- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2-3848-399/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01587-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- G. R., N. R.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
dalyvaujant nepilnamečių ieškovų G. R. ir N. R. atstovei pagal įstatymą (motinai) I. R. ir atstovui (pagal pavedimą) advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,
nedalyvaujant atsakovui D. B.
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečių ieškovų G. R. ir N. R. ieškinį dėl neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo atsakovui D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu nepilnamečiai ieškovai G. R., gimęs -, ir N. R., gimęs - (toliau ieškovai), prašo neturtinę žalą iš atsakovo D. B. (toliau atsakovo) kiekvienam ieškovui po 20 000 EUR bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškiniu nurodo šias faktinės ir teisines aplinkybes: D. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 19 vai. 17 min., gatvėje prie daugiabučio namo, esančio Laisvės g. 40, Kalvarija, laiptinės, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu M. R. į galvą, dėl ko M. R. nugriuvo ir galva trenkdamasis į grindinį patyrė sužalojimus: kraujosruvas dešinės akies vokuose bei dešinės ausies kaušelio srityje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešinio smilkininio raumens priekinėje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimą dešiniojo smilkinkaulio žvyno siūlės bei dangčio srityse, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniųjų smilkininės ir momeninės skilčių sferiniuose paviršiuose bei po minkštaisiais dangalais kairės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių M. R. 2015 m. rugpjūčio 16 d., apie 4.50 vai., VšĮ „Kalvarijos ligoninė“ mirė.
Dėl atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų M. R. sūnūs – ieškovai byloje , patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalas.Po tėčio M. R. žūties abu sūnūs labai pergyveno, nes jie labai buvo prie tėčio prisirišę, jie tarpusavyje artimai bendravo. Po šio įvykio pasikeitė jų elgesys, jie tapo uždaresni, mažiau pradėjo bendrauti su draugias, jų miegas tapo paviršutiniškas, dažnai kamuodavo košmariški sapnai, dažnai pradėjo sapnuoti tėtį, todėl jiems reikėjo duoti raminančios arbatos. Sūnūs pradėjo prasčiau mokytis, pamokų metu ir namuose jiems buvo sunku susikaupti. Todėl su jais turėjo daugiau bendrauti mokytojai, klasės auklėtoja. Tokiu būdu sūnums buvo padaryta neturtinė žala.
M. R. labai mylėjo savo vaikus ir didžiavosi jų pasiekimais, sūnūs taip pat turėjo ypatingai stiprų emocinį ryšį su tėte. Nors M. R. ir I. R. santuoka buvo nutraukta, jam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimu buvo priteista vaikų išlaikymui kiekvienam periodinėmis išmokomis mokėti po 250,- Lt (kas atitiko 72,40 Eur ). Nors jis ne visada mokėjo išlaikymą, tačiau, bendraujant su nepilnamečiais vaikais, jis jiems duodavo pinigų, nupirkdavo saldainių sausainių, vaisių ir kita, t.y. jis vaikais rūpinosi pagal savo galimybes, stengėsi kad tik būtų geriau jo vaikams. Iš nurodyto seka, kad netektis vaikams buvo skaudi. Nuteistasis D. B. mirusiojo vaikų atsiprašė tik paskutinę teismo dieną baigiamosiose kalbose (pasakė, kad gailisi ir atsiprašė).
Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo D. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės - nukentėjusieji: G. R. ir N. R. staiga ir netikėtai neteko tėvo. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. D. M. R. nužudymo nukentėjusieji neteko artimo ryšio, šiltų santykių. Ši patirta neturtinė žala. kaip yra numatyta CK 6.251 str. 1 d., turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Dėl išvardintų aplinkybių prašo priteisti ieškovams dėl tėčio netekties po 20.000,00 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-421-511/2016, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017, 2K-49- 693/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-42-926/2019, 1-93- 3863/2019 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovai būdami mirusiojo biologiniai vaikai kelia pagrįstus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje ( LR CK 6. 250 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3- 171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Kadangi atsakovas gera valia neatlygino ieškovams padarytos neturtinės ir turtinės žalos, ieškovas padaryta žala yra didelė, todėl prašome teismo išieškoti ieškovams padarytą žalą iš atsakovo teismine tvarka .
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė pagal įstatymą – motina I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai ieškinio reikalavimus palaiko pilnai ir paaiškino, kad jos ir M. R. santuoka buvo nutraukta, todėl ji asmeniškai jokių reikalavimų nereiškė ir nereiškia. V. G. ir N. R. su tėvu M. R. bendravo visą laiką ir vaikams buvo didelė trauma, sužinojus apie tėvo mirtį, visas aplinkybes nurodytas ieškinyje palaiko ir vaikų vardu prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovų atstovas advokato padėjėjas L. Ramanauskas ieškinį prašo tenkinti pilnai motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje. Nurodė jog žalos dydis pasirinktas atsižvelgiant į suformuotą Teismų praktiką bei į tai, kad vaikų tėvui atsakovo veiksmais buvo atimta gyvybė, kas yra svarbiausia vertybė žmogui, vaikai neteko tėvo ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, baime dėl ateities, nerimu, nemiga, saugumo jausmo sumažėjimu ir kitomis formomis detaliai išvardintomis ieškinyje.
