Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovui apeliacinio skundo ir teismo pranešimo patvirtintos kopijos įteiktos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies administravimo mokesčio priteisimo ir 3,57 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 19 d. ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas L. B. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 63132573. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė 1 000,45 Eur dydžio paskolos sumą 30 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais pagal nustatytą įmokų grafiką iki 2024 m. spalio 15 d. grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. spalio 18 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą ir paragino atsakovą sumokėti susidariusį 244,07 Eur įsiskolinimą. Atsakovui per įsiskolinimui sumokėti nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2022 m. lapkričio 2 d.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 144,59 Eur skolos administravimo mokestį, apskaičiuotą nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. spalio 15 d. (sutarties termino pabaigos). Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 38,79 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 2 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 105,80 Eur negautos administravimo mokesčio dalies, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 2 d. iki sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 15 d.

12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis tik iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį, nurodo argumentus, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį ir buvo žinoma atsakovui. Apeliantės teigimu, tai nėra mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius. Apeliantė nurodo, kad administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, o platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantė, remdamasi Sutarties 2.4 punktu ir Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktu, nurodo, kad, atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos sutarties terminą iš karto.

13. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos; taip pat numatyta, kad jei (a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, (b) paskola grąžinama anksčiau laiko, (c) paskola refinansuojama, paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Tokios sąlygos aptartos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte, numatant, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal sutartį iki paskolos termino pabaigos; taip pat numatyti atvejai, kai paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto, tarp jų – jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Šalys Sutartyje susitarė dėl 0,93 procento mėnesinio administravimo mokesčio.

14. Pažymėtina tai, kad, sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartis yra nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

16. Pagal šalių pasirašytą Sutartį, administravimo mokestis yra specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką ir paskirtį. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruodama su atsakovu sudarytą sutartį po sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, darytina išvada, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

18. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, į administravimo mokesčio paskirtį, kuri yra nurodyta šalių Sutartyje, taip pat į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir į formuojamą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1059-642/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-15-460/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-48-730/2023; ir kt.) apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo sutarties administravimo mokesčio apskaičiavimo pabaigos momento. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą iki vartojimo kredito Sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 2 d.), o likusią šio ieškovės reikalavimo dalį atmetė.

Dėl vėlavimo palūkanų

19. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų priteisti vėlavimo palūkanų esmę, turėjo būti priteista visa prašoma 3,57 Eur vėlavimo palūkanų suma. Apeliantės teigimu, prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją; vėlavimo palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o yra sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta paskolos įmokų grafike.

20. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3,57 Eur vėlavimo palūkanas ir 6,63 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 6,63 Eur delspinigius, o ieškovės reikalavimą dėl 3,57 Eur vėlavimo palūkanų atmetė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

21. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktos vėlavimo palūkanų apskaičiavimo pažymos nustatyta, kad ieškovė, ieškinyje remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, prašė priteisti iš atsakovo 3,57 Eur vėlavimo palūkanas, apskaičiuotas taikant 22 procentų metinių palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. Iš byloje esančios delspinigių apskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė, ieškinyje remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu, prašė priteisti 6,63 Eur delspinigius, apskaičiuotus taikant 0,05 procento normą už kiekvieną pradelstą dieną, už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. prašė priteisti tiek delspinigius, tiek vėlavimo palūkanas, apimančius tą patį laikotarpį.

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

23. Šalių sudarytoje Sutartyje vėlavimo palūkanų sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte apibrėžta tik palūkanų sąvoka, numatanti, kad palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1–5.4 punktai). Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 76,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

24. Nors apeliantė nurodo, kad 3,57 Eur vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją.

25. Apeliantės nurodomame Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte (numatytame Sutarties 7 dalyje „Sutarties pažeidimas“) numatyta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma, kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, iki sutarties termino pabaigos. Pažymėtina, kad, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.10 punktą, vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) ir kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką (-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją. Įvertinęs ieškovės prašomų priteisti palūkanų teisinį pagrindą ir paskirtį – jos mokamos sutarties pažeidimo (termino praleidimo) atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomas priteisti 3,57 Eur palūkanas įvertino kaip savo esme kompensacines palūkanas.

26. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai, kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Analogiška taisyklė numatyta ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

28. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir jų taikymą detalizuojančią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinto ieškinio reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo. Darytina išvada, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius, dėl to ieškovei šiuo atveju pagrįstai priteista tik didesnioji suma. Pirmosios instancijos teismas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to dėl šios ieškinio dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.