Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-880-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-05
Bylos Nr.: e2A-880-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14614-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: G.D. M.
Atsakovas: J. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-880-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14614-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. M. ieškinį atsakovui J. K. (Y. K.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. D. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 5 124,63 Eur skolos ir 2 000 Eur delspinigių. Ieškovas nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartimi išsinuomojo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kurį 2020 m. liepos 23 d. subnuomos sutartimi subnuomojo atsakovui. Pasibaigus subnuomos sutarties terminui, šalys 2021 m. liepos 30 d. pasirašė naują (pratęsė) subnuomos sutartį dar 12 mėn. laikotarpiui. Šalys susitarė, kad atsakovas mokės kas mėnesį 950 Eur nuomos mokestį ir papildomai mokės už komunalines ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Atsakovas iš Namo išsikraustė 2022 m. gegužės 16 d. Per visą subnuomos laikotarpį atsakovas turėjo ieškovui sumokėti 20 440 Eur nuomos mokesčio ir 4 819,63 Eur komunalinių mokesčių, iš viso 25 259,63 Eur sumą, tačiau sumokėjo tik 20 135 Eur, todėl iš atsakovo priteistina likusi 5 124,63 Eur suma. Pagal šalių sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi tokia delspinigių suma už šešis paskutinius mėnesius atsakovui gali būti itin didelė našta, ieškovas sumažino delspinigių dydį ir prašė iš atsakovo priteisti 2 000 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad, skirtingai nuo rašytinėse sutartyse įtvirtintų nuostatų, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį mokės 100 Eur mokestį už komunalines paslaugas. Tokią sumą nurodė pats ieškovas, paaiškindamas, kad tai visų komunalinių išlaidų vidurkis per metus. Dėl to visą subnuomos laikotarpį atsakovas mokėjo ieškovui fiksuotą 100 Eur mokestį, o ieškovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Be to, išsikraustymo metu atsakovas kvietė ieškovą atvykti pasirašyti perdavimo akto, tačiau ieškovas nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, todėl nėra tikslo susitikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė atsakovui iš ieškovo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, jog ieškovas, kaip subnuomotojas, ir atsakovas, kaip subnuomininkas, 2020 m. liepos 23 d. ir 2021 m. liepos 30 d. sudarė subnuomos sutartis, kuriomis ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. subnuomojo atsakovui Namą. Atsakovas neneigė ir neginčijo ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas subnuomotą turtą grąžino (išsikraustė) 2022 m. gegužės 16 d. 2020 m. liepos 23 d. subnuomos sutartyje nustatyta, kad nuomos kaina – 950 Eur per mėnesį (sutarties 4.1 punktas) ir kad nuomininkas papildomai sumoka už komunalines paslaugas: elektros energiją, šildymą, šaltą vandenį, šiukšlių išvežimą (sutarties 4.5 punktas). Iš esmės tokios pačios nuostatos-sąlygos įtvirtintos ir šalių 2021 m. liepos 30 d. subnuomos sutartyje (atitinkamai sutarties 6, 9 punktai).

3.2. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad subnuomos laikotarpiu atsakovas už komunalines paslaugas ieškovui mokėjo tik fiksuotą 100 Eur sumą, be to, šią sumą atsakovas mokėjo iš esmės visą laikotarpį (o ne tik, kaip teigė ieškovas, „kai kuriais mėnesiais“). Nors, viena vertus, ieškovas paaiškino, kad jis nesutiko pakeisti nurodytų rašytinės sutarties nuostatų dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už komunalines paslaugas, tačiau, kita vertus, pats ieškovas paaiškino, kad sąskaitas už komunalines paslaugas gaudavo namo savininkė, su kuria tiesiogiai atsiskaitydavo ieškovas. Teismas pabrėžė, kad ieškovas paaiškino ir tai, jog gautų sąskaitų už komunalines paslaugas ieškovas nepateikdavo – nepersiųsdavo atsakovui. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad ji paneigia atsakovo galimybes žinoti tikslias mokesčių už komunalines paslaugas sumas ir taikytinus tarifus. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų sąskaitų už elektros energiją matyti, jog subnuomos laikotarpiu buvo keičiami kintantys elektros energijos tarifai – įkainiai ir ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų ar juolab juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas buvo informavęs atsakovą (arba atsakovui iš kitų informacijos šaltinių galėjo ir turėjo būti žinoma) apie kiekvieną atitinkamą mėnesį taikytinas konkrečias elektros energijos kainas. Taigi net ir sutinkant su ieškovo teiginiais apie atsakovo pareigą ieškovui kiekvieną mėnesį deklaruoti tikslius –konkrečius elektros energijos kiekius ir už juos atsiskaityti, tokia aplinkybė niekaip nepaaiškintų (neatskleistų), kaip (iš kokių informacijos šaltinių) atsakovas galėjo ir turėjo sužinoti tą mėnesį taikytinus konkrečius elektros energijos tarifus – įkainius (kurie buvo nurodomi vartotojams pateikiamose apmokėti sąskaitose, kurios, paties ieškovo teigimu, nebuvo perduodamos (persiunčiamos) atsakovui). Gaudamas (apmokėdamas) aptariamas sąskaitas, ieškovas negalėjo nežinoti, kad jose mokėtinos sumos apskaičiuotos (nurodytos) pagal atitinkamus vidurkius. Priešingai, ieškovas paaiškino, kad jis žinojo, jog sąskaitos pateikiamos apmokėti pagal ankstesnių laikotarpių vidurkius ir, be to, šie vidurkiai buvo apskaičiuojami pagal ankstesnio subnuomininko (o ne atsakovo) atitinkamus suvartojimo rodiklius. Ieškovas nepateikė objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad jis buvo keletą kartų telefonu reikalavęs iš atsakovo deklaruoti faktinius (konkrečius) vandens ir (arba) elektros skaitiklių rodmenis, juolab kad tokių ieškovo nurodomų „keleto“ skambučių telefonu akivaizdžiai nepakanka tam, kad atsakovas kiekvieną mėnesį žinotų tam konkrečiam laikotarpiui taikytinus kintančius elektros energijos tarifus – įkainius, kurie galėjo (turėjo) būti žinomi tik pačiam ieškovui. Be to, ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad jis kada nors buvo pareikalavęs iš atsakovo apmokėti faktiškai gautas konkrečias sąskaitas už komunalines paslaugas, kurias, ieškovo teigimu, jis pats apmokėdavo turto savininkei.

3.3. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtino atsakovo paaiškinimus, kad šalys vis dėlto buvo žodžiu susitarusios dėl kitokios negu rašytinėje sutartyje įtvirtintos atsakovo atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkos, t. y. susitarė dėl fiksuotos 100 Eur sumos per mėnesį. Nors ieškovas į bylą pateikė ir 2022 m. spalio mėnesį (t. y. jau po sutarties nutraukimo) įvykusį šalių susirašinėjimą el. laiškais, kuriuose galima įžvelgti šalių mėginimą (siekį) susiderinti galutinį tarpusavio atsiskaitymą, tačiau ieškovas neteigė ir neįrodinėjo tokio abiejų šalių pasiekto susitarimo dėl atsakovo skolos (nepriemokos), kuri būtų susijusi, be kita ko, su tam tikrais subnuomos laikotarpiais gerokai padidėjusiais elektros energijos tarifais (įkainiais).

3.4. Nors ieškovas prašė priteisti ir nesumokėtą nuompinigių dalį, tačiau šiuo aspektu ieškovas neneigė (neginčijo) atsakovo nurodomos aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais ieškovas žodžiu leido atsakovui (jo šeimai) nemokamai naudotis subnuomotu turtu. Be to, tokius atsakovo teiginius, teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, atsakovui išsikraustant iš namo, ieškovas (palyginti ilgą laiką) nereiškė jokių pretenzijų dėl skolos būtent už subnuomą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas G. D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti iš atsakovo 4 766,48 Eur skolos ir 2 000 Eur delspinigių, taip pat visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą pakeisti rašytinę subnuomos sutartį, numatant, kad vietoje sutartinės subnuomininko pareigos papildomai prie nuomos mokesčio sumokėti subnuomotojui visus mokesčius už faktiškai panaudotas komunalines paslaugas (vandenį ir elektros energiją) subnuomininkas mokės sumažintus iki fiksuoto 100 Eur per mėnesį dydžio mokesčius. Tačiau tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo, šią išvadą teismas padarė išsamiai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, kadangi subnuomos sutartyse nėra aptarta komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka, šalys buvo žodžiu aptarusios, jog už komunalinius mokesčius subnuomininkas atsiskaitys dalimis tokiu būdu (tvarka): kas mėnesį mokės subnuomotojui 100 Eur fiksuotą sumą, o pasibaigus nuomos laikotarpiui šalys tarpusavyje atsiskaitys už komunalines paslaugas pagal suvartojimo faktą. Bet šalys niekada nesitarė, kad yra pakeičiamas komunalinių mokesčių dydis, nustatytas rašytinėje sutartyje, t. y. mokestis už komunalines paslaugas subnuomininkui yra sumažinamas iki fiksuotos 100 Eur per mėnesį sumos ir jis nebeprivalės padengti skirtumo tarp subnuomotojui sumokėtos sumos ir realaus suvartojimo fakto. Tokia teismo išvada prieštarauja ne tik bylos medžiagai, rašytiniam sutarties tekstui, bet taip pat neatitinka nei ekonominės logikos, nei įprastų nuomos rinkoje susitarimų sąlygų.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, nes jis, viena vertus, teisme aiškino, jog šalys buvo susitarusios mokėti tik 100 Eur fiksuotą mokestį už komunalines paslaugas ir dėl to atsakovas nemanė, kad jam reikia deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau net kelis kartus pakartojo, jog baigiantis subnuomos terminui net keletą kartų (keturis ar penkis) jis skambino ieškovui ir prašė atvykti į namą, kad būtų užfiksuoti skaitiklių rodmenys išsikraustant. Kai teismas jo paklausė – jei šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto mokesčio už komunalines paslaugas, kam tuomet reikėjo fiksuoti skaitiklių rodmenis išsikraustant ir kodėl atsakovas taip atkakliai to siekė, atsakovas po ilgos pauzės pasakė ,,savo nusiraminimui“.

4.3. Atsakovas niekaip neįrodinėjo savo pasirinktos gynybinės pozicijos. Nors nesutiko su vandens suvartojimo faktu ir teigė, jog name nuolat buvo vandens sistemos pratekėjimo problemų, atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Elektros suvartojimo fakto atsakovas neginčijo, tačiau piktinosi dėl jos kainų. Nors staigus ir neprognozuotas elektros kainų pakilimas galėjo papiktinti atsakovą, tačiau negalima visos tokio pabrangimo naštos perkelti ieškovui panaikinant atsakovo pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad elektros kainos atitinkamais laikotarpiais gerokai pakilo, nes bet kuriam protingam vartotojui ši aplinkybė tuo metu buvo (turėjo būti) žinoma.

4.4. Teismas nevertino į bylą pateikto šalių susirašinėjimo pasibaigus subnuomos santykiams, iš kurio matyti, kad šalys derino tarpusavio atsiskaitymą už subnuomininko suvartotas komunalines paslaugas. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovas niekur nemini apie kažkokį žodinį šalių susitarimą dėl fiksuoto mokesčio. Priešingai, atsakovui siunčiami apskaitos prietaisų rodmenys. Šis rašytinis įrodymas taip pat paneigia aplinkybę, kad šalys buvo žodžiu pakeitusios rašytinės subnuomos sutarčių nuostatas dėl komunalinių paslaugų mokesčio dydžio ir sutarusios dėl fiksuoto mokesčio už komunalines paslaugas.

4.5. Tarp šalių nekilo ginčo dėl subnuomos sutarčių nuostatų aiškinimo – sutartis aiškiai apibrėžia, kad subnuomininkas įsipareigoja sumokėti visus mokesčius (o ne jų dalį) už suvartotas komunalines paslaugas, taigi teismui nebuvo poreikio aiškinti šias sutarties nuostatas ir vertinti šalių elgesio šiuo klausimu.

4.6. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas paskutiniais subnuomos termino mėnesiais (2021 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais) visiškai nemokėjo nuomos mokesčio. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo prašymu jis šio laikotarpio nuomos mokestį leido sumokėti kiek vėliau, nes atsakovas tikino turintis finansinių sunkumų, o atsakovas laikėsi gynybinės pozicijos, kad ieškovas jam leido paskutinį mėnesį name pagyventi nemokamai. Vėlgi atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų šalių susitarimą, kad nuo 2021 m. vasario mėnesio šalių santykiai iš subnuomos keičiami į panaudos. Taip pat atsakovas teisme duodamas paaiškinimus teigė, jog jam buvo leista gyventi name nemokamai mėnesį, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis Name gyveno nemokėdamas nei nuomos mokesčio, nei jokio mokesčio už komunalines paslaugas beveik tris mėnesius. Ieškovas su tokia gynybine atsakovo pozicija nesutinka, ji neatitinka tikrovės. Šalys niekada nėra kalbėjusios apie tai, kad atsakovas gali gyventi Name nemokamai, ir bylos medžiagoje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo.

4.7. Teismo išvadą, kad ieškovas po išsikraustymo nereikalavo sumokėti trūkstamos nuomos mokesčio dalies, paneigia bylose esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio turinio aiškiai matyti, kad ieškovas nurodo, jog nuoma turi būti mokama už visą laikotarpį, t. y. 21 mėnesį, o atsakovas dėl to nereiškia jokio prieštaravimo. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 1 425 Eur nuomos mokesčio, o teismas šią reikalavimo dalį atmesdamas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

5. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovas teikia paaiškinimus apie sutarties turinį ir sutarčių aiškinimą, nors realiai tarp šalių buvo kitas susitarimas dėl paslaugų už komunalinius mokesčius mokėjimo. Tai buvo aiškiai šalių išreikšta ir naudojama nuomos sutarties laikotarpiu. Be to, pats ieškovas priėmė ir neginčijo nuomos mokesčio mokėjimo dydžio visą nuomos laikotarpį, kas tik patvirtina, kad susitarimas tarp šalių dėl fiksuoto mokesčio už komunalines paslaugas mokėjimo realiai egzistavo.

5.2. Dar prieš sudarant subnuomos sutartį pirmą kartą, atsakovas teiravosi dėl komunalinių mokesčių dydžio, kadangi rinkosi iš kelių nuomos variantų ir norėjo įvertinti bendrą nuomos kainą, įskaitant komunalines išlaidas. Ieškovas pats nurodė, kad komunaliniai mokesčiai yra tikrai nedideli ir, jei atsakovui patogu, gali mokėti fiksuotą 100 Eur mokestį, nes tai yra maždaug vidurkis išlaidų palyginus žiemos ir vasaros sezonus, o jam pačiam nereikės vargintis ir siųsti sąskaitų kas mėnesį.

5.3. Atsakovui lietuvių kalba nėra gimtoji ar gerai suprantama, juo labiau subnuomos sutartis nebuvo išversta į rusų kalbą, jam buvo paaiškinta, kad sutartis atitinka šalių susitarimą, kad sudaroma metams ir nuomos mokestis yra 950 Eur plius, o už komunalinius mokesčius pagal šalių susitarimą papildomai reikėjo pervesti 100 Eur. Tarp subnuomotojo ir subnuomininko vyko nuomos santykiai visus metus, jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo ar kažkokio neatsiskaitymo nebuvo, jokių kitokių pretenzijų iš ieškovo taip pat nebuvo, todėl šalys sutarė pratęsti nuomos sutartį dar metams. Antros analogiškos sutarties turinys taip pat nebuvo išverstas į rusų kalbą, nes tarp šalių buvo pasitikėjimas.

5.4. Atsakovas netikrino ieškovo įrašytų skaitiklių duomenų, kadangi tai neturėjo jokios įtakos šalių susitarimui dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Pagal faktišką subnuomos sutarčių vykdymą ir pagal ieškovo parodymus teisme, atsakovas niekuomet nebuvo gavęs sąskaitų už komunalines paslaugas, jokios informacijos, kiek turėtų papildomai sumokėti už jas ir kur. Ieškovas negalėjo atsakyti į klausimus, kodėl neprotestavo dėl kasmėnesinio 100 Eur mokėjimo ir kodėl nesiuntė atsakovui informacijos apie tai, kad reikia mokėti didesnę išlaidų už komunalines paslaugas sumą.

Atsiliepimas

5.5. Atsakovas nesutinka, kad yra skola už nuomos mokestį. Subnuomos sutartis buvo nutraukta, nes dar 2022 m. vasario mėnesį ieškovas informavo atsakovą, kad artimiausiu metu, tačiau tiksliai negali pasakyti kada, grįžta namo savininkė, todėl jiems reikės išsikraustyti. Kadangi tarp šalių buvo nebuvo konfliktų iki šiol, atsakovas sutiko, kad jis pradės ieškoti kito būsto, o iš užsienio grįžtančios savininkės daiktai galės būti be trukdžių vežami į Namą. Dėl tokios situacijos ieškovas nurodė, kad likusį laiką nebeskaičiuos už nuomą. Tokie santykiai susiklostė dar ir todėl, kad atsakovas atliko ne vieną remonto ar pataisymo darbą Name savo sąskaita, taip pat gyvenimo pradžioje atliko būsto cheminį valymą savo sąskaita, todėl šalys laikė, jog abi viena kitai yra neskolingos. Tokią situaciją patvirtina aplinkybė, kad ieškovas kviečiamas neatėjo pasirašyti Namo priėmimo–perdavimo akto. Atsakovas norėjo, kad Namas būtų apžiūrėtas, kad ateityje nebūtų jokių pretenzijų dėl sugadinimų ar žalos. Ieškovas neatsiėmė raktų, nurodė, kad jokių pretenzijų neturi.

5.6. Nuo 2022 gegužės mėnesio (tikslios dienos niekas nepamena ir ji nėra užfiksuota) daugiau nei pusantrų metų jokių priekaištų ar pretenzijų dėl esančio įsiskolinimo nebuvo.

Šalies argumentai

5.7. Ieškovo prašoma delspinigių suma nėra suprantama ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Neaišku, nei nuo kokios sumos, nei už kokį laikotarpį ieškovas prašo skaičiuoti delspinigius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už komunalines paslaugas sumą, kurią prašo priteisti, todėl nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu jis reikalauja priteisti jam delspinigius. Visgi, jei teismas nuspręstų tenkinti šį prašymą, atsakovas prašo reikalavimui dėl delspinigių taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl susidariusio įsiskolinimo

8. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą pakeisti rašytinę subnuomos sutartį, numatydamos, kad vietoje sutartinės subnuomininko pareigos papildomai prie nuomos mokesčio sumokėti subnuomotojui visus mokesčius už faktiškai panaudotas komunalines paslaugas (vandenį ir elektros energiją) subnuomininkas mokės sumažintus iki fiksuoto 100 Eur per mėnesį dydžio mokesčius. Pasak ieškovo, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik bylos medžiagai, rašytiniam sutarties tekstui, bet taip pat neatitinka nei ekonominės logikos, nei įprastų nuomos rinkoje susitarimų sąlygų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovo argumentais.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

11. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

12. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartimi išsinuomojo Namą 5 metų laikotarpiui. Ieškovas nuomos sutarties 4.2 ir 4.3 punktais įsipareigojo už Namą mokėti nuomos mokestį ir papildomai mokėti už komunalines ir kt. paslaugas. Ieškovas 2020 m. liepos 23 d. subnuomos sutartimi subnuomojo Namą atsakovui dvylikos mėnesių laikotarpiui (3.1 punktas) už 950 Eur dydžio nuomos kas mėnesį mokamą mokestį (4.1, 4.3 punktai). Subnuomos sutarties 4.5 punktu atsakovas įsipareigojo papildomai mokėti už į Namą teikiamas komunalines paslaugas. Taigi rašytinėje subnuomos sutartyje nebuvo jokio susitarimo dėl fiksuoto 100 Eur mokesčio už komunalines paslaugas. Subnuomos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad Name gyvens atsakovas su dar trimis asmenimis. Ieškovas su atsakovu tapačiomis sąlygomis 2021 m. liepos 30 d. sudarė naują subnuomos sutartį naujam dvylikos mėnesių laikotarpiui. Naujoje subnuomos sutartyje taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl fiksuoto 100 Eur mokesčio už komunalines paslaugas. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas su savo šeima iš Namo išsikraustė 2022 m. gegužės 16 d.

