- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 1-145-482/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45514-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- L. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Kaltinamasis
- M. K.
procesinio dokumento kategorijos :1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B., jos atstovui advokatui S. M., civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei V. Š., Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S. (dalyvauti nepilnametės liudytojos apklausoje), kaltinamajam M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba(duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-04-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi pakeista 45 paroms arešto;
2) 2013-09-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 2 mėn. viešųjų darbų bausme, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutartimi pakeista į 6 paras arešto;
3) 2014-02-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartimi pakeista 90 parų arešto;
4) 2014-07-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. 30 parų arešto bausme;
5) 2015-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. 60 parų arešto bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 21.00 val. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini)., konflikto metu su V. B., tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu sūnų V. B. gynusiai L. B. į veido sritį, ko pasekoje ji griuvo ant žemės, tuo padarydamas jai apatinio žandikaulio abipusį lūžimą, kraujosruvas veide ir pakaušio srityje, ir taip nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga.
Kaltinamasis M. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad smūgį nukentėjusiajai sudavė netyčia ir paaiškino, kad 2016-09-25 apie 21 val. vyko konfliktas Alyvų g. prie namo numeris 28 Jungėnų kaime. Konfliktas vyko tarp jo ir V. B.. Jis apsikeitė smūgiais su V. B. ir iš nugaros pasirodė L. B.. Ji suėmė jį už pečių ir jis norėdamas išsilaisvinti netyčia sudavė smūgį L. B. į veidą. Jis sukdamasis sudavė ranka L. B. į veidą. Suprato, kad stovi žmogus už jo. Tuo metu negalvojo, kad gali sužaloti žmogų. Jam ne tas pats, kokios pasekmės bus, tiesiog norėjo išsilaisvinti. Nesakė žodžių :“ paleisk mane“. Netyčia sudavė alkūne, norėjo išsilaisvinti ir gynėsi. Nežinojo ir nebuvo aišku, kas už nugaros ateina tamsiu paros, kai konfliktas tarp jo ir V. B.. Tikrai nepamena, ar ranka, ar alkūne sudavė smūgį. Kaire ranka sudavė. Po to jis nubėgo namo. L. B. buvo be sąmonės. Jis išsigando, todėl pabėgo. Bėgdamas dar atsisuko ir matė, kaip L. B. krenta ant žemės. Aplinkui buvo daugiau žmonių. Suprato, kad L. B. krito ant žemės nuo jo smūgio. Tą dieną šventė sesers vestuves ir buvo nemažai išgeręs. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Konflikto su V. B. metu greta jų tuo metu nieko nebuvo, tik po to susirinko visi – A. O., V. R. su žmona, V. B.. Jie juos išskyrė. To konflikto metu sudavė V. B. smūgį ir netyčia L. B.. Daugiau niekam nesudavė smūgio. Konfliktas su V. B. kilo dėl to, kad jį pakvietė kažkas iš gatvės, kad kažkas gatvėje muša jo tėvą. Išbėgęs pamatė V. B., kuris stovėjo su draugais ir jo tėvo nemušė. Jis nubėgo prie V. B. ir V. B. jam trenkė, tada jis trenkė atgal. Ten ir buvo jo tėvas, jis prašė pagalbos, rėkė, ką rėkė nepamena. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu 511,11 eurų turtinės žalos sutinka, bet su 10 000 eurų neturtinės žalos ieškiniu nesutinka. Nesutinka, nes mano, kad per didelė suma. Sutinka atlyginti neturtinės žalos 3000-4000 eurų per tam tikrą laiką, nes jis turi mažą vaiką, daug neuždirba. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka ir su jais yra susitaręs, kad per 2 metus atlygins žalą. Su Sodros ieškiniu taip pat sutinka. Sodrai nėra atlyginęs žalos. Dvi įmokas ligonių kasai jau yra įmokėjęs, po 63 ar 65 eurus, kaip susitarę. Gyvena su sugyventine ir augina 3 mėnesių vaiką. Iš jo pajamų gyvena. Iki tol dirbo pagal patentą. Sugyventinė gauna našlaičio išmoką. Sugyventinė 18 metų. Sugyventinė mokėsi, dabar išėjusi motinystės atostogų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.173, 176, t.1) sutinka.
Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad 2016-09-25 vakare apie 21 val. jos sūnus Vaidas buvo prie parduotuvės kitoje gatvės pusėje ir kalbėjo su kaltinamojo tėvu. Jie šnekėjosi apie tai, kad jos sūnus gyvena su jo dukra ir tuo momentu jie buvo išsiskyrę. Ji buvo priėjusi prie jų ir girdėjo, ką jie kalba. Ji pasikvietė Vaidą eiti namo. Jie ėjo namo, perėjo per kelią ir buvo šalia savo namų Alyvų g. namo Nr. 28. Kaltinamojo tėvas buvo prie parduotuvės kitoje kelio pusėje. Kaltinamojo tėvas tuo momentu pradėjo klykti, šaukti M. K., kuris atbėgo, prie savo tėvo jis net nepriėjo, o atbėgo tiesiai link jų ir pirmiausia sudavė sūnui Vaidui barzdaičiui, kuris nuo smūgio nukrito prie tvoros. Po to atbėgo jos dukra V. B. ir M. K. jai sudavė per veidą. Ji paklausė M. K., už ką jis juos muša, tada atsisuko į ją ir M. K. ir nusikeikdamas sudavė jai į veidą. Ji negali pasakyti, kuo sudavė į veidą, ar kumščiu, ar delnu, bet ji nuo smūgio nukrito, praradusi sąmonę. Sąmonę atgavo, tik atvykus medikams, kai dėjo kaklo įtvarą. Smūgis buvo stiprus, bėgo kraujas, buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis iš abiejų pusių. Žandikaulis buvo sutrupėję ir įdėta plokštelė, viskas suveržta varžtais. Tą pačią dieną apie pietus M. K. norėjo pradėti muštynes su jos sūnumi Vaidu. M. K. išsikvietė jos sūnų prie savo namų, bet jo dėdė A. O. juos sustabdė. Ji pati su M. K. nebendravo iki vakaro, nekonfliktavo. Civilinis ieškinys susideda - vaistai, važinėjimas pas gydytojus į Kauno klinikas, važinėjimas į Marijampolę žandikaulio pratimams. Ji negalėjo nei išsižioti, nei valgyti 3,5 mėn. maitinosi per šiaudelį. Prašo neturtinės žalos, net turėjo nepatogumų, negali normaliai kalbėti, švepluoja, negali normaliai valgyti, turi burnoje nemalonų skonį dėl įsuktų varžtų, jos visa burna supjaustyta, žandikaulis iki dabar nelabai juda, ryte turi mankštinti žandikaulį, nes būna sustingęs. Jei būna vėsesnis oras, visas šonas patinsta. Po smūgio sutriko kairės akies regėjimas. Jai įdėta plokštelė, nes sutrupėjo dalis žandikaulio. Plokštele sutvirtintas žandikaulis. Nuo smūgio sutrūko dantų plokštelė ir ji dabar netinka. Kreipėsi pas stomotologą, nes pradėjo jos pačios dantys trupėti, nes deformavosi žandikaulis. Naudoja nuo skausmo vaistus ir tepalą nuo randų mažėjimo. Yra veido nutirpimas, bet sako, kad turėtų atsigauti, gal po kelių metų kairė pusė atsistatys, bet dešinė veido pusė neatsistatys, liks aptirpusi. Turėjo nedarbingumą ir atlyginimo gavo tik 80 proc. Prieš suduodant smūgį M. K. buvo pilnai atsisukęs, smūgį sudavė į kairę pusę ir ji parkrito ant žemės be sąmonės. Dar prieš smūgį matė, kaip prie jų įvažiavimo į kiemą stovėjo Rusevičiai, jos dukra Viktorija buvo atbėgusi prie Vaido. Viktorija stovėjo už 1,5 metro atstumu nuo jos ir matė smūgį. Jos sūnus Vaidas šiuo metu yra Anglijoje. Jis išvyko 2016 metų spalio pabaigoje. Nežino, kada grįš į Lietuvą. Ji buvo blaivi.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė V. Š. paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį pilnai. Nukentėjusioji buvo apie 4 mėnesius nedarbinga ir Sodra išmokėjo jei ligos pašalpą ir įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Prašo tenkinti ieškinį ir iš kaltinamojo priteisti 1102,76 eurus.