Atsiliepimas
A. D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį pripažįsta visiškai ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant atsižvelgiant į jo prašymą suformuluotą atsiliepime bei į tai, kad pranešta tinkamai ir dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Teismas vadovaujasi CPK 140 str. 2 d. ir pasisako, kad byloje pateikti įrodymai patvirtinantys, kad G. R., gimusio -, ir N. R., gimusio - , tėvai yra M. R., gimęs -, ir I. R., gimusi -. M. R. ir I. R. santuoka nutrauktas 2011 m. birželio 15 d. M. R. mirė 2015 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovo kaltę dėl M. R. mirties patvirtina Kauno apygardos teismo nuosprendis 2019 m. birželio 26 d. ( baudžiamoji byla Nr. 1-5-593/2019), kuriuo nustatyta, kad D. B. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val. gatvėje prie daugiabučio namo, esančio Kalvarija, Laisvės g. 40, laiptinės demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą...., viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų..., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu M. R. į galvą, dėl ko šis nugriuvo galva trenkdamasis į grindinį, patyrė sužalojimus.... kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurių M. R. 2015 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ „Kalvarijos ligoninė“ mirė. D. B. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 8 p. ( nužudymas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu taip pat pasisakyta, kad „ yra nepilnamečiai vaikai M. R., kurie neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą“. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą galią, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi 2020 kovo 23 d. (baudžiamoji byla Nr. 1A-58-387/2020) Kauno apygardos teismo nuosprendį 2019 m. birželio 26 d. pakeitė dalyje įskaitymo į galutinę bausmę laikotarpį atsakovo išbūtą įkalinimo įstaigoje Nyderlandų karalystėje nuo 2018-11-19 iki 2019-02-04, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas.
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais jeigu padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6. 250 str. 1 d., 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl atsakovo nusikalstamų tyčinių veiksmų nepilnamečių ieškovų tėvas M. R. mirė, tai yra buvo atsakovo nužudytas 2015 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovai tuo metu buvo atitinkamai aštuonių ir dešimt metų amžiaus, tai yra jie, būdami mažamečiai liko be tėvo globos auklėjimo ir pavyzdžio. Ta aplinkybė jog ieškovų tėvų santuoka buvo nutraukta neturi reikšmės ginčo sprendimui.
Pateikti byloje įrodymai ir ieškovų įvardintos aplinkybės patvirtina jog jie dėl neteisėtų ir nusikalstamų tyčinių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs ir suformavęs Teismų praktiką, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, neturėtų būti įrodinėjamas, tai yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis 3K-3-151/2013).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas turi teisę nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, tai yra į tas, kurios minėtoje teisės normoje neišvardintos, tačiau jos turi reikšmės bylai. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinė žala padarytas tyčiniais, smurtiniais ir nusikalstamais veiksmais, nesant jokiai ieškovų kaltei ar neatsargumui. Teismas neturi duomenų jog atsakovo sunki turtinė padėtis, šios aplinkybės atsakovas nenurodė (atsiliepime ir nagrinėjant civilinę bylą), ieškinį pripažino visiškai.
Buvo atimta ieškovų tėvo gyvybė atsakovo tyčiniais nusikalstamais veiksmais , asmens gyvybė yra labiausia saugotina kiekvieno asmens vertybė. Ieškovai kaip jau minėta, būdami mažamečiais (8 ir 10 metų) neteko tėvo, liko be jo globos ir pavyzdžio kas augantiems vaikams ypač berniukams yra labai reikalinga. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad sužinoję apie savo tėvo mirtį (nužudymą) ieškovai labai pergyveno, jautė dvasinius išgyvenimus (skausmą) dėl to sutriko jų miegas, pasidarė jautresni ir uždaresni, mažiau bendravo su draugais, pradėjo dažnai sapnuoti tėtį ir sapnai buvo varginantys (košmariški), jiems pasidarė sunkiau susikaupti, todėl pablogėjo mokymosi rezultatai.
Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad dėl savo tėvo netekties, kas įvyko dėl tyčinių nusikalstamų atsakovo veiksmų, ieškovai jautė skaudžius dvasinius išgyvenimus, buvo sukrėsti taip anksti susidūrę su tėvo mirtimi, jų sveikata pablogėjo, buvo sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, ankstyva tėvo mirtis paveikė visas nepilnamečių vaikų gyvenimo sritis, kadangi jie neteko vieno iš artimiausių žmonių ir neteko galimybės bendrauti su juo, pasisakyti savo išgyvenimus, užduoti klausimus, pasitarti svarbiais gyvenimo klausimais.
Nustačius šias aplinkybes, atsakovui visiškai sutinkant su ieškiniu, ieškinys tenkinamas ir priteisiama ieškovų prašomo dydžio neturtinė žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos Valstybei, tai yra žyminis mokestis ir išlaidos, turėto ryšium su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidos, susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu nepilnamečiams ieškovams, kadangi jie bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtą atstovą – advokato padėjėją ir yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas nuo šių išlaidų neatleistas (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 4 p., 92 str., 96 str., 98 str., 99 str.).
Priteistinų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei dydis mažintinas, atsižvelgiant į tinkamą atsakovo elgesį civilinio proceso metu (byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, atsakovas pripažino ieškinį, nevilkino proceso).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti nepilnamečiams ieškovams G. R., gimusiam - d. ir N. R., gimusiam -. po 20 000,00 EUR (dvidešimt tūkstančių eurų) kiekvienam neturtinės žalos, padarytos tyčiniais nusikalstamais veiksmais (nusikaltimu) iš atsakovo D. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ( -), deklaruota gyvenamoji vieta Kalvarija, - .
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 EUR žyminio mokesčio ir 7,44 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,17 EUR antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovui D. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.