Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. e2S-361-390/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
e2S-361-390/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
MB „Šarkota“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-361-390/2019
Teisminio proceso 2-69-3-19251-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30768-1070/2018 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei MB „Šarkota“ dėl be teisėto pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. ieškiniu prašo iš atsakovės MB „Šarkota“ priteisti 26 328 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovės MB „Šarkota“ 26 328 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis bei atsakovės pinigines lėšas. Nurodo, kad neradus jokio MB „Šarkota“ turto, yra pagrindas taikyti MB „Šarkota“ buvusios direktorės N. D. ir dabartinio atsakovės direktoriaus A. D. turto areštą, kadangi MB „Šarkota“ pavedimai buvo atliekami įmonės direktorių pavedimu.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus atsakovei, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei prašoma priteisti suma yra didelė. Nesant byloje įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį, vien tai, kad atsakovė negrąžina ieškovei šios įmokėtų lėšų, neleidžia daryti išvados, kad MB „Šarkota“ finansinė padėtis yra bloga, ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovės elgesys būtų nesąžiningas.

4. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės buvusios ir esamo direktoriaus turtui yra nepagrįstas. Nurodė, kad nesant įtrauktiems į šią bylą MB „Šarkota“ direktoriams kaip atsakovams, jų turtas negali būti areštuotas.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė J. B. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės ieškinio suma - 26 328 Eur, yra pakankama sąlyga grėsmei, kad sprendimas gali būti neįvykdytas, tačiau ir be šios aplinkybės byloje yra duomenų, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, įrodančių atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, atstovaujama jos direktorių, ieškovės vis prašydavo pervesti jai pinigines lėšas, tačiau už lėšas paslaugų, darbų ar prekių nesuteikdavo. Tuo tarpu lėšų negrąžina iki šiol, vilkina tai padaryti. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovė yra nesąžininga.

1.2. Ieškovė negalinti pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodančių jos finansinę padėtį, kadangi ji nėra jos narė, o pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovės atžvilgiu nėra iškeltų bylų, neįrodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės MB „Šarkota“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės MB „Šarkota“ atžvilgiu grindė tuo, kad ieškinio suma - 26 328 Eur atsakovei yra didelė, o tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

10. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei prašoma priteisti suma yra didelė, o nesant byloje įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Kartu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė taip pat neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

11. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kaip yra įsitikinusi ieškovė, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017;2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).

12. Toks naujausias aiškinimas yra paremtas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios procesinės priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo arešto antrosios šalies turtui taikymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi arba toji šalis turi dar ir kitų kreditorių. Vadinasi, ir šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio negali pagrįsti teiginiai apie tam tikro dydžio skolos susikaupimą, atsakovei kurį laiką nevykdant atsiskaitymo prievolės, apie kitų atsakovės kreditorių buvimą ar apie skolos dydžio reikšmingumą atsakovei.

13. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

14. Ieškovė nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio suma - 26 328 Eur, yra pakankama sąlyga grėsmei, kad sprendimas gali būti neįvykdytas, tačiau ir be šios aplinkybės byloje yra duomenų, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, įrodančių atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovė, atstovaujama jos direktorių, ieškovės vis prašydavo pervesti jai pinigines lėšas, tačiau už lėšas paslaugų, darbų ar prekių nesuteikdavo. Tuo tarpu lėšų negrąžina iki šiol ir vis vilkina tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti dėl šių motyvų: pirmiausia, buvo minėta, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vien didelės ieškinio sumos egzistavimas nesąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant kitų svarbių faktorių kaip pavyzdžiui įrodymo, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Taigi, net jeigu ir paaiškėtų, kad atsakovės finansinė padėtis yra iš tikrųjų sunki, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudarytų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nebūtų įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Kaip matyti iš byloje kartu su ieškiniu ir atskiruoju skundu pateiktų dokumentų, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie bent preliminariai leistų daryti išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo. Taigi antroji sąlyga, dėl ko nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais yra nepateikimas konkrečių faktų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumo egzistavimą.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad nesąžiningumo įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 17 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju apie atsakovės galimą nesąžiningą elgesį dėl kurio pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas byloje ieškovė pasisakė abstrakčiais teiginiais, nepagrindžiant jų rašytiniais įrodymais. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumą nustatančių aplinkybių.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis