvos pusės, nes tai sukelia skausmus, kylančius tarp ausies ir dantų. Visa tai ženkliai apsunkina tokius kasdienius dalykus kaip miegojimas, dantų valymas, net kalbėjimas. Burnoje kairėje pusėje per apatinio žandikaulio ilgį yra pooperacinis randas, į kurį remiasi liežuvis ir tai trukdo kalbėti, kalbėdama ima švepluoti. Kadangi negali pajudinti apatinio žandikaulio į šonus, tai apsunkina maisto kramtymą, vis dar gali valgyti tik minkšą maistą, nes pakramčius kietesnio maisto, tinsta žandikaulis ir tai sukelia skausmus. Valgydama jaučia metalo skonį burnoje dėl varžtais sutvirtinto apatinio žandikaulio. Dėl sužalojimo jaučia veido nutirpimą, apatinės lūpos dešinėje pusėje yra visiška nejautra, gydytojas paaiškino, kad lūžus žandikauliui, nervas buvo visiškai nutrauktas ir tikėtina, kad jautra nebeatsistatys. Po apatinio žandikaulio lūžio ir operacijų jos veidas tapo perkreiptas ir asimetriškas, pasmakrėje iš abiejų pusių yra likę du pooperaciniai randai, todėl ji pergyvena dėl savo išvaizdos pokyčių. Įvykio metu M. K. sulaužė jos mūvėtą viršutinę dantų plokštelę. Dėl atliktos apatinio žandikaulio rekonstrukcijos, jos turima dantų plokštelė nebetinka. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl padaryto sužalojimo iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą bei nesaugumo jausmą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl L. B. patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, nuteistojo kaltės rūšį (tyčia), veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis) bei tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta, nukentėjusiosios pareikštą 10 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir iš nuteistojo M. K. priteisė 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai L. B. neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017 ir kt.) todėl priteistoji 5000 Eur suma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytina aiškiai per maža, neadekvačia ar neproporcinga sukeltoms pasekmėms, jų pobūdžiui bei liekamiesiems reiškiniams. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, pasekmes, šiuo konkrečiu atveju padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir keisti skundžiamą nuosprendį šiuo klausimu nėra jokio teisinio pagrindo.Kaip matyti iš byloje gauto nukentėjusiosios L. B. patikslinto civilinio ieškinio, nukentėjusioji prašo be patirtos ir pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo jos naudai priteistos 511,11 eurų turtinės žalos, priteisti iš nuteistojo papildomai patirtą 214 eurų turtinę žalą dėl naujų protezų gamybos. Tokiu būdu prašo iš M. K. priteisti L. B. padarytą, bendroje sumoje, 725,11 eurų turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausta nukentėjusioji L. B., kuri nurodė, jog sužalojimo metu, jai lūžo dantų plokštelė, todėl ją teko iš naujo protezuoti, ji papildomai patyrė 214 eurų turtinę žalą, prašo ją priteisti iš M. K. (t. 1 b. l. 130). Teismo posėdžio metu apklaustas nuteistasis M. K. dėl papildomai patirtos 214 eurų turtinės žalos atlyginimo neprieštaravo, sutiko ją atlyginti nukentėjusiajai. Kartu su patikslintu nukentėjusiosios civiliniu ieškinių byloje pateikta sąskaita-faktūra bei mokėjimo kvitas patvirtina, jog L. B. 2017 m. birželio 16 d. už dantų protezavimo paslaugas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) klinikai 214 eurų (t. 1 b.l. 103). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikslintas nukentėjusios civilinis ieškinys dėl papildomai patirtos 214 eurų turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant iš nuteistojo M. K. bendroje sumoje 725,11 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiosios L. B. naudai, keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios L. B. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios L. B. civilinio ieškinio pakeisti: nukentėjusiajai L. B. priteistą 511,11 eurų turtinę žalą padidinti iki 725,11 eurų, ją priteisiant iš M. K., nukentėjusiosios L. B. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas