Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorams Sigitui Bružui ir Jūratei Arošienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis Švedijoje statybose privačiai, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2. Kaltinamasis G. U. teismo posėdžio metu savo kaltės iš esmės nepripažino ir parodė, kad nors jis tinkamai nemokėjo priteistos sumos vaikui išlaikyti, tačiau jis nemokėjo dėl pablogėjusios materialinės padėties, o ne tyčia vengė mokėti. Parodė, kad jis yra dirbantis ir kiek gali teikti išlaikymo, tiek ir teikia. Šiuo metu dirba Švedijoje prie statybų, privačiai. Jį samdo ir jis dirba, bet nežino, kas samdo, neturi jokių dokumentų apie įdarbinimą, nežino kaip tas asmuo, kuris jį samdo, įformino jo darbą. Jis pats individualios įmonės ar patentų neturi. Dirba privačiai, oficialiai nėra įformintas. Savo darbinės veiklos pats irgi nėra įforminęs. Už jį galbūt moka mokesčius asmuo, pas kurį dirba Švedijoje, nesigilino ir to nežino. Išeina taip, kad dirba nelegaliai. Nėra deklaravęs išvykimo į Švediją. Lietuvoje ir Švedijoje mokesčių nemoka. Švedijoje dirba nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. Yra nevedęs, gyvena su kita moterim, kuri turi vieną nepilnametį vaiką. Jo išsilavinimas vidurinis, specialybė – mūrininkas, betonuotojas, dailidė. Kol gyveno vienas, kol galėjo, mokėjo po 350 Eur. Vėliau pradėjo gyventi su kita šeima, kita moterimi, jos vaiku, kuriuos irgi privalo išlaikyti, todėl pradėjo mokėti mažiau. Vėliau pradėjo mažiau uždirbti, nebegalėjo mokėti po 350 Eur, todėl mokėdavo po 200 Eur, 300 Eur ar 100 Eur, pagal galimybes. Po to dirbo Norvegijoje, kur 3 mėnesius negavo algos, jam įmonė liko skoloje 7 400 Eur, todėl išėjo iš darbo. Paskui dirbo Vokietijoje, kur atlyginimas buvo 1000 –1100 Eur. Dabar nuo 2024 m. rugsėjo pradėjo mokėti po 400 Eur. Praeitą mėnesį mokėjo 500 Eur. Prie bylos turėjo būti išrašai, kad moka antstoliui. Nuo 2024 m. vykdo išlaikymą, moka po 400 Eur. Antstolis turi matyti, kad kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais dar mokėjo. Alimentus antstoliui pradėjo mokėti nuo 2024 m. rugsėjo, tuo metu prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tačiau mokėti skolą pradėjo ne dėl to, kad pradėjo jam ikiteisminį tyrimą, tai tik sutapimas. Nuo 2024 m. dirba Švedijoje, o pajamas sudaro 2 900 – 2 100 Eur. Nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. negavo pajamų, nes nemokėjo algos. Dirbo lietuviškoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji turėjo mokėti atlyginimą, bet sumokėjo tik už vieną mėnesį. Norvegijoje dirbo pagal norvegišką darbo sutartį. Vėliau grįžo į Lietuvą ir dirbo Klaipėdos įmonėje, nuo balandžio mėnesio iki birželio mėnesio, dirbo prie laivų. Įmonės pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“. Joje atlyginimas buvo 2 400 Eur į rankas. Vėliau įsidarbino Švedijoje nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar. Švedijoje nežino tiksliai nei kuo, nei pas ką dirba. Gyvena su suaugusia dirbančia moterimi. Kai atsirado kita šeima, mokėjo mažiau, nes sumažėjo pajamos. Be nepilnamečio vaiko, daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Turi įsipareigojimų, kreditą – būsto remontui. Kreditą pasiėmė iš greitųjų kreditų, paskolą reikia išmokėti iki 2028 m. Per mėnesį moka 320 Eur. Jokio turto neturi. Tais metais, kai dovanojo savo butą mamai, dar nebuvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tą butą vėliau pardavė jo mama. Šiuo metu moka kas priklauso, kai jau galės grąžinti skolą, tada ir paskaičiuos, kiek tiksliai yra skoloje. Į teismą dėl „alimentų“ sumos sumažinimo nesikreipė, nes žinojo, kad jos nesumažins. Nedarbo laikotarpiu pats sveikatos draudimo nemokėjo, į Užimtumo tarnybą nesiregistravo, mokesčių jokioje šalyje irgi nemoka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

3. Nors kaltinamasis G. U. savo kaltė nepripažįsta, t. y. nepripažįsta, kad jis piktybiškai vengė mokėti teismo priteistą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisimojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

4.1. 2024 m. rugsėjo 19 d. per ePolicija gautas L. V. pareiškimas, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio G. U. piktybiškai nemoka išlaikymo vaikui (1 t., b. l. 5-17, 25).

4.8. 2025 m. vasario 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad įvertinus 2025 m. vasario 20 d. išmokėtą 126 eurų vaikų išlaikymo išmoką bei remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025 m. vasario 24 d. duomenimis, G. U., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 1 017 eurų vaikų išlaikymo išmokų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje priimtus 2024 m. rugsėjo 17 d., 2025 m. sausio 9 d., 2025 m. vasario 25 d. sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti nurašymo nurodymai. Pagal minėtus nurašymo nurodymus lėšos nebuvo nurašytos (1 t., b. l. 115-119);

4.12. Nukentėjusioji L. V. pateikė teismui duomenis iš antstolės E. Miliauskienės, iš kurių nustatyta, kad dėl priverstinio vykdymo L. V. (buvusi G.) kreipėsi 2020 m. vasario 17 d., vykdomasis raštas buvo išduotas 20219 m. rugsėjo 19 d. Iš 2022 m. vasario 30 d. patvarkymo matyti, kad vykdomoji byla užbaigta išieškotojos prašymu, grąžintas vykdomasis raštas ir 2022 m. kovo 1 d. skola sudarė 6072,72 Eur, dalis lėšų buvo išieškota (2020-2022 m. patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo) (3 t., b. l. 7-31).

5. Nukentėjusioji L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat pradžių G. U. neteikė tinkamo išlaikymo. Kartais mokėdavo, kartais ne, kartais mokėdavo daugiau, kartais mažiau. Į antstolius pirmą kartą kreipėsi, kai jau kelis mėnesius G. U. nemokėjo pinigų - apie 2018 m. - 2019 m. Butą padovanojo, kai ji kreipėsi pas antstolę. Antstolė tuomet informavo, kad jis to buto nebeturi. Kai jis butą padovanojo, jau buvo šiek tiek įsiskolinimų. Kai išsiskyrė, pradėjo reikalauti iš jo „alimentų“, tuo metu, iš jo gavo žinutę: „Ups, nusipirkau bymbalą“. Šis automobilis yra arba kaip jo turtas, arba, kaip ir butas, yra jo, bet yra registruotas kito vardu. „Alimentus“ pradėjo mokėti tinkamai, kai kreipėsi į Svajūną Degimą, nuo praeitų metų 2024 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Nežino, ar G. U. turi šiuo metu kito turto. Vėliau kreipėsi į Sodrą ir sužinojo, kad jis dirba Norvegijoje. Į Sodrą kreipėsi, nes sužinojo, kad Sodra gali išieškoti skolas iš kitos šalies. Sodra bendradarbiavo su norvegais, bet vėliau vėl viskas nutrūko. Kai vėl kreipėsi į Sodrą, jai pasakė, kad jis nebedirba Norvegijoje. Tuomet jis galimai iš antstolio gavo laišką ir tuomet mane pradėjo įžeidinėti ir teigė, kad gali mokėti man tiesiogiai. Jis pinigus pradėjo mokėti, kai kreipėsi į antstolius ir policiją.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas antstolis Svajūnas Degimas teismo posėdžio metu parodė, kad yra antras antstolis. Alimentai priteisti nuo 2017 m., prieš tai byla buvo pas antstolę E. Miliauskienę. Paskui buvo atsiimtas prašymas išieškoti ir 2024 m. liepos 12 d. jis užvedė vykdomąją bylą. Užvedus bylą, buvo peržiūrėta turtinė ir finansinė padėtis ir nustatyta, kad iki atsirandant bylai pas antstolę E. Miliauskienę, G. U. padovanojo artimam giminaičiui, savo mamai, visą nekilnojamą turtą. Kadangi byla nebuvo pas jį, tai negalėjo pasiūlyti ieškovei kreiptis dėl pardavimo sandorio panaikinimo. Taip pat buvo nustatyta, kad 2024 m. liepos 2 d. L. V. parašė prašymą per sistemas, kad priimti vykdyti išieškojimą. 2024 m. liepos 4 d. G. U. išėjo iš dviejų darboviečių. Visos sąskaitos užblokuotos, be jokių raginimų, nedelsiant. Iš tų sąskaitų iki šios dienos nei vieno cento nėra nurašyta, nes Lietuvos sąskaitos yra tuščios. Į jo sąskaitą pirmas pavedimas buvo atliktas, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes pradžioje gavo iš policijos prašymą pateikti informaciją ir tik tada gavo pirmą įmoką. Yra dokumentai, rodantys, kad pavedimas buvo padarytas 2024 m. spalio 12 d., o iš policijos paaiškinimus gavo 2024 m. spalio 7 d. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tada prasidėjo judėjimas iš belgiškos sąskaitos. Paskutinis mokėjimas iš belgiškos sąskaitos 2025 m. birželio 13 d. - 516 Eur. Kai pradėjo mokėjimus 2024 m. spalio 12 d., tai kiekvieną mėnesį tvarkingai iš belgiškos sąskaitos perveda pinigus. Po ikiteisminio tyrimo pradžios kiekvieną mėnesį tvarkingai perveda pinigus. Jei vykdytų mokėjimus tiesiai vaikui, o ne per antstolius, tai vaikas gautų didesnę sumą pinigų. Užtektų, kad jisai jai mokėtų išlaikymą ir pateiktų duomenis.

7. Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka. Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021).

8. Kaltinamasis G. U. yra kaltinamas tuo, kad jis vengė teikti išlaikymą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2025m. gegužės 16 d. Surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo G. U. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, nes kaltinamasis akivaizdžiai vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tačiau teismas laiko neįrodyta, kad G. U. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2025 m. gegužės 16 d.

9. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti vaiką M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. spalio 13 d. mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 350 Eur vaiko išlaikymui ieškovės L. G. (dabar – V.) naudai iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9-10).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad G. U. 2018 m. teikė išlaikymą vaikui po 350 Eur. Iš viso G. U. 2018 m. į L. G. sąskaitą atkliko 11 pavedimų. Visi pavedimai, išskyrus atliktas 2018 m. gruodžio mėnesį, buvo po 350 Eur., gruodžio mėnesį pervedė tik 200 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo mėn. papildomai pervedė 95 Eur. Byloje kaltinamasis nepateikė duomenų, kad sumokėjo išlaikymą už 2018 m. sausio ir liepos mėnesiais. 2019 m. metais iš viso atliko 10 mokėjimo pavedimų, iš kurių tik 4 atitiko teismo priteistą išlaikymo sumą – 350 Eur. Už 2019 m. birželio, rugpjūčio mėnesius išlaikymas nebuvo pervestas, o už liepos, rugsėjo- gruodžio mėnesius buvo pervesta per pusę mažiau nei teismo buvo priteista: nuo 100 Eur iki 150 Eur, 2019 m. vasario mėnesį taip pat pervesta mažiau – 200 Eur. Taigi, kaip matyti, jau nuo 2019 m. birželio mėnesio kaltinamasis faktiškai neteikė tinkamo išlaikymo vaikui. Per 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais kaltinamasis į L. G. sąskaitą pervedė po 100 Eur, vėliau mokėjimai vykdomi į antstolės E. Miliauskienės sąskaitą – laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. kovo 8 d. išieškojo iš skolininko tik 5 068,51 Eur sumą, kai tuo pat metu dar susikaupė ir išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis 2022 m. kovo 8 d. buvo 6 072,72 Eur (2022 m. kovo 8 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S1-15854) (3 t., b. l. 10).

11. Vertinant duomenis nuo 2022 m. kovo mėnesio nustatyta, kad G. U. 2022 m. rugpjūčio mėn. L. G. pervedė 130 Eur, rugsėjo mėnesį - 400 Eur, spalio mėnesį – 200 Eur, lapkričio mėnesį pervedė – 200 Eur, gruodžio mėnesį – 200 Eur ir už gruodžio mėnesį 2023 m. sausio 1 d. pervedė dar 200 Eur (2 t., b. l. 144-147). Taigi nuo 2022 m. kovo mėnesio, kai buvo nutrauktas priverstinis išieškojimas išieškotojos prašymu, G. U. neteikė tinkamo išlaikymo savo vaikui, kelis mėnesius neteikė iš viso, o po to tik už rugsėjo ir gruodžio mėnesius pervedė 400 Eur, kitais mėnesiais mokėjo po 200 Eur.

12. Vertinanti 2023 m. nustatyta, kad taip pat G. U. nereguliariai ir netinkamai vykdė savo prievolę išlaikyti vaiką. 2023 m. paskutinis pavedimas vaiko išlaikymui padarytas rugpjūčio mėnesį – 250 Eur (2 t., b. l. 133-142). Duomenų, kad būtų mokėjęs po to, byloje nėra pateikta. VSDFV raštas patvirtina, kad nuo2024 m. balandžio 1 d. išlaikymą teikė SODRA (1 t., b. l. 110). Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie išlaikymo teikimą nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2024 m. spalio 12 d., pradėjo daryti pavedimus antstoliui S. Degimui.. Nustatyta, kad G. U. 2024 m. spalio 12 d. iki pat 2025 m. birželio 13 d. vedė lėšas į antstolio S. Degimo banko sąskaitą (2 t., b. l. 63-74, 1t., b. l. 64, 68). Antstolis S. Degimas teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju parodė, kad kaltinamasis pradėjo tinkamai teikti išlaikymą nuo tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuo 2024 m. spalio 12 d. iki 2025 m. birželio 13 d. vedė lėšas – paskutinis mokėjimas atliktas 2025 m. birželio 13 d. Lėšas G. U. savanoriška vedė iš belgiškos sąskaitos, Lietuvoje esančios sąskaitos yra tuščios, turto neturi.

13. Taigi byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. U. nuo 2019 m. birželio 13 d. (kai privalėjo atlikti mokėjimą už birželio mėnesį) iki 2024 m. spalio 12 d. netinkamai teikė išlaikymą. Pavedimai buvo atliekami nereguliariai ir ne visą teismo sprendimu priteistą sumą. Teismas pažymi, nors nukentėjusioji nurodė, kad nuo pat pradžių kaltinamasis neteikė išlaikymo tinkamai, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad pati nukentėjusioji dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2019 m. ir vykdomasis raštas buvo išduotas 2019 m. rugsėjo 19 d. ir antstolei E. Miliauskienei pateiktas vykdyti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji teigė, kad nuo pat pradžių kaltinamasis kažkiek geranoriškai teikė išlaikymą, o po to nustojo mokėti, todėl kreipėsi į antstolį (1 t., b. l. 29). Be to nurodė, kad nuo 2018 m. negyvena kartu, už 2017 m. ji neturi paskaičiavimų, kiek sumokėjo G. U. alimentų. Duomenų, kad kaltinamasis tikrai nemokėjo išlaikymo nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., duomenų nėra. Pažymėtina, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.

14. Duomenys dėl vykdytų mokėjimų per 2018 m. taip pat neleidžia teigti, kad kaltinamasis piktybiškai vengė mokėti alimentus, nes iš esmės 2018 m. kaltinamasis tik už du mėnesius nepervedė alimentų, tačiau 2018 m. kovo mėnesį pervedė 350 Eur ir 95 Eur. Toks išlaikymo teikimas nesudaro pagrindą teigti, kad jau 2018 m. ilgesnį laikotarpį kaltinamasis neteikė išlaikymo. Pažymėtina, kad 2018 m. nebuvo taip, kad kaltinamasis iš eilės neteiktų išlaikymo visiškai keletą mėnesių, alimentai nebuvo sumokėti 2018 m. sausio ir liepos mėnesiais. Todėl teismas neįžvelgia kaltinamojo piktybiškumo. Be to, pati nukentėjusioji, kaip minėta, tik 2019 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį pateikė vykdyti antstoliui. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, tai, kad iš esmės duomenų apie netinkamą išlaikymo vykdymą 2017 m. nėra, į tai, kad 2018 m. kaltinamasis faktiška vykdė tinkamai išlaikymą, iki 2019 m. gegužės mėnesio taip pat iš esmės teikė tinkamą išlaikymą (pervesdavo po 350 Eur kas mėnesį, išskyrus už vasario mėnesį - 200 Eur), darytina išvada, kad tinkamo išlaikymo kaltinamasis neteikia nuo 2019 m. birželio 13 d. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nuo 2019 m. liepos mėn., išskyrus rugpjūčio mėnesį, mokėjo išlaikymą, tačiau jis buvo žymiai mažesnis nei priteista teismo, kas sudaro pagrindą teigti, kad vis tik kaltinamasis vengė teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

15. Pažymėtina, kad kaltinamasis neginčijo fakto, kad jis nereguliariai teikė išlaikymą, tačiau tvirtino, kad jis išlaikymo neteikė dėl objektyvių priežasčių: nedarbo, sveikatos. Tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę piktybiškai vengiant teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad priverstinis išieškojimas vykdomas pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą nuo 2020 m. vasario 17 d. Iš pradžių priverstinį vykdymą vykdė antstolė E. Miliauskienė (t. 1, b. l. 44-48, 3 t., b. l. 7-31). Po to antstolis S. Degimas (t. 1, b. l. 60). Antstolis, vykdydamas priverstinį išlaikymo išieškojimą nustatė, jog skolininkas vengia mokėti išlaikymą, nedirba, sąskaitos bankuose areštuotos, piniginių lėšų jose nėra, taip pat skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

17. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamajam nuosavybės teise anksčiau priklausė nekilnojamasis turtas, t. y. trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi jis šį turtą perleido savo artimajam giminaičiui – mamai (t. 1, b. l. 102-104). Iš šių duomenų yra akivaizdu, kad kaltinamasis šį turtą savo mamai perleido po Telšių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2SP-3821-853/2017 priėmimo, taigi jau turėdamas pareigą mokėti išlaikymą ir žinodamas apie tokį prievolę bei tokiu būdu tyčia sumažino savo turimo turto kiekį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis iš esmės pradėjo vengti teikti tinkamą išlaikymą būtent nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai padovanojo butą savo motinai ir tai leidžia teigti, kad akivaizdžiai kaltinamasis, žinodamas, kad turi prievolę teikti išlaikymą, jo neteikė ir padovanojęs butą siekė apsunkinti susidariusio įsiskolinimo už išlaikymą išieškojimą. Be to, pats kaltinamasis pateikė teismui duomenis, kad 2022 m. gruodžio 28 d. turi pasiėmęs paskolą būsto remontui, tačiau kokį būstą remontavo nenurodė. Kaltinamojo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto.

18. Vertinant kaltinamojo tyčią padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą (t. 1, b. l. 145), kaltinamasis nuo išlaikymo prievolės atsiradimo Lietuvoje nedirbo iki pat 2023 m. balandžio 17 d. Šiuo laikotarpiu, kaip nurodė ir pats savo parodymuose, dirbo užsienyje, šiuo metu dirba taip pat užsienyje nelegaliai. Teismo posėdžio metu teigė, kad Norvegijos įmonė jam nuo 2023m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. nemokėjo algos, todėl negalėjo teikti išlaikymo, tačiau teismui nepateikė duomenų, kokioje Norvegijos įmonėje dirbo. Teismo posėdžio metu teigė, kad jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dirbo Norvegijoje. Norvegijoje dėl nesumokėtos algos niekur nesikreipė. Iš SODROS duomenų nustatyta, kad G. U. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023m. balandžio 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 145) ir ji buvo įsipareigojusi mokėti darbo užmokestį, tačiau duomenų, kad kreipėsi kaltinamasis dėl nesumokėto darbo užmokesčio Lietuvoje, taip pat nepateikė. Po to kaltinamasis įsidarbino kitoje Norvegijos įmonėje nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. (alga apie 1800 Eur). Vokietijos įmonėje dirbo nuo 2024 m. sausio 6 d. iki kovo mėnesio vidurio. Nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. liepos 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas į rankas buvo 2 400 Eur. G. U. nurodė, kad išėjo iš darbo, nes netiko darbas. Tačiau taip pat nustatyta, kad antstolis S. Degimas pradėjo priverstinį išieškojimą būtent 2024 m. liepos mėnesį (1 t., b. l. 75-77). Teismo posėdžio metu apklaustas antstolis S. Degimas patvirtino, kad per sistemą 2024 m. liepos 2 d. gavus L. V. prašymą dėl priverstinio išieškojimo, G. U. jau 2024 m. liepos 4 d. išėjo iš darbo iš dviejų darboviečių (2 t., b. l. 184). Tą patvirtina ir jau aptartas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas apie asmens darbovietes (t. 1, b. l. 145). Šiuo metu kaltinamasis nurodė, kad dirba Švedijoje, tačiau akivaizdu, kad jis ten dirba nelegaliai ir taip slepia realias savo pajamas bei vengia visiško skolos išieškojimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors G. U. dirbo Norvegijoje, Vokietijoje, Švedijoje, tačiau banko sąskaitą yra atsiradęs Belgijoje, nors nenurodė, kad ten jis kada nors būtų dirbęs. Tai tik dar kartą patvirtina kad jis slepia savo gaunamas pajamas ir siekia apsunkinti tiek išlaikymo išieškojimą ir dėl to susidariusios skolos išieškojimą. Tokie duomenys akivaizdžiai pagrindžia kaltinamojo tyčią vengti mokėti išlaikymo prievolei reikalingas lėšas, apsunkinant ir priverstinio išieškojimo procedūras. Be to, G. U. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto, Lietuvoje esančios kaltinamojo banko sąskaitos yra tuščios (1 t., b. l. 86-88). Nors kaltinamasis teigė, kad jis kai kuriais laikotarpiais nedirbo dėl sveikatos problemų, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes ieškojosi darbo užsienyje, o susimažinti išlaikymo sumą dėl prastos materialinės padėties, jis nebandė, nes manė, kad nebūtų sumažinę. Kaltinamojo argumentai, kad jis mažiau mokėjo išlaikymo ir dėl to, kad turėjo išlaikyti kitą šeimą, nes apsigyveno su kita moterimi, yra niekuo nepagrįsti, nes tai jokiu būdu nepanaikina ar nesumažina jo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis savanoriškai kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. spalio 12 d. į antstolio sąskaitą perveda lėšas išlaikymui, todėl teismas nemato pagrindo teigti, kad iki pat 2025 m. gegužės 16 d. kaip nurodyta kaltinime, jis vengė teikti išlaikymą. Vien tai, kad išlaikymą moka per antstolį, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, pažymėtina, kad nors ir reguliariai mokėti kaltinamasis pradėjo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui (pradėtas 2024 m. spalio 8 d.) tačiau tai nepaneigia išvados, kas jis nuo to laiko nevengia mokėti išlaikymą. Tačiau ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad iki tol kaltinamasis, nors ir turėjo realią galimybę teikti išlaikymą tokį, koks priteistas teismo sprendimu, tačiau jo piktybiškai neteikė. Taigi visi byloje esantys duomenys patvirtina kaltinamojo G. U. tyčinę kaltę, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. iki 2024 m. spalio 12 d., žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir norėjo taip veikti.

20. Kaltinime nurodyta, kad alimentų įsiskolinimas L. V. (buvusi G.) dėl vaikui nemokėtų išlaikymo išmokų iki 2025 m. gegužės 14 d. sudaro 17 864 Eur, tačiau pagal antstolio S. Degimo duomenis, kaltinamasis 2024 m. spalio 7 d. duomenimis buvo skolingas L. V. – 17 262,62 Eur (1 t., b. l. 60), 2025 m. vasario 4 d. – 16 004 Eur (1 t., b. l. 64), 2025 m. gegužės 14 d. – 16 387,25 Eur (1 t., b. l. 68). Taigi kaltinime tikslintina aplinkybė dėl įsiskolinimo dydžio L. V. nurodant, kad skola iki 2025 m. gegužės 14 d. bendrai iš viso sudaro 16 387,25 Eur. Nesant duomenų, nuo kada konkrečiai yra susidaręs įsiskolinimas, keistina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad skola susidarė nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2025 m. gegužės 14 d., ir nurodytina, kad skola L. V. iš viso iki 2025 m. gegužės 14 d. yra 16 387,25 Eur.

21. Kaltinime taip pat nurodoma, kad kaltinamasis VSDFV yra skolingas 1 266 Eur, tačiau teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra tik viena iš įrodymų, patvirtinančių, kad G. U. vengė teigti išlaikymą ir už jį išlaikymą mokėjo VSDFV. Ši aplinkybė buvo reikšmingos tik įrodinėjant išlaikymo vengimo faktą. Taigi pačiame kaltinime nurodyta skola VSDFV yra tik vienas iš įrodymų vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl formuluojant konkretų kaltinimą, tokios aplinkybės neįtrauktinos į kaltinimą ir jos iš esmės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Atsižvelgus į tai, iš kaltinimo šalintina minėta aplinkybė.

22. Esant išdėstytiems argumentas darytina išvada, kad byloje įrodyta, kad G. U. vengė išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 13 d. d. iki 2024 m. spalio 12 d. vengė pareigos pagal 2017 m. spalio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti vaiką M. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ir mokėti kas mėnesį periodines išmokas po 350 Eur vaiko išlaikymui ieškovės L. G. (dabar – V.) naudai iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, bei neteikė sūnui M. U. kitos būtinos materialinės paramos, nes, būdamas darbingas ir sveikas, dirbo ne visą laiką ir neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas L. V. dėl vaikui nemokėtų išlaikymo išmokų bendras įsiskolinimas iki 2025 m. gegužės 14 d. bendrai sudaro 16 387,25 Eur.

23. Taigi G. U. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, požymiai. Jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, o kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta.

III. Bausmės skyrimo motyvai

24. Už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

25. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

26. G. U. oficialiai niekur nedirba (t. 1, b. l. 145), jo paties teigimu, dirba nelegaliai užsienyje. Iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo (t. 1, b. l. 138-139), administracine tvarka per paskutinius penkerius metus nebaustas (t. 1, b. l. 140). Duomenų apie kaltinamojo gydymą nuo priklausomybės ar psichiatrijos ligų nėra.

27. G. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, jo atsakomybe sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant dirbti, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų, jog kaltinamasis gyventų ir dirbtų užsienyje, nėra, todėl tokia bausmė, teismo vertinimu, leis pasiekti bausmės tikslus. Skirti viešųjų darbų bausmės nesant kaltinamojo sutikimo negalima.

IV. Proceso išlaidų, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

29. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

30. Baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – 17438,50 Eur (t. 1, b. l. 56-57). Tačiau šis civilinis ieškinys nėra pasirašytas jį pateikusio asmens ir ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvok pripažinta civiline ieškove.

31. Šiuo atveju nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – jis nėra pasirašytas nukentėjusiosios parašu, tinkamo civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė, be to, ji nebuvo pripažinta ir civiline ieškove šioje byloje, kaip tai numatyta BPK 110 straipsnio 1 dalyje. Todėl atitinkamai nesant juridinio pagrindo ir nepripažinus asmens civiliniu ieškovu, byloje pareikštas civilinis ieškinys nespręstinas. Tačiau teismas pažymi, kad tai neužkerta kelio civilinei ieškovei, manant, kad jos teisės yra pažeistos, jas ginti civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl alimentų dydžio ar įsiskolinimo priteisimo, o dėl to, ar kaltinamasis vengė teikti išlaikymą, kuris jau yra priteistas 2017 m. spalio 13 d. teismo sprendimu ir kuris, kaip patvirtina bylos duomenys, yra priverstinai išieškomas - 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir jis pateiktas vykdyti antstoliui S. Degimui (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 9-11).

32. G. U. 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (t. 2, b. l. 88-89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu ir 164 straipsniu,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti:

- dirbti, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

G. U. 2025 m. vasario 12 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. U., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius..

Išaiškinti G. U., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.