- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-523-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. L. (E. L.), trečiajam asmeniui notarei A. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10 000 Eur jos ir R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad dalys bendroje dalinėje nuosavybėje yra lygios- kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nurodyto turto; pripažinti lengvąjį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 4 000 Eur, jos ir R. L., mirusio (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad dalys bendroje dalinėje nuosavybėje yra lygios - kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nurodyto turto; pripažinti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 000 Eur, jos ir R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios - kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nurodyto turto; pripažinti pinigines lėšas, esančias R. L. atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje(duomenys neskelbtini), jos ir R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios - kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nuodyto turto – po 10 000 USD; pripažinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą notarės A. K., iš dalies negaliojančiu: paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 1 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ dalį lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimu teisės liudijimo 2 d. 3 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ dalį lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 4 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ dalį lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo 2 d. 3 p. nurodyti, kad E. L. paveldėjo ½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotais procentais, esančių mirusiojo R. L. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad su atsakovo tėvu R. L. (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu bendromis lėšomis įgijo automobilius: (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10000,00 Eur, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 4000 Eur, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3000 Eur. Viso turto vertė 17 000 Eur. Taip pat nurodė, kad kartu su R. L. laikė bendras santaupas R. L. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi tarp ieškovės ir jos sugyventinio R. L. nebuvo sudaryta santuoka ir visas turtas bei piniginis indėlis buvo pirktas ir įregistruotas R. L. vardu, R. L. nebuvo sudaręs testamento, šiam mirus, visą minėtą turtą priėmė įstatyminis įpėdinis atsakovas E. L.. Ieškovės teigimu, minėtas turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline jos ir R. L. nuosavybe.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-21 sprendimu ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui E. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmetė. Priteisė atsakovo E. L. naudai iš ieškovės L. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, jog lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iš bendrų jos ir R. L. (R. L.) lėšų (santaupų), nepateikė į bylą nė vieno rašytinio įrodymo (pirkimo-pardavimo sutartys, pinigų priėmimo-perdavimo kvitai, mokėjimo nurodymai), patvirtinančio minėtų lengvųjų automobilių įsigijimo detales bei įrodymų apie būtent jos patirtas išlaidas šio turto įsigijimui ir sukūrimui. Nors ieškovės ir R. L. bendras gyvenimas truko ilgai, tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos išlaidas bendro turto (automobilių) įsigijimui. Vien ieškovės paaiškinimai, kad R. L. priklausę automobiliai buvo įsigyti už jos ir R. L. bendrai sukauptas lėšas, nesudaro pagrindo manyti, kad visus šiuos automobilius pirko ieškovė su R. L. lygiomis dalimis. Konstatavo, jog byloje neįrodyta, buvus ieškovės ir R. L. susitarimo siekiant bendrai įgyti transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis būtų ½ dalimi prisidėjusi R. L. įsigyjant šias transporto priemones. Spręsdamas dėl ginčo turto įsigijimo teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog minėtas turtas (automobiliai) buvo įsigyti lygiomis dalimis tiek už R. L., tiek už ieškovės asmenines lėšas. Ieškovės argumentus, kad prie bendro turto kūrimo ji ½ prisidėjo kartu gyvendama su juo, rūpindamasi kasdieniniais buities rūpesčiais, teismas nelaikė konkrečiu indėliu kuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir susitarimu ją kurti lygiomis dalimis po ½. Pažymėjo, kad bendro gyvenimo su ieškove metu įgytam R. L. turtui netaikytina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Kadangi byloje nustatyta, kad R. L. (R. L.) už transporto priemones sumokėjo asmeninėmis lėšomis, šios transporto priemonės negali būti pripažįstamos bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė R. L. (R. L.) nuosavybė. Taip pat nurodė, kad nagrinėjimu atveju dėl piniginių lėšų, esančių R. L. (R. L.) vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir R. L. (R. L.) nuosavybe, taip pat netenkintinos minėtos sąlygos, būtinos bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti. Nurodė, kad netenkinus ieškovės reikalavimų dėl jos buvusio sugyventinio R. L. (R. L.) įgyto turto (trijų automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir ½ ieškovės turto dalies nustatymo šioje nuosavybėje, netenkintinas ir iš to kylantis ieškovės reikalavimas dėl 2016 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas, neteisingai konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobiliai buvo įsigyti lygiomis dalimis tiek už R. L., tiek už jos lėšas. Toks teisino teiginys prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu (LAT civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2015-01-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-684/2015). Teigia, kad negali nurodyti, kokia suma prie kiekvieno daikto įsigijimo prisidėjo ir kokia suma prisidėjo R. L., nes kartais dirbdama daugiau prisidėjo ji, vėliau R. L., nes jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu uždirbdavo daugiau lėšų. Tačiau pažymi, kad jo prašymu išėjo iš darbo, nes R. L. norėjo, kad ji daugiau laiko skirtų šeimos buitinių sąlygų gerinimui, sveikatos priežiūrai, kartu važiavo atostogauti, kai jis grįždavo iš (duomenys neskelbtini). Mano, kad prie bendro turto kūrimo prisidėjo ne tik lėšomis, bet ir kartu gyvendama su R. L., rūpindamasi kasdieniais buities rūpesčiais. Nurodo, kad planavo bendrą ateitį ir norėjo kartu sutikti senatvę, todėl kartu kaupė pinigines lėšas, kartu nutarė, kad tos lėšos bus laikomos R. L. atsiskaitomoje sąskaitoje. Mano, kad pateikė pakankamai įrodymų, kad ji ir R. L. buvo susitarę įsigyti konkretų turtą (lengvuosius automobilius, pinigines lėšas) bendrosios dalinės nuosavybes teise, o ji prisidėjo asmeninėmis lėšomis ir darbu prie jų įsigijimo, jų šeima gyveno jos asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kas davė šeimai galimybę mažiau lėšų skirti būsto išlaikymui.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybės kaip ieškinys ir patikslintas ieškinys. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. R. su R. L. (R. L.) kartu nesudarę santuokos gyveno (duomenys neskelbtini) ieškovei nuosavybės teise priklausančiame, (duomenys neskelbtini) metais pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. L. (R. L.) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims gyvenant kartu R. L. (R. L.) vardu buvo įgytos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės R. V. 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 10130,00 Eur), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės R. V. 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 8000,00 Eur), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė, nurodyta antstolės R. V. 2016 m. vasario 5 d. turto apyraše – 4530 Eur), bei sukauptos piniginės lėšos, 2003 m. vasario 20 d. R. L. (R. L.) vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Po R. L. (R. L.) mirties likusį turtą, t. y. minėtus automobilius, taip pat automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jau yra išregistruotas, bei pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio aptarnavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal apyrašą (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. L. (E. L.) pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). E. L. (E. L.) (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartimis tretiesiems asmenims pardavė transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai už 2000,00 Eur ir 2200,00 Eur sumas. Pagal (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktus duomenis R. L. (R. L.) vardu (duomenys neskelbtini) atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis 2015 m. gruodžio 28 d. buvo 20000,00 USD ir 2580,91 Eur, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje 2011 m. birželio 22 d. – 0,26 USD. Daug metų R. L. (R. L.) dirbo (duomenys neskelbtini). Iš SODRA duomenų nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)bei darbo šioje įstaigoje laikotarpiu gavo iš viso 746,75 Eur (2578,38 Lt) pajamų, neatskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad didžiąją dalį pinigų nedeklaruodavo, uždirbdavo po maždaug 3000,00 Lt per mėnesį, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (laikotarpyje nuo 2003-2006 metais). Nuo (duomenys neskelbtini) gaudavo pensiją į jos vardu atidarytą sąskaitą. Pensijos dydis svyruodavo: (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Taigi byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Tokį sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo aiškinimą patvirtina ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. (teisių perėmėja L. B.) v. A. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė savo turtinių teisių į ½ dalį transporto priemonių(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pateikė pakankamai įrodymų, kad ji ir R. L. buvo susitarę įsigyti konkretų turtą (lengvuosius automobilius, pinigines lėšas) bendrosios dalinės nuosavybes teise, o ji prisidėjo asmeninėmis lėšomis ir darbu prie jų įsigijimo, jų šeima gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kas davė šeimai galimybę mažiau lėšų skirti būsto išlaikymui. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatytos esminės aplinkybės apie tai, kad ieškovės sugyventinis dirbo (duomenys neskelbtini), tai yra, gavo dideles pajamas, atsakovė nedirbo nuo (duomenys neskelbtini), o dirbdama iki (duomenys neskelbtini) gavo žymiai mažesnes pajamas nei jos sugyventinis, taigi akivaizdu, kad atsižvelgiant į R. L. darbo užmokestį ir lėšas, esančias jo banko sąskaitoje, jis pats turėjo pakankamai lėšų automobilių įsigijimui, o atsakovė gaudavo nedideles pajamas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo galimybės savo lėšomis prisidėti prie automobilių pirkimo. Nors ieškovė ir teigė, kad turėjo galimybes prisidėti prie automobilių įsigijimo, nes ji uždirbdavo maždaug 3000 Lt per mėnesį (duomenys neskelbtini), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės sugyventinis pats ieškovei pervedinėdavo pinigus į jos sąskaitą, tikėtina, ieškovės pragyvenimui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji kada nors į sugyventinio sąskaitą būtų pervedusi pinigus. Priešingai, byloje nustatyta, kad R. L. banko sąskaitose esančios lėšos gautos iš jo darboviečių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo R. L. sąskaitoje buvusias pinigines lėšas pripažinti ieškovės ir R. L. bendra daline nuosavybe.Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiami nesusituokusių asmenų turtiniai klausimai, taigi ieškovės nurodytos aplinkybės, kad prie bendro turto kūrimo ji prisidėjo ne tik lėšomis, bet ir kartu gyvendama su R. L., rūpindamasi kasdieniais buities rūpesčiais, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti teismui, kad prie ginčo turto įsigijimo prisidėjo savo piniginėmis lėšomis, tačiau to neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.