- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1059-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00994-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- E. Z.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. Z.: 2 874,28 Eur negrąžintą paskolą; 277,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 10 d.; 12,12 Eur vėlavimo palūkanas; 521,76 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos; 80,43 Eur nuostolių atlyginimą nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. liepos 25 d.; 25 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 811,09 Eur sumos; 273,78 Eur sutarties sudarymo mokestį; 21,84 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 110,00 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per darbdavį 2022 m. rugpjūčio 16 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas apie iškeltą bylą informuotas tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo E. Z.:
- 2 874,28 Eur negrąžintą paskolą;
- 277,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 10 d. (sutarties nutraukimo);
- 123,72 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 11 d.);
- 273,78 Eur sutarties sudarymo mokestį;
- 21,84 Eur delspinigius;
- 80,43 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. liepos 25 d. (iki ieškinio parengimo dienos);
- 25 (dvidešimt penkių) procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 811,09 Eur sumos;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 651,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
- Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino paskolos, nemokėjo sutartyje numatytų palūkanų, o byloje esantys duomenys patvirtina šių prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimus dėl 2 874,28 Eur negrąžintos paskolos ir 277,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 10 d. priteisimo iš atsakovo teismas tenkino (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti 521,76 Eur sutarties administravimo mokestis kartu su pagal sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir sutarties sudarymo mokesčiu (šiuo atveju kartu sudarantys bendrą vartojimo kredito kainą) neviršija bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju po sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 11 d.) atsakovo mokėtinas administravimo mokestis, pagal sutarties mokėjimo grafiką, sudaro 398,04 Eur ((24,54 × 5 d. / 30 d.) + mokėjimo grafiko 9–36 eilutėse nurodytos administravimo mokesčio sumos). Esant šioms aplinkybėms, teismas iš ieškovės prašomos priteisti administravimo mokesčio sumos išskaičiavo po sutarties nutraukimo apskaičiuotą administravimo mokestį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 123,72 Eur (521,76 Eur – 398,04 Eur) administravimo mokesčio sumą. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo dėl 398,04 Eur negauto administravimo mokesčio, apskaičiuoto po sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 11 d., iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), tenkinti nėra pagrindo, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad specialiosiose sutarties sąlygose šalys susitarė, kad sutarties sudarymo mokestis yra 9,05 proc. nuo skolintojų paskolintos sumos (3 300 Eur), t. y. 273,78 Eur. Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovas nevykdė, todėl ieškovės reikalavimą dėl 273,78 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo teismas tenkino.
7. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nusprendė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus paskolos sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir (ar) priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, yra prielaidos daryti išvadą, jog ieškovės nuostolių (negautų pajamų) faktas yra įrodytas, todėl atsakovui taikoma civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 80,43 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. liepos 25 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 25 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 811,09 Eur sumos (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.249 ir 6.251 straipsniai bei CPK 178 straipsnis).
8. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktas vėlavimo palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo detalizacijas, pažymėjo, kad abi sumos yra apskaičiuotos už tą patį laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ir neatitinka formuluojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019), teismas nusprendė ieškovės prašomas priteisti 12,12 Eur vėlavimo palūkanas įskaityti į iš atsakovo priteisiamą 21,84 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovei priteisė 21,84 Eur delspinigių sumą. Dėl kitos dalies (ieškovės reikalavimo dėl 12,12 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo iš atsakovo) ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 535,82 Eur (4 872,44 Eur x 74,94 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-3587-514/2022 dėl administravimo mokesčio, vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai;
- priteisti 521,76 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2024 m. spalio 16 d.;
- priteisti 12,12 Eur vėlavimo palūkanas;
- priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Ji apima visas išlaidas, taip pat ir palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,93 proc. nuo kiekvienos įmokos sumos. Ieškovė pažymėjo, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė nurodė, kad, sudarydamos paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Tai yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Apeliantė teigia, kad įvertinusi atsakovo galimybę skolintis ir suderinus individualias paskolos sutarties sąlygas, ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo trumpinti administravimo mokesčio skaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumą, todėl iš atsakovo turi būti priteistas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 521,76 Eur, apskaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2024 m. spalio 16 d.
10.3. Apeliantė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai).
10.4. Apeliantė pažymėjo, kad iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl ši sprendimo dalis turi būti pakeista, priteisiant iš atsakovo visą prašomą 12,12 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 16 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 3 300 Eur dydžio kreditą (3 001,35 Eur paskolos suma ir 298,65 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) vartojimui – asmeninėms kredito gavėjo reikmėms 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2024 m. spalio 16 d. pagal paskolos grąžinimo grafiką grąžinti kreditą, sumokėdamas 5 257,44 Eur bendrą kredito sumą, kurią sudaro: paskolos suma, palūkanos (palūkanų norma 25 procentai), mėnesinis administravimo mokestis (0,93 procento), sutarties sudarymo mokestis (9,05 procento) ir kiti galimi mokesčiai. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2022 m. birželio 11 d. nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl sutarties administravimo mokesčio
14. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį nuo 521,76 Eur iki 123,72 Eur, nurodė, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ieškinio reikalavimo dėl 398,04 Eur negauto administravimo mokesčio, apskaičiuoto po sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 11 d., iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 16 d.), tenkinti nėra pagrindo.
15. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutiko su sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 521,76 Eur sutarties administravimo mokestį. Teigė, kad pagal paskolos sutartį atsakovas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos sutarties terminą iš karto, jei vėluojama mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Paaiškino, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovui. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas.
16. Tarp šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,93 proc.
17. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, nutraukusi paskolos sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po paskolos sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta ieškovė, administruodama su atsakovu sudarytą paskolos sutartį po šios sutarties nutraukimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paskolos sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki paskolos sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, taip pat protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai paskolos sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti paskolos sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po paskolos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
20. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Dėl vėlavimo palūkanų
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl ieškovės prašomas priteisti 12,12 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 21,84 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 21,84 Eur delspinigių.
22. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, jos apskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 12,12 Eur vėlavimo palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., ir 21,84 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
25. Šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti 25 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 277,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 10 d., tai yra iki Sutarties nutraukimo dienos. Ginčo byloje dėl to nėra.
26. Nors ieškovė nurodė, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
27. Pagal šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą, vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos), taip pat kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant, į tai, jog sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, kompensuojamosios palūkanos įskaitomos į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigių sumą, o prašymą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.