14. Remiantis prieš tai aptartu rungimosi principu, šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas liko skolingas ieškovui pagal sudarytas subnuomos sutartis prašomą priteisti įsiskolinimą už Namo nuomą ir komunalinius mokesčius. Tuo tarpu atsakovas turėjo įrodyti tarp šalių buvus susitarimą dėl fiksuoto mokesčio už Namo komunalines paslaugas, taip pat susitarimą nemokėti nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas už paskutinius 2,5 mėn. iki subnuomos sutarties pabaigos. Vis dėlto teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad atsakovas nuomoja 5 gyvenamuosius būstus (pagal įgaliojimą), t. y. atsakovas yra patyręs nuomotojas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegijai neatrodo tikėtina situacija, kad atsakovas būtų du kartus pasirašęs subnuomos sutartis, kuriose numatytos kitos sąlygos nei realiai sutartos. Be to, teisėjų kolegijai sunkiai tikėtina situacija, kad ieškovas dėl fiksuotos 100 Eur sumos už suteiktas komunalines paslaugas sudarytų su keturių asmenų šeima, kurių išlaidos komunalinėms paslaugoms gali būti sunkiai prognozuojamos, juolab kad gyvenamasis būstas atsakovo šeimai buvo nuomojamas COVID-19 pandemijos metu, kai ekonominė situacija šalyje buvo neapibrėžta.

15. Abejonę dėl atsakovo teiginių dėl buvusio žodinio susitarimo tarp šalių dėl fiksuotos 100 Eur sumos už suteiktas komunalines paslaugas teisėjų kolegijai sustiprina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirma, šalys dar 2020 m. liepos 31 d. Namo priėmimo–perdavimo akte pasirašytinai užfiksavo tiek vandens, tiek elektros skaitliukų rodmenis, nors esant fiksuotam mokesčiui už komunalines paslaugas, kaip bando įrodinėti atsakovas, to daryti nebuvo prasmės. Antra, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sakė, kad kelis kartus skambino ieškovui norėdamas užfiksuoti skaitiklių rodmenis perduodant Namą, nors esant fiksuotai sumai tam nebuvo jokios prasmės. O bylą nagrinėjančiam teisėjui pasiteiravus, kam skambino ieškovui užfiksuoti Namo skaitiklių rodmenis, jei buvo fiksuota kaina, atsakovas tik po tam tikros padarytos pauzės atsakė, kad „nusiraminimui“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min.). Trečia, kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovas 2022 m. spalio 11 d. parašė, kiek atsakovas yra likęs skolingas už Namo nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas, du kartus atsakydamas į ieškovo laišką, nenurodė, kad buvo susitarimas mokėti fiksuotą 100 Eur sumą už suteiktas komunalines paslaugas, taip pat nieko neužsiminė apie susitarimą neva leidusį nemokamai gyventi Name. Priešingai, atsakovas 2022 m. spalio 12 d. elektroniniais laiškais atsiuntė ieškovui atlikto 300 Eur sumos bankinio pavedimo brokeriui kopiją ir paprašė ieškovo pateikti pradinius ir galutinius skaitiklių duomenis. Ir nors ieškovo parodymai byloje taip pat nebuvo nuoseklūs, o jo veiksmai nesiunčiant sąskaitų atsakovui, nereikalaujant deklaruoti skaitiklių duomenų, nekeliant pretenzijų nuomos metu ir po 2022 m. spalio mėnesio dar apie 7 mėn. nesikreipiant į teismą (ieškovas su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės pradžioje) kelia tam tikrų abejonių, visgi to teisėjų kolegijai nepakanka, kad susiformuotų pagrįstas įsitikinimas, kad šalys žodžiu pakeitė rašytines sutartis dėl mokesčių už Namo komunalines paslaugas (pagal jas šiuos mokesčius turėjo mokėti atsakovas) ir žodžiu susitarė, jog atsakovas gali nemokėti nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas už paskutinius 2,5 mėn. iki subnuomos sutarties pabaigos. Juolab kad sutartyje nebuvo numatyta tiksli komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka (kas mėnesį ar pasibaigus sutarčiai, ar kt.), todėl aplinkybė, kad ieškovas sutarties vykdymo metų neteikė atsakovui tikslių duomenų apie mokėtinus mokesčius už komunalines paslaugas, nepanaikina atsakovo sutartinės pareigos atsiskaityti už jas sutarčiai pasibaigus. Pastebėtina, kad ieškovas tai padaryti pareikalavo per gana protingą terminą po sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. spalio mėn.

16. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad atsakovui lietuvių kalba nėra gerai suprantama, subnuomos sutartis nebuvo išversta į rusų kalbą ir jam tik žodžiu buvo paaiškinta, kad už komunalinius mokesčius jam reikės mokėti fiksuotą 100 Eur sumą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro pirmiausia dėl to, kad subnuomos sutartis atsakovas sudarė laisva valia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovą būtų kas nors vertęs sudaryti tokias subnuomos sutartis (juolab dvi). Antra, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas į dalį klausimų atsakė suprantamai lietuvių kalba (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 40 min). Galiausiai, atsakovas buvo sudaręs ne vieną, bet dvi subnuomos sutartis su ieškovu ir tiek prieš pasirašydamas subnuomos sutartis, tiek jau jų vykdymo metu turėjo galimybę jas išsiversti (be kita ko, naudojantis informacinėmis technologijomis (vertimo programėle ar kt.). Todėl atsakovo argumentai dėl galbūt buvusio kalbos barjero, sutrukdžiusio suprasti subnuomos sutarčių tekstą, neatrodo įtikinami.

17. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad šalys žodžiu pakeitė rašytines sutartis ir susitarė dėl 100 Eur dydžio fiksuotos sumos už suteiktas komunalines paslaugas ir nemokamo gyvenimo paskutinius 2,5 mėn. iki subnuomos sutarties pabaigos, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui.

18. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad jis tinkamai neinformavo atsakovo apie išaugusias elektros kainas ir dėl tokios savo klaidos pasiūlė atsakovui, kad jis mokėtų tuo metu buvusią mažiausią elektros kainą biržoje (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min.). Iš 2022 m. spalio 13 d. el. laiško matyti, kad ieškovas prašė mokėti po 14,1 ct už kWh už 2021–2022 metus, todėl už šį laikotarpį susidaro 2 601,45 Eur (66 450 kWh – 48 000 kWh) x 14,1 ct; ši suma nurodyta ieškovo 2022 m. spalio 13 d. laiške). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad elektroniniame laiške skaičiuodamas atsakovo suvartotą elektros kiekį 2020 m. ieškovas apsiriko, nurodydamas ne 2020 m. liepos 31 d. Namo priėmimo–perdavimo akte užfiksuotus elektros skaitiklio rodmenis, todėl atsakovo suvartotos elektros energijos kiekis 2020 metais turi būti perskaičiuotas pagal formulę (48 000 kWh – 44 070 kWh (skaitliuko rodmuo pagal 2020 m. liepos 31 d. aktą) x 0,117 ct (toks tarifas buvo taikomas tuo metu (žr. elektroninės bylos I t., b. l. 39) + 5 x 6 Eur (mokestis už pastoviąją dedamąją už 2020 m. rugpjūčio – gruodžio mėn.), taigi atsakovo mokėtina suma už 2020 m. suvartotą elektros energiją sudaro 489,81 Eur.

19. Taigi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, atsakovo mokėtina suma už suvartotą vandenį sudarė 610