Liudytoja V. B. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, nebendrauja su juo. 2016-09-27, neprisimena gerai dienos, ėjo ji su mama ir broliu Vaidu iš parduotuvės. Buvo vakaras. Prie savo namų sutiko Manto tėtę ir jie ten šnekėjosi dėl vaikų brolio. Gavosi taip, kad Manto tėtė pasakė, kad nueis iki namų, pasidės savo pirkinius ir ateis pasikalbėti. Užėjo Manto tėtė už parduotuvės kampo ir pradėjo šaukti sūnų Mantą. Subėgo daug žmonių. Pirmiau sumušė Vaidą, ji brolį Vaidą gynė ir gavo nuo Manto į veidą. Po to ji ėjo link kiemo ir Mantas trenkė mamai, ji atsisuko ir mama jau gulėjo ant žemės. Ji pribėgo prie mamos, pakėlė galvą ir mamai pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Pradžioje V. B. kalbėjosi su Manto tėte ir tėtei užėjus už parduotuvės kampo jis pradėjo šaukti Mantą. Jis šaukė garsiai, kaip jį būtų mušę kas. Tada visi subėgo iš kiemo. Pribėgo M. K. ir iš karto trenkė V. B. į veidą. V. B. nukrito be sąmonės. Ji gynė brolį ir M. K. jai kirto į žandą. Ji stovėjo šalia brolio, o mama stovėjo greta jos. Mama pasakė : „Mantai, ką tu darai“ ir M. K. sudavė mamai į veidą. Mama prarado sąmonę. Prieš suduodant jos mamai smūgį, mama nekontaktavo su kaltinamuoju, mama nebuvo prisilietusi prie M. K., ji tik paklausė „ką, Mantai, tu darai“ ir atsisukęs M. K. negražiai mamą pavadino ir sudavė jai ranka smūgį. Nematė, ar kumščiu, ar delnu sudavė. Mama ant kelio nukrito. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.37-38, t.1) ji sutinka, ji nematė, ar kumščiu, ar ranka M. K. sudavė mamai, bet ranka sudavė. Ji matė patį veiksmą.
Liudytoja Z. K. paaiškino, kad 2016-09-27, buvo tikrai sekmadienis, būnant namuose, išgirdo lauke cypimą, rėkimą. Dukra dirstelėjo per langą ir pasakė, kad mušasi. Ji priėjo prie lango ir pamatė, kad aplinkui vaikšto žmonės, rėkia ir kažkas guli ant asfalto. Dukra pasakė, kad tai Liuba guli ant asfalto, atpažino iš mėlynų treningo kelnių. Išėjo į lauką, nuėjo prie Liubos. Šalia nukentėjusios dar buvo daug jaunimo, buvo jos dukra, kvietė policiją ir greitąją, matė V. B., kuris be sąmonės gulėjo prie kaimynų tvoros, buvo L. K., Rusevičiai, A. O.. Kito jaunimo nepažinojo. Ji paklausė, kas atsitiko ir V. B. sakė, kad M. K. mamą nukirto. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.57, t.1) sutinka, tuo metu apklausiama geriau prisiminė, šiandien galėjo suklysti sakydama datą, kada viskas buvo.
Liudytojas A. O. paaiškino, kad yra M. K. dėdė. Gėrė pas jo seserį V. K., tai buvo ruduo, senas laikas, neprisimena tikslaus laiko. Lauke gėrė ir išgirdo, kad V. K. kažką muša ir visi pakilo į ten bėgti. Moteris jau gulėjo ant žemės, buvo triukšmas, neaišku, kas ką mušė ir panašiai. Ant žemės gulėjo kaimynė Liuba. Kažkur buvo V. B., bet nežino kur, nes buvo išgėręs ir gerai nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.49-50, t.1) sutinka.
Liudytoja S. R. paaiškino, kad viskas vyko prie nukentėjusiosios namų, kada tai buvo, datos nepamena. Jie visi sėdėjo pavėsinėje ir kažkas atbėgo ir pasakė, kad muša M. K. tėvą. Visi išbėgo į gatvę. Ji atbėgo beveik paskutinė ir pamatė, kad nukentėjusioji guli ant žemės, prie jos buvo daug žmonių, žiūrėjo, kas jai atsitiko. Tai viskas ką ji matė. Prisimena parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Su savo parodymais sutinka ( b.l.52-55, t.1), matė, kaip sudavė smūgį nukentėjusiai ir kažkokiam vaikinui. Kad suduotų merginai nematė.Kai atėjo, nukentėjusioji jau gulėjo. Ji nematė, kaip nukentėjusiajai trenkė, apie tai jai pasakė aplinkiniai, sakė, kad nukentėjusiai trenkė M. K.. Mano, kad jis nukentėjusiai sudavė netyčia iš inercijos. Niekas jos neprašė keisti parodymus. Jai papasakojo žmonės, kurie matė įvykį. Žmonės jai pasakojo, kad Mantas netyčia sudavė nukentėjusiai. Kai ji atbėgo, pamatė, kad M. K. muša nukentėjusios sūnų, paskui kažkur M. K. dingo, kai atsisuko, pamatė, kad nukentėjusi guli ant žemės be gyvybės ženklų M. K. stovėjo šalia jos, užsiėmęs už galvos. Ikiteisminiame tyrime jos klausė, ką ji žino apie įvykį, todėl ir pasakojo, ką žino.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad su žmona buvo pas M. K. tėvus, dar buvo jo dėdė, Jonas, šventė Manto sesers vestuves. L. K. parbėgo į kiemą ir pasakė kad V. B. muša Kvietelaitį -tėtį. Jie išbėgo link B. V.. Atbėgo jis, Mantas ir Jonas ir matė stovint V. B. prie namo. M. K. trenkė V. B. lyg į veidą, šis krito, po to M. K. trenkė V. B. į krūtinę. V. B. mama traukė M. K. nuo V. B., paėmusi rankomis, o M. K., atsisukdamas trenkė Vaido motinai. Ši po smūgio nukrito. M. K. sušuko : „ką padariau“ ir pabėgo. Kai buvo suduoti smūgiai, jie buvo vienas šalia kito. L. B. traukdama M. K. iš už nugaros, ar ką sakė, nepamena. M. K. kalbėjo tik po smūgio. M. K. nukentėjusiai sudavė vieną smūgį. Po smūgio jis laikė nukentėjusiąją, kad jai nebėgtų kraujas į galvą, nukentėjusiai kraujas bėgo per burną. Ji buvo su sąmone. M. K. buvo priekyje V. B. motinos, nugara į ją. Jis atsisukdamas sudavė jai smūgį, gal sudavė kaire ranka, tačiau tiksliai nepasakys, nes nematė. Taip pat nematė, ar sudavė kumščiu, ar delnu. M. K. sukosi visu kūnu. Jis tuo metu buvo neblaivus. Tai netrukdo jam prisiminti. Kur buvo jo žmona tuo metu, kai Mantas trenkė nukentėjusiajai, jis nematė. Žmona atbėgo po jo į įvykio vietą. Žmona matė, kad gulėjo nukentėjusi. Matė, kad buvo kraujo. Kalbėjo po įvykio ir su Mantu ir su žmona. Niekas neprašė keisti parodymų.
Liudytoja V. U. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Kadangi pagal šaukimus S. R. neatvyko į apklausas, ji nuvyko liudytojos apklausti į jos namus. Prisimena, kad liudytoja namie buvo su mažamečiu vaiku. Ji visada leidžia apklausiamajam papasakoti, o po to užduoda klausimus. Šiuo atveju S. R. papasakojo pati, po to jai buvo užduodami klausimai. Liudytoja detaliai papasakojo apie smūgio sudavimą, kad matė pati. Jei liudytoja būtų sakiusi, kad apie smūgio sudavimą nukentėjusiajai jai papasakojo kiti asmenys, ji taip ir būtų parašiusi apklausos protokole. Liudytojai skaitant protokolą, ji ne vieną kartą jos klausė, ar ji perskaito ranka surašytą protokolą. S. R. patvirtindavo, kad perskaito.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. K. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. jis L. B. sužalojo netyčia ir paaiškino, kad 2016-09-25, Alyvų gatvėje., Jungėnų k., Kalvarijos sav., apie 21. 00 val., jau buvo sutemę, tarp jo ir V. B.įvyko konfliktas, kurio metu jis susistumdė su Vaidu, vienas kitam sudavė smūgius į veidą. Po jo suduoto smūgio Vaidas nugriuvo ant žemės. Tuo metu atbėgusi Vaido sesuo Viktorija, pradėjo šaukti ant jo, ką jis darąs, griebė jam už rankų. V. B. jis rankomis atstūmė nuo savęs. Tuo metu kažkas jį iš už nugaros sugriebė už pečių abiem rankomis, jis norėdamas išsilaisvinti, sukdamasis alkūne ar ranka sudavė smūgį, tačiau tuo metu nematė kam sudavė smūgį, tik atsisukęs pamatė, kad krenta L. B. ant važiuojamosios dalies, ji griuvo ant nugaros. L. B. į veidą kumščiu smūgio nesudavė. Sutinka su SODROS ir Kauno teritorinės ligoninių kasos ieškiniais bei L. B. ieškiniu turtinei žalai atlyginti, nesutinka su L. B. pareikšta suma neturtinei žalai atlyginti. Su sugyventine augina sūnų Dominyką, vienas dirba, civilinius ieškinius gali išmokėti per ilgesnį laiką ( b.l. 172-173, 176-177, t.1).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. paaiškino, kad 2016-09-25 apie 21.00 val., jai su motina L. B. bei broliu V. B.einant savo namų link, iš savo namo kiemo, esančioje toje pačioje gatvėje, kitoje kelio pusėje prieš jų namą, išbėgo M. K. ir pribėgo prie jų. Su M. K. taip pat pribėgo ir V. R., L. K., Jonas, pavardės nežino, S. R.. Matėsi, jog M. K. buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs, gniaužė kumščius. Ji tuo metu stovėjo šalia V. B., M. K.- prieš juos, o mama L. B. stovėjo šone jų. Mantas sudavė kumščiu po vieną smūgį broliui Vaidui į šoną ir į veido sritį, Vaidas nukrito ant žemės. Kai ji lenkėsi brolio link, pažiūrėti, Mantas jai sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Po suduoto smūgio jautė skausmą, ėjo savo kiemo link. Girdėjo, kaip mama L. B. M. klausė sakydama " Mantai, ką tu darai, kodėl juos muši?" Taip pat matė, kad Mantas atsisuko į mamą. Tarp mamos ir Manto tuo metu buvo nedidelis atstumas, apie 0, 5 metro, jie stovėjo vienas priešais kitą. Po to, nueinant girdėjo, kad Mantas mamai atsakė keiksmažodžiu, ir po to išgirdo garsą, kaip kam suduotų, kristų. Atsisukus pamatė mamą gulinčią vidury kelio, mama buvo be sąmonės, jai iš burnos bėgo kraujas. Pamatė nubėgant M. K.. Vėliau, iš Manto draugo Jono sužinojo, kad Mantas sudavė mamai vieną smūgį į veido sritį, po smūgio ji nukrito ant gatvės. Jonas sakė, kad Mantas jam prisipažino, kad sudavė smūgį mamai. Ji pati, kaip Mantas sudavė mamai smūgį, nematė. Konflikto metu ji negriebė Manto už rankų, taip pat nematė, kad kažkas bandytų sulaikyti, t.y. laikytų sugriebęs Mantą už nugaros ( b.l. 37-38, t.1).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. O. paaiškino, kad 2016-09-25 apie 21. 00 val., jis buvo pas V. K., Alyvų g. 17, Jungėnų k., Kalvarijos sav., kur šventė M. K. vestuvių proga. Sėdint pavėsinėje, kažkas riktelėjo, kad kažką muša ar eina V. B., tiksliai pasakyti negali, buvo išgėręs. Tai išgirdęs M. K. išbėgo į gatvę. Jis išbėgo Mantui iš paskos. Gatvėje Mantas su Vaidu konfliktavo, o Vaido motina L. B. su dukra Viktorija ėjo link konfliktuojančių Manto ir Vaido. Ir tik joms priartėjus prie Manto iš už nugaros pusės, pamatė, kad Liubovė krenta ant važiuojamosios dalies, griuvo ant nugaros, prarado sąmonę. Ar Mantas sudavė Liubovei ir jei sudavė, tai kuo, negali pasakyti, nematė. Viskas įvyko akimirksniu. Ar Liubovė traukė Mantą nuo Vaido, nematė, nes buvo tamsu. ( b.l. 49-50, t.1).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. paaiškino, kad 2016-09-25 su vyru V. R. buvo pas Kvietelaičius, kur šventė jų dukros Monikos vestuves. Apie 21.00 val., sėdint Kvietelaičių kiemo pavėsinėje, kažkas pasakė, kad muša K. K.. M. K. išbėgo į gatvę. Ji taip pat su vyru išėjo į gatvę ir pamatė, kad M. K. sudavė smūgius savo sesers Livetos buvusiam sugyventiniui į veidą, pilvą. Prie jų priėjusi Barzdaitienė, klausė Manto, kodėl jis muša jos sūnų. Tuo metu tarp Manto ir Barzdaitienės buvo apie 1 m. atstumas. Mantas staigiai atsisukęs trenkė kumščiu vieną smūgį Barzdaitienei į veido sritį, po smūgio ji griuvo ant kelio, prarado sąmonę. Prieš tai Barzdaitienė jokių veiksmų M. K. atžvilgiu neatliko, ji tik klausė, kodėl jis muša sūnų, bet Manto nei už drabužių, nei už pečių, nei už rankos sugriebusi nebuvo. Mantas pamatęs sužalotą moterį, išsigando ir pabėgo ( b.l. 52-55, t.1).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. K. paaiškino, kad gyvena Alyvų g. 28, Jungėnų k., Kalvarijos sav. 2016-09-25 vakare, galimai apie 21.00 val., išgirdo triukšmą sklindantį iš gatvės ir pro savo buto langą pamatė, kad ant gatvės guli L. B.. Išbėgusi į gatvę pamatė, kad Liubovė gulinčią ant nugaros, iš burnos jai bėgo kraujas. Paklausus Viktoriją, kas atsitiko, ji pasakė, kad mamą "nukirto" M. K., ji tuo metu daugiau nieko neaiškino. Taip pat pamačiusi, prie gatvės, ant žolės gulintį Liubovės sūnų V. B.. Viktorija pasakojo, kad M. K. sumušė pirma jos brolį Vaidą, o mama gynė Vaidą, tai sudavė ir mamai. Ji pati įvykio nematė ( b.l. 57-58, t.1).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas K. M. 2016-09-25 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2016-09-25 apie 21.00 val. prie namo, esančio Alyvų g. 28, Jungėnų k., Kalvarijos sav., M. K. galimai vieną kartą kumščiu trenkė L. B. į veido sritį ( b.l. 1, t.1).
L. B. 2016-11-04 protokole-pareiškime nurodė, kad 2016-09-25 apie 21.00 val. Alyvų g., Jungėnų k., Kalvarijos sav. konflikto metu jai ginant savo sūnų Vaidą ir dukrą Viktoriją, M. K. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir ją sužalojo ( b.l. 18, t.1).
2016-09-25 įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad įvykio vieta yra Kalvarijos sav., Jungėnų k., Alyvų gatvėje ( b.l. 12-16, t.1).
2016-10-26 specialistas išvadoje Nr. G 722/2016 (09) klinikiniais duomenimis L. B. konstatavo apatinio žandikaulio abipusį lūžimą, o taip pat kraujosruvas veide ir pakaušio srityje, kurie padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-09-25, galimai dviem poveikiais. Konstatuota kraujosruva pakaušio srityje galėjo būti padaryta jai griūnant ant žemės ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiu aplinkos daiktu ( b.l. 73, t.1).
Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ( BPK 255 str.1d.).
BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2dalis).
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją. Tai patvirtino savo parodymais nukentėjusioji, liudytoja K. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. R.. Liudytoja K. B. matė ir girdėjo, kaip nukentėjusioji L. B. paklausė kaltinamojo, ką jis daro, kaltinamasis atsisuko į nukentėjusiąją, nusikeikė ir sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. nurodė, mačiusi, kaip kaltinamasis staigiai atsisukęs trenkė kumščiu vieną smūgį L. B. į veido sritį, po smūgio ji griuvo ant kelio, prarado sąmonę. Prieš tai L. B. jokių veiksmų M. K. atžvilgiu neatliko, ji tik klausė, kodėl jis muša sūnų. Nors minėta liudytoja teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, tačiau pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Be to, apklausus liudytoją V. U., kuri atliko liudytojos S. R. apklausą, baudžiamojo proceso kodekso taisyklių, reglamentuojančių liudytojų apklausą, pažeidimų nenustatyta : liudytoja pati davė parodymus, savo apklausos protokolą perskaitė. Taip pat teismas vadovaujasi ir nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu ( b.l. 119-121, t.1). Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, sužalojimo faktą, jo lokalizaciją ir mechanizmą įrodo specialisto išvada.
Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiajai jis sudavė netyčia, teismas atmeta kaip nepagrįstus : specialistas nukentėjusiajai konstatavo sužalojimą veide, kuris galėjo būti padarytas, tik kaltinamajam atsisukus į nukentėjusiąją. Kaltinamojo suduotas smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusiajai padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžimas, po suduoto smūgio nukentėjusioji krito, prarado sąmonę, jai specialistas konstatavo sužalojimą pakaušio srityje.
Tokiu būdu, kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu L. B. į veido sritį, ko pasekoje ji griuvo ant žemės, tuo padarydamas jai apatinio žandikaulio abipusį lūžimą, kraujosruvas veide ir pakaušio srityje, ir taip nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą, tai yra suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė galimus padarinius ir norėjo taip veikti. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės-veiką padarė recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pripažino, kad tokiems jo veiksmams turėjo įtakos jo girtumas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ( BK 60 str.1d.9p., 13p., 27 str.1d.).
Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ( BK 54str. 2d.). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.
Kaltinamasis anksčiau teistas ( b.l. 142-149, t.1), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 131-141, t.1), jo teigimu, dirba, yra dviejų mažamečių vaikų tėvas ( b.l.127, t.1). Atsižvelgus į kaltinamojo teistumo duomenis, teismui paskyrus švelnesnes bausmes, kaip pavyzdžiui, viešieji darbai, laisvės apribojimas, dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, jos buvo keičiamos arešto bausmėmis.
Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta didesnė nei vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalimi atidedant, skiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos ne tik kaltinamojo elgesiui, bet ir bus apginti nukentėjusiosios interesai, atlyginant jai civilinį ieškinį.
Kaltinamajam 2016-10-13 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 178-179, t,1),
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį 511, 11 eurų sumai turtinei žalai atlyginti ir 10000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 75-88, t.1). Kaltinamasis su civilinio ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko visiškai, sutiko neturtinės žalos atlyginti 3000-4000 eurų. Atsižvelgus į nukentėjusiosios motyvus dėl turtinės žalos atsiradimo ( netekto darbo užmokesčio dalis 345,83 eurai ir kelionės, vaistų išlaidos 165,28 eurai), civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais ( b.l.77-88, t.1) ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 511,11 eurų turtinei žalai atlyginti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (gimęs 1995-02-06), nevedęs, turi du išlaikytinius, darbingas, todėl turintis galimybę dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį. Šiuo metu kaltinamasis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir negauna didelių pajamų, turi mažametį vaiką, tačiau tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti ryškiai mažinamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.
