Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-158-990/2023

2023 m. vasario 14 d.

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. K., jo atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28077-2022, kuriuo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja O. Š., nustačiusi, kad 2022 m. lapkričio 14 d. apie 11.30 val. Ž. K. Sausupio gatvėje, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus - pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs, 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28077-2022 Ž. K. skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

4. Teismo posėdžio metu Ž. K. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 14 d. grįždamas iš sandėlių jis privažiavo geležinkelio pervažą ir neapsižiūrėjęs prieš ją nesustojo: prieš pervažą jis pristabdė ir apsižiūrėjęs, kad nėra jokio judėjimo, apie 10 km/h greičiu pervažiavo per pervažą. Netoliese budėjo policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė ir nubaudė. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl nusižengimo gailisi. Jo pagrindinė ir papildoma veikla yra vairavimas, dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės jo šeima patirs didelę finansinę naštą. Jis pilnai sutinka su jam skirta pinigine nuobauda, bet prašo neatimti teisės vairuoti. Per 28 metų vairavimo patirtį jis padarė pirmą tokį rimtą nusižengimą. Jis dirba vairuotoju, važinėja (duomenys neskelbtini). Kito darbo, išskyrus vairavimą, įmonė jam negali pasiūlyti. Laisvu laiku jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis prašo įvertinti tai, kad įvykio vietoje yra ne magistralinis geležinkelis ir šiuo eismas vyksta labai retai, o traukiniai važiuoja 20 km/h greičiu. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

5. Teismo posėdžio metu skundą padavusio Ž. K. atstovas advokatas Domantas Skebas nurodė prašantis teismo atsižvelgti į Ž. K. asmenybę, šeimyninę padėtį, veiklos pobūdį bei į konkrečios pervažos ypatybes – jos rūšį, traukinių eismo joje konkretų pobūdį, o taip pat į šios pervažos techninius trūkumus, kurie provokuoja vairuotojus nusižengti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. K. yra itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, Ž. K. padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Ž. K. dirba per kelis darbus, (duomenys neskelbtini), augina nepilnametį vaiką, stato namą, todėl šeima yra prisiėmusi dvi būsto paskolas, ženkliai įsiskolino bankui. Teisės dirbti praradimas net trijų mėnesių terminui sukels Ž. K. šeimai nemokumo grėsmę. Institucija neginčija skunde nurodytų aplinkybių, kad pervaža, kur buvo padarytas pažeidimas, yra miesto gatvės ir geležinkelio atšakos, vedančios į sandėlius, susikirtimas. Tai nėra magistralinis geležinkelio kelias, tačiau institucijos paskirta nuobauda iš esmės yra tokia pati, kokia yra skiriama ir pažeidėjams, nesustojusiems prieš magistralinį geležinkelį. Susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 yra patvirtinti techninio geležinkelių naudojimo nuostatai, kurių 4.2. punktas nustato, kad pagal leistiną eismo greitį, keleivių ir krovinių vežimo mastą geležinkelių linijos skirstomos į kategorijas – nuo I kategorijos, kur traukiniams leidžiama važiuoti iki 90-140 km/h greičiu, iki VI kategorijos, kur traukiniams leidžiama važiuoti iki 25 km/h greičiu. Nagrinėjamu atveju geležinkelis pažeidimo padarymo vietoje yra akivaizdžiai VI kategorijos, nes juo naudojasi tik manevriniai lokomotyvai, lėtai tempiantys vagonus į sandėlius. Taigi pažeidėjas, nesustojęs prieš pervažą, padarė šiurkštų pažeidimą, bet pažeidimo pavojingumas nėra tokio lygio, koks būtų, jei toks pažeidimas būtų padarytas aukštesnės kategorijos geležinkelių linijoje. Kelio ženklas „Stop“ yra įrengtas ne visai vykusioje vietoje, nes iš tos vietos neįmanoma apžvelgti geležinkelio ir visiškai negalima matyti, ar ten vyksta eismas, nes geležinkelio vaizdą užstoja tvora ir medžiai. Tai provokuoja vairuotojus privažiuoti arčiau bėgių ir jau ten dairytis ar nėra artėjančio traukinio, o toje vietoje nėra teisinio reikalavimo sustoti. Kelio ženklas „Stop“ yra įrengtas pažeidžiant tokio pobūdžio ženklo įrengimo taisykles. Geležinkelių transporto kodekso 21 straipsnis nustato, kad pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. Susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-36 „dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo 1 priedo 1 punktas nustato, kad esamose geležinkelių linijose įrengtose pervažose ir perėjose kelių transporto priemonių, esančių ne arčiau kaip 50 metrų nuo kraštinio bėgio, vairuotojams ir pėstiesiems, esantiems prie informacinio stendo „Geležinkelio perėja“, artėjantis iš bet kurios pusės traukinys atsižvelgiant į jo greitį turi būti matomas ne mažesniu atstumu nei: 500 metrų I kategorijos linijoje, kur yra dideli traukinių greičiai, o VI kategorijos linijoje, kur traukinių greičiai 25 km/h ir mažiau – 100 metrų. Šio įsakymo 40 punktas nustato, kad apsauginiai miško želdiniai turi būti sodinami taip, kad automobilio vairuotojas, esantis nuo pervažos 50 m atstumu ir arčiau, galėtų matyti už 500 metrų artėjantį prie pervažos traukinį. Įsakymo 52 punktas nustato, kad, jei kelių transporto priemonių vairuotojams blogai matomi artėjantys traukiniai, prieš nesergimąsias pervažas statomas kelio ženklas Nr. 204 „Stop“. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad komisija nustato, kokiu atstumu nuo pervažos šis kelio ženklas turi būti pastatytas. Kelio ženklas Nr. 204 „STOP“ statomas ne mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo artimiausio geležinkelio kelio bėgio. Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 97 punktas nustato, kad ženklas Nr. 204 „Stop“ įrengiamas prieš sankryžą, geležinkelio pervažą, kai sankryžoje arba pervažoje yra blogas matomumas arba kai tai gali padidinti eismo saugumą (įvyksta eismo įvykių, kurių būtų galima išvengti įrengus ženklą Nr. 204). Šio įsakymo 97.4. punktas nustato, kad prieš geležinkelio pervažą ženklą Nr. 204 rekomenduojama įrengti, jeigu pervaža yra nesaugoma ir (arba) nereguliuojama šviesoforu ir yra blogas matomumas. Blogu laikomas toks matomumas, kai arčiau kaip 50 metrų nuo pervažos esančiam vairuotojui artėjantis traukinys matomas tik mažesniu nei 500 metrų atstumu. Ženklas šiuo atveju įrengiamas 10 metrų atstumu nuo artimiausio bėgio. Taigi to paties Susisiekimo ministro įsakymai nėra suderinti, nes nustato skirtingus atstumus, kokiu turi būti įrengtas ženklas „Stop” iki artimiausio bėgio. Įsakymas Nr. 3-83 reikalauja ženklą įrengti būtent 10 metrų atstumu, o įsakymas Nr. 3-36 – ne mažiau kaip 10 metrų atstumu, konkretų atstumą nustato komisija. Ž. K. pažeidimo padarymo vietoje ženklas įrengtas nesilaikant nei vieno, nei kito įsakymo reikalavimų. Fotolentelės ketvirtoje nuotraukoje atsitiktinis automobilis „Vokswagen Passat“ vos telpa tarp artimiausio bėgio ir ženklo “Stop”. Įvertinus lengvojo automobilio standartinį ilgį (iki 5 metrų) galima spręsti, kad nuotrauka Nr. 4 rodo, jog atstumas tarp ženklo ir bėgio yra apie 5-6 metrai. Taigi ženklas blogo matomumo sankryžoje yra įrengtas akivaizdžiai nesilaikant teisės aktuose nustatyto mažiausiai 10 metrų atstumo iki artimiausio bėgio. Šis ženklo įrengimo taisyklių pažeidimas nešalina atsakomybės ir nesuteikia vairuotojui teisės nesustoti, nepaisyti ženklo reikalavimo, tačiau šie ženklinimo ir pervažos įrengimo reikalavimų pažeidimai rodo, kad policijos institucija yra itin griežta ir formali Ž. K. atžvilgiu, bet atlaidi sau, nors ženklų įrengimas yra derinamas su institucija. Šios aplinkybės, Ž. K. atstovo vertinimu, suteikia pagrindą netaikyti nuobaudos visu sankcijoje numatytu griežtumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ž. K. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

7. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.

8. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

9. Ž. K. neginčija jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstumo, taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos rūšies bei šios nuobaudos dydžio parinkimą Ž. K., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, parinkdamas Ž. K., skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydamas šios nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

10. Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. Minėta, kad ANK 421 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pastarąjį priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl Ž. K. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino, atsižvelgė į Ž. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau Ž. K. skyrė ilgesnį už minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas pažymi, kad Ž. K. praeityje už analogiško pobūdžio nusižengimus baustas nebuvo, praeityje nėra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko teismas mano, jog Ž. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skundžiamu nutarimu buvo nustatytas per ilgas, o baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus užtikrintų ir minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymas.

12. Visgi, sprendžiant klausimą dėl Ž. K. skirtinos ANK 421 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, teismas nemano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti iš viso.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

14. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2-198-870/2018 ir kt.).

15. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Ž. K. nurodo tai, kad vairavimas jam būtinas darbinėje veikloje bei norint pasirūpinti šeima, taip pat Ž. K. bei jo atstovas nurodė, kad, jų nuomone, administracinio poveikio priemonės skyrimui įtakos turi ir tai, kad pervaža ir ženklinimas įvykio vietoje yra įrengti netinkamai, nes sustojus priešais „Stop“ ženklą neįmanoma apžvelgti geležinkelio, ir tai, kad įvykio vietoje yra ne magistralinis geležinkelis ir šiuo eismas vyksta labai retai, o traukiniai važiuoja 20 km/h greičiu.

16. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07). Ž. K. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Ž. K. nurodomos darbinio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar prieš nagrinėjamo pažeidimo padarymą, tačiau šios aplinkybės neįtakojo Ž. K. elgesio tiek, kad sukliudytų jam padaryti nusižengimą. Tai, kad Ž. K., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo padėtį, yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad įvykio vietoje yra ne magistralinis geležinkelis, tačiau ši aplinkybė niekaip nelaikytina išskirtine, sudarančia pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar šios visai neskirti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatė atsakomybę, be kita ko, už kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą, neišskirdamas geležinkelio pervažų rūšių. Vien ta aplinkybė, kad aptariama pervaža važiuojančio transporto greitis buvo mažesnis, niekaip nekeičia administracinio nusižengimo kvalifikavimo bei neturi jokios įtakos nuobaudos dydžiui ir nesudaro pagrindo laikyti, kad ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju yra neproporcingas ir prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato išlygų, kuomet kelio ženklo „Stop“ galima būtų nesilaikyti, taip pat nenumato galimybių pro šį ženklą pravažiuoti lėtai, kaip teigia padaręs pareiškėjas. Minėtas kelio ženklas transporto priemonės vairuotoją įpareigoja visais atvejais prieš kelio ženklą „Stop“ sustoti visiškai. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad, jo vertinimu, pervažos ženklinimas toje vietoje yra įrengtas netinkamai, tačiau teismas nemano, jog ši aplinkybė yra kaip nors susijusi su administracinio poveikio priemonės skyrimu. Įvykio vietoje esantis ženklas „Stop“ yra aiškiai matomas, jis vairuotoją įpareigoja sustoti prieš ženklą, o, jei vairuotojas, sustojęs prieš kelio ženklą „Stop“, pilnai nemato reikiamo pervažos ploto, jis, prieš tai sustojęs reikiamoje vietoje, turi pavažiuoti į priekį. Pastebėtina tai, kad, kaip minėta, aptariamu atveju Ž. K. nenustojo nei prieš kelio ženklą „Stop“, nei už šio ženklo, o pravažiavo geležinkelio pervažą tiesiog sulėtinęs greitį, iš esmės visiškai ignoruodamas kelio ženklą „Stop“ reikalavimus.

18. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas įvertina ir tai, kad Ž. K. yra padaręs ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo dieną jis dar ir viršijo leistiną greitį, už ką jam taip pat buvo skirta administracinė nuobauda. Nors šios aplinkybės neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, tačiau neleidžia charakterizuoti Ž. K. kaip išskirtinai pavyzdingo vairuotojo bei spręsti apie mažesnį nei įprasta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad Ž. K. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti Ž. K. administracinio poveikio priemonės. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą.

19. Kaip minėta, teismas mano esant pagrindą nustatyti minimalų Ž. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą, taigi Ž. K. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28077-2022 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas keistinas bei nustatytinas dviejų mėnesių Ž. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 28, 31¹, 38, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28077-2022:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. K. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams;

už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. K. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.