Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Deivido Poškos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-8410-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 144 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 220 Eur bauda.

R. S. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones, ant kurių skleidė skirtingo turinio išorinę reklamą, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto leidimo išorinei reklamai ir jos įrenginiui, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 15 dalies 1 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi, iš dalies patenkinus R. S. atstovo skundą, Institucijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimas pakeistas – R. S. paskirta bauda sumažinta iki 140 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu R. S. atstovas advokatas D. Poška prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį arba stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1832-789/2024. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu ginčas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-1832-789/2024. Tarp šios administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos yra prejudicinis ryšys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimus, teisėtumo klausimas, turės esminę reikšmę ginčijamo šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Nustačius, kad ginčijamas Institucijos sprendimas yra neteisėtas, nebūtų pagrindo skirti administracinę nuobaudą už jo nevykdymą, dėl to šios bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas.

1.2. ANK nėra numatyta galimybė atidėti arba sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas kitoje byloje, kuris gali turėti tam tikrą reikšmę nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol civilinėje byloje (šiuo atveju administracinėje byloje) yra sprendžiamas klausimas, kurio išnagrinėjimo rezultatas yra aktualus ir administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, nors to ir nėra numatyta ANK nuostatose, privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka, arba iki analogiško pobūdžio byloje bus suformuluotas precedentas.

1.3. Vien reklamos įrenginių neišardymo faktas nėra pakankamas tam, kad asmenį būtų galima traukti atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį. Nutartimi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas, nes sprendžiant R. S. administracinės atsakomybės klausimą, yra svarbu išsiaiškinti, ar Institucija, nepratęsdama leidimo įrengti išorinę reklamą, nepadarė teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtai nepratęstas leidimas, R. S. negalėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkins UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą administracinėje byloje Nr. eI3-1126-596/2024, Institucija privalės iš naujo įvertinti pateiktą prašymą pratęsti leidimą įrengti išorinę reklamą, kuris buvo pateiktas dar galiojant anksčiau išduotam leidimui. Administracinė atsakomybė R. S. negali kilti dėl pačios Institucijos neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo, o tai ir yra administracinės bylos dalykas.

1.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimų galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d., jį išskirtinai siejant su aplinkybe, kad dar nėra patvirtintas naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Leidimų galiojimo ir pratęsimo klausimai šiuo metu sprendžiami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl šioje byloje teismas neturėjo pasisakyti leidimų išdavimo, pratęsimo ir pasibaigimo klausimais. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo kaip egzistuojančias tokias faktines aplinkybes, kurios bus nustatinėjamos ateityje kitame šiuo metu vykstančiame teisminiame procese. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys leidimų išdavimą, nenumato išlygos, kad po miesto bendrojo plano pasikeitimo nauji leidimai anksčiau galiojusių leidimų pagrindu negali būti išduodami. Vietinės rinkliavos nuostatose įtvirtinti keli alternatyvūs vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus mieste būdai: a) viešo konkurso būdu; b) be konkurso. Taigi, nei bendrasis planas, nei teisės aktai nenumato, kad leidimų išdavimas turi būti vykdomas išimtinai viešų konkursų būdu.

1.5. 2022 m. birželio 22 d. Institucija paskelbtų Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų paskelbimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai įrenginiai buvo teisėtai sumontuoti ir eksploatuojami galiojančių leidimų pagrindu. Taigi, tuo atveju, jeigu 2022 m. paskelbti konkursai nebūtų ginčijami teisme ir būtų įvykę pagal Institucijos nustatytus terminus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, laimėjusi konkursą, turėtų teisę jau esamus reklaminius įrenginius eksploatuoti konkurse nustatytą laikotarpį, įrenginių demontavimas nebūtų vykdomas. Akcentuotina, kad tai yra įprasta praktika, kai esamas turto nuomininkas, pakartotinai laimėjęs konkursą, toliau tęsia nuomą, jo įranga nėra demontuojama prieš konkursą, o vėliau po konkurso laimėjimo sumontuojama į tas pačias vietas. Būtent dėl ginčijamų 2022 m. birželio 22 d. konkursų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidūrė ypač nepalankioje padėtyje, nors šių konkursų vykdymas buvo sustabdytas teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2-882-861/2023), o norminiai teisės aktai, kurių pagrindu organizuojamas konkursas, pripažinti prieštaraujančiais teisės aktams ir konstituciniams teisės principams (administracinė byla Nr. eI4-1083-1064/2023), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrinta ta pati padėtis, kuri būtų tuo atveju, jeigu 2022 m. paskelbti konkursai nebūtų sustabdyti. Dėl leidimuose nurodytų reklamos įrenginių demontavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų 90 812,32 Eur žalą. Šią žalą sudaro įrenginių demontavimo tiesioginės darbų išlaidos. Šias išlaidas patvirtina pateiktos reklamos įrenginių demontavimo sąmatos. Teismui vėliau pripažinus, kad reklamos įrenginiai buvo demontuoti nesant teisėto pagrindo, dėl pakartotinio reklamos įrenginių sumontavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų 149 719,47 Eur žalą, kurią sudarytų reklamos įrenginių sumontavimo darbų tiesioginės išlaidos. Taigi, ginčijamo 2023 m. birželio 19 d. nutarimo priėmimo metu nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai dėl galimos žalos demontuojant šiuos įrenginius iki konkurso, kurį Bendrovė gali laimėti, buvo aktualūs, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jų neanalizavo ir nevertino konstatavęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati demontavo ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius.

1.6. Socialinės reklamos užsakymo faktas iš esmės patvirtina, kad R. S. veiksmuose neegzistuoja ANK 144 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Socialinės reklamos skleidimas buvo vykdomas 2022 m. gruodžio 12 d. susitarimo Nr. A72-540/22, sudaryto tarp Institucijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu. Susitarimo 5.1 punktas numatė pareigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skleisti socialinę reklamą per leidimuose ir šio susitarimo priede nurodytus reklaminius įrenginius bei atlikti Institucijos pateiktos informacijos maketavimo, gamybos ir iškabinimo darbus savo lėšomis. Įvertinant tai, kad Institucijos atstovai 2023 metų birželio mėnesį teikė užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl socialinės reklamos skleidimo 2023 m. liepos 5–13 d. laikotarpiui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią reklamą susitarimo 5.1 punkto pagrindu savo lėšomis maketavo, gamino, atliko iškabinimo darbus, vertintina, kad pati Institucija laikė, jog minėtas susitarimas galiojo praėjus pusei metų po Institucijos atsisakymo pratęsti leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad pati Institucija pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtą pagrindą naudoti reklamos įrenginius. Be to, per visą reklamos vietų naudojimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo visas nustatytas įmokas už šių reklamos vietų eksploatavimą, todėl nutarime užfiksuoto pažeidimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus reklaminius įrenginius eksploatavo teisėtai, nepažeisdama imperatyvių teisės aktų reikalavimų, už tai sumokant Institucijos apskaičiuotą rinkliavos sumą, kurią Institucija priėmė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo pareigą stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Institucijos direktorius 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinierinius statinius ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) galiojimo terminą pratęsė iki 2023 m. vasario 1 d., jį išskirtinai siedamas su aplinkybe, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar yra nepatvirtintas. Apie tai, kad nauji leidimai įrengti išorinę reklamą anksčiau nurodytų leidimų pagrindu negali būti išduoti, kadangi tai prieštarautų anksčiau imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, Bendrovei buvo pranešta 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24). Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismui privalu stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai nėra išnagrinėta byla, kurioje priimtas sprendimas yra reikšmingas teisingam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, tačiau konkrečiu atveju, kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-932/2024, nėra susidariusi būtent tokia situacija. Administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas dėl Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo neišduoti Bendrovei leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama, ar Bendrovės vadovo veiksmai iš tikrųjų atitinka ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama byla netrukdo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui vertinti, ar buvo padarytas ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

1.8. Administracinė byla pirmosios instancijos teisme šiuo metu jau yra išnagrinėta – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu Bendrovės skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendime konstatuota, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, yra motyvuotas ir atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime taip pat pabrėžta, kad Bendrovė turėjo ne tik žinoti Vilniaus mieste įrengiamoms išorinėms reklamoms keliamus reikalavimus, tačiau ir suvokti sprendime atsisakyti išduoti leidimą nurodytų nuostatų prasmę, Bendrovei buvo akivaizdžiai žinoma ir suprantama, kad leidimas iki 2023 m. vasario 1 d. buvo pratęstas tik dėl to, kad nebuvo patirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos detalusis planas. Taigi, Bendrovė ir kartu jos vadovas R. S., nuspręsdamas nepaisyti jam aukščiau išvardytų žinomų aplinkybių, nesilaikė leidime bei Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkto reikalavimų, taip pažeisdamas ANK 144 straipsnio 1 dalį.

1.9. Apeliaciniame skunde neįrodyta, kad galutinis procesinis sprendimas, kuris bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje, net ir vertinant galimybę, kad Bendrovei galėtų būti priimtas palankus sprendimas, kokiu nors būdu užkerta kelią išspręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimą. Tai, kad Bendrovė, žinodama, jog naujas leidimas negalės būti išduodamas ankstesne tvarka, t. y. be konkurso, inicijavo procesą dėl sprendimo neišduoti leidimo panaikinimo, neturi sudaryti kliūties išspręsti administracinio nusižengimo bylą, o priešingas vertinimas sudarytų Bendrovei išskirtines sąlygas atidėti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo sprendimo klausimą vien tik dėl to, kad yra pradėta naujo leidimo išdavimo procedūra.

1.10. Apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktuali ir negali būti taikoma. Teismai ne kartą yra pažymėję, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto cituojamos bylos nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo vadovautis teismų priimtais sprendimais, priimtais apelianto nurodomose administracinių nusižengimų arba civilinėse bylose. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta kita byla pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl administracinės bylos sustabdymo, dar nereiškia aiškios ir suformuotos teismų praktikos, juolab, nėra pagrindo vertinti apelianto minimos nutarties, kaip naujausios, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi analogiškoje byloje suformavo visai kitokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, susijusias su administracinio nusižengimo bylos sustabdymu.

1.11. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24) informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nauji leidimai įrengti išorinę reklamą anksčiau išduotų leidimų pagrindu negali būti išduoti, nes tai prieštarautų rašte nurodytų imperatyvių teisės aktų nuostatoms. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašyta planuoti leidimų priede nurodytų reklaminių skydų išardymą ir aplinkos sutvarkymą ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 4 d. Šie duomenys kartu su Reklamos įstatymo nuostatomis, kurios teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą sieja išskirtinai su leidimo galiojimo pabaiga, o Bendrovei išduoti leidimai baigė galioti 2023 m. vasario 1 d. Administracinei atsakomybei pagal ANK 144 straipsnį kilti užtenka konstatuoti, kad pasibaigus leidimų galiojimui, įrenginiai per nustatytą terminą nebuvo išmontuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. S. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 7–8 straipsnius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jam kyla pareiga užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų vykdoma pagal teisės aktų, tarp jų ir pagal Reklamos įstatymo reikalavimus. R. S. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturi galiojančio leidimo eksploatuoti išorinės reklamos priemonių – reklaminių skydų, ant kurių skleidžiama išorinė reklama, todėl priimdamas sprendimą toliau šiuose įrenginiuose skleisti reklamą R. S. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, R. S. veiksmuose yra visi ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

1.12. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad teisės aktai, reglamentuojantys leidimų išdavimą, nenumato išlygos, kad po miesto bendrojo plano pasikeitimo nauji leidimai anksčiau galiojusių leidimų pagrindų negali būti išduodami. Yra žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino naująjį Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Priešingai negu iki tol galiojusiame, šiame naujai patvirtintame bendrajame plane buvo įtrauktas visas naujas 3 priedas „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“3, skirtas nustatyti bei aiškiai reglamentuoti Vilniaus miesto estetinio vaizdo standartus atitinkančius reikalavimus mieste įrengiamai išorinei reklamai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patvirtintas naujasis bendrasis planas, Institucijai atitinkamai atsirado pagrindas organizuoti ir naujus išorinės reklamos (visų formatų) įrengimo Vilniaus mieste viešuosius konkursus, numatančius naujas, aukštesnius miesto estetinio vaizdo standartus atitinkančias konkursines sąlygas (reikalavimus mieste įrengiamai išorinei reklamai). Pastarąjį kartą šie konkursai buvo organizuoti dar 2012 metais – išorinės reklamos eksploatavimo leidimai konkursų laimėtojams buvo išduoti penkeriems arba dešimčiai metų. Tačiau nesant patvirtinto naujojo bendrojo plano, 2012 metais konkursus laimėjusiems ir terminuotus išorinės reklamos leidimus šiuo pagrindu atitinkamai gavusiems reklamos rinkos subjektams jų turimi 2012–2013 metais išduoti terminuoti leidimai Institucijos direktoriaus įsakymais keletą kartų buvo pratęsti senosiomis sąlygomis, iki kol bus patvirtintas naujasis bendrasis planas ir atitinkamai atsiras pagrindas skelbti naujus viešuosius konkursus.

1.13. Paskutiniuoju Institucijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, visų šio įsakymo priėmimo dieną galiojusių išorinės reklamos įrengimo leidimų, įskaitant ir Bendrovės turėtus leidimus, galiojimo terminai buvo suvienodinti, numatant jų galiojimo terminą iki 2023 m. vasario 1 d. Jokių papildomų teisių ar garantijų šiuo įsakymu senųjų leidimų turėtojams nebuvo suteikta, o numatyta, kad visi senieji leidimai, kurių pirminis galiojimo terminas buvo penkeri arba dešimt metų, galioja iki 2023 m. vasario 1 d. Šis terminas nebuvo siejamas nei su naujų konkursų paskelbimo ar įvykdymo data, nei su galimais teisminiais procesais, dėl kurių nauji konkursai būtų sustabdyti, nei su jokiomis kitomis aplinkybėmis. Bendrovės turėtų leidimų 3.7 punktuose buvo aiškiai numatytos leidimo galiojimo pabaigos pasekmės, o būtent – Bendrovei numatytas įpareigojimas per vieną mėnesį nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti, išvežti įrenginius, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir perduoti jas savivaldybei. Atitinkamai, leidimų 10 punktais Bendrovė įsipareigojo laikytis teisės aktų, nustatančių reklaminę veiklą, Savivaldybės tarybos sprendimų ir šių leidimų reikalavimų.

1.14. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad socialinės reklamos užsakymo faktas iš esmės patvirtina, kad R. S. veiksmuose neegzistuoja ANK 144 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Bendrovė pasibaigus leidimų galiojimo terminui ir nustatytam reklaminių įrenginių išardymui ir aplinkos sutvarkymui skirtam terminui, skleidė reklamą neturėdama galiojančio leidimo, nepaisant to, kad tai daryti draudžia imperatyvios Reklamos įstatymo nuostatos. Iš byloje surinktų įrodymų (administracinio nusižengimo protokolo, fotonuotraukų, informacijos apie leidimo neišdavimą) buvo pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju yra padarytas ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokolas R. S. surašytas 2023 m. balandžio 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis pažeidimo padarymo metu surinkta informacija, sprendė, kad R. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patraukti R. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą, nesant įsiteisėjusio procesinio sprendimo administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Institucijos sprendimo atsisakyti išduoti naujus leidimus anksčiau išduotų leidimų pagrindu teisėtumo. Apeliantas prašo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1832-789/2024.

ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nesilaikė išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimas.

Institucijos skundžiamu nutarimu R. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones, ant kurių skleidė skirtingo turinio išorinę reklamą, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto leidimo išorinei reklamai ir jos įrenginiui. Tokiu būdu R. S. pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.), kuriame numatytas draudimas įrengti išorinę reklamą neturint leidimo, ir to paties įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad leidimo turėtojas privalo, be kita ko, išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1996 m. Vilniaus miesto savivaldybėje valdo reklaminius įrenginius, esančius ant viadukų. Nuo 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti leidimai Nr. 2007-18, Nr. A448-53(4.2-TR3), Nr. A448-69(4.2.-TR3) įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) (1 t., b. l. 17–23). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, atsižvelgdamas į tai, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, pratęsė šio įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) galiojimo terminą iki 2023 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 25). Apie šį įsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. A51-120666/19 (3.3.18 1E-AD24) (1 t., b. l. 24). Pasibaigus leidimo galiojimo terminui, 2023 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją su paraiška išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą anksčiau išduotų leidimų pagrindu laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2028 m. vasario 1 d. Institucija, patikrinusi paraiškas, 2023 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nutarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduotų leidimų pagrindu, kadangi tai prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Institucijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad leidimas nebuvo išduotas, kadangi Savivaldybės taryba nusprendė tokius leidimus išduoti tik viešo konkurso būdu, be to, pasikeitė turimam leidimui gauti pateikti dokumentai ir juose nurodyti duomenys. Tuo pačiu Institucija informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji privalo ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 4 d. išardyti Leidimų priede nurodytus reklaminius įrenginius ir sutvarkyti aplinką. Iš Leidimų priedo turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą per vieną mėnesį nuo Leidimų galiojimo termino pabaigos savo lėšomis išardyti, išvežti išorinės reklamos įrenginius, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybei pagal priėmimo – perdavimo aktą. Licencijavimo ir leidimų skyrius 2023 m. kovo 21 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, esamos padėties fotofiksaciją 23 reklaminių įrenginių vietose ir 2023 m. kovo 22 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklaminių įrenginių naudojimo Nr. A121-8069/23(2.1.19E-LIC). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 23 vietose neįvykdė minėtų reikalavimų – reklama nenukabinta, reklaminiai įrenginiai neišardyti, aplinka nesutvarkyta (1 t., b. l. 81–87). Apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota pakartotinai ir 2023 m. kovo 23 d. reikalavime dėl Leidimų sąlygų vykdymo Nr. A51-53210/23(3.3.18.1E-AD24). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota ne tik apie tai, kad naujas leidimas išorinės reklamos įrengimui jai nebuvo išduotas, o ankstesnis terminas buvo pratęstas tik dėl to, kad nebuvo patvirtintas minėtas planas, kuris Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo metu jau buvo patvirtintas 2021 m. birželio 2 d., bet ir apie tai, kad privaloma išardyti išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Vis tik, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigus leidimų galiojimo terminui ir nustatytam reklaminių įrenginių išardymui bei aplinkos sutvarkymui skirtam terminui, toliau skleidė reklamą neturėdama galiojančio leidimo, nepaisant to, kad tai daryti draudžia imperatyvios Reklamos įstatymo nuostatos.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administraciniam teismui). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1126-596/2024 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad Institucijos sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, yra motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tuo pačiu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne tik žinoti Vilniaus mieste įrengiamoms išorinėms reklamoms keliamus reikalavimus, tačiau ir suvokti sprendime atsisakyti išduoti leidimą nurodytų nuostatų prasmę bei konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akivaizdžiai žinoma ir suprantama, kad leidimas iki 2023 m. vasario 1 d. buvo pratęstas tik dėl to, kad nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos detalusis planas. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismo posėdis administracinėje byloje Nr. eA-1832-789/2024 dar nėra paskirtas. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, kadangi ji yra glaudžiai susijusi su administracine byla, kuri bus nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. R. S. atstovo vertinimu, priimtas galutinis procesinis sprendimas bus reikšmingas teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Pirmiausia pažymėtina, kad ANK nėra numatyta galimybė stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tada, kai tarp teisme nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susidariusi analogiška situacija. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjama administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. (duomenys neskelbtini)“ skundu prašoma teismo panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimo atsakymą ir įpareigoti Instituciją iš naujo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas paraiškas dėl leidimų išdavimo, o nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje vertinama, ar R. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir atsakingo asmens už išorinės reklamos sklaidą, veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Akivaizdu, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, dar savaime nesudaro pagrindo stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Kita vertus, net jeigu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas palankus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas, tai niekaip nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad Reklamos įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą sieja su leidimo galiojimo pabaiga ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, kai leidimas yra pasibaigęs, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones, ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, neteisėtai. Be to, susiklosčius tokiai situacijai, ANK 659 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė pateikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, konstatuotina, kad R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeidė proceso reikalavimų ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovo advokato Deivido Poškos apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.