Iš civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios paaiškinimų seka, kad L. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas : apatinio žandikaulio abipusis lūžimas, kraujosruvos veide ir pakaušio srityje. Dėl patirto sužalojimo ji turėjo didelį besitęsiantį fizinį skausmą ir moralines kančias, turėjo dvi operacijas, buvo hospitalizuota Kauno klinikose nuo 2016-09-26 iki 2016-10-04 ir nuo 2016-10-21 iki 2016-10-31. Apatinio žandikaulio judesiai yra sutrikę ir sukaustyti, gali nežymiai prasižioti ir sukąsti, kasdien turi mankštinti žandikaulį, dėl sužalojimo patyrė antrinę adentiją. Negali gulėti ant kairės galvos pusės, nes tai sukelia skausmus, kylančius tarp ausies ir dantų. Visa tai ženkliai apsunkina tokius kasdienius dalykus kaip miegojimas, dantų valymas, net kalbėjimas. Burnoje kairėje pusėje per apatinio žandikaulio ilgį yra pooperacinis randas, į kurį remiasi liežuvis ir tai trukdo kalbėti, kalbėdama ima švepluoti. Kadangi negali pajudinti apatinio žandikaulio į šonus, tai apsunkina maisto kramtymą, vis dar gali valgyti tik minkšą maistą, nes pakramčius kietesnio maisto, tinsta žandikaulis ir tai sukelia skausmus. Valgydama jaučia metalo skonį burnoje dėl varžtais sutvirtinto apatinio žandikaulio. Dėl sužalojimo jaučia veido nutirpimą, apatinės lūpos dešinėje pusėje yra visiška nejautra, gydytojas paaiškino, kad lūžus žandikauliui, nervas buvo visiškai nutrauktas ir tikėtina, kad jautra nebeatsistatys.Po apatinio žandikaulio lūžio ir operacijų jos veidas tapo perkeriptas ir asimetriškas, pasmakrėje iš abiejų pusių yra like du pooperaciniai randai, todėl ji pergyvena dėl savo išvaizdos pokyčių. Įvykio mertu kaltinamasis sulaužė jos mūvėtą viršutinę dantų plokštelę. Dėl atliktos apatinio žandikaulio rekonstrukcijos, jos turima dantų plokštelė nebetinka. Todėl ji ir ateityje dar turės papildomų išlaidų dėl padaryto sužalojimo. Iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą bei nesaugumo jausmą, nes smurtą panaudojo šalia gyvenantis kaimynas. Prašo 10000 eurų neturtinės žalos ( b.l.75-76, t.1).
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys neturtinės žalos dalyje tenkintinas dalinai, teismas nustato 5000 eurų neturtinės žalos dydį, kurie priteistini iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė civilinį ieškinį 617, 02 eurų sumai ( b.l. 95-100, t.1), patikslintą ieškinį 1102,76 eurų sumai ( b.l.10, t.2), kurį teisiamojo posėdžio metu atstovė palaikė, prašė priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtos traumos L. B. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2016-12-02 ir nuo 2016-12-03 iki 2017-01-25 VSDFV Marijampolės skyrius priskaičiavo L. B. viso 1102,76 Eur ligos pašalpas už laikinojo nedarbingumo laikotarpius. CK 6.290 str. 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.280 str. 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 263 str. 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( b.l.95-96, t.1, b.l.10, t.2 ).
Civilinio ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais ( b.l.97-100, t.1, 12-16, t.2) ir tenkintinas, kadangi L. B. laikinai nedarbinga buvo dėl neteisėtų M. K. veiksmų, dėl ko VSDFV Marijampolės skyrius L. B. išmokėjo 1102,76 eurų ligos pašalpas. Todėl VSDFV Marijampolės skyrius, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tai yra M. K., todėl iš kaltinamojo priteistina 1102,76 eurai turtinei žalai atlyginti VSDFV Marijampolės skyriaus naudai.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 1577, 82 eurų sumai ( b.l. 109-110, t.1).
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, pateikė 2017-02-22 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo sumokėti padarytą žalą per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį po 65,75 eurus ( b.l.36-37, t.2). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 2017-06-01 informaciją, kad kaltinamasis nėra atlikęs nei vienos įmokos.
Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( CK 6.283str.1d.). Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajai padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajai dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 1577,82 eurai nukentėjusiosios L. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-304str. str., 306str., 312str., 313str., teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metams ir 8 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metų ir 6 mėnesių terminui, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai L. B. 511,11 eurų turtinę žalą.
Paskirtą kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 511,11 eurų turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti L. B. naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 1102,76 eurus turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. K. 1577,82 eurus nukentėjusiosios L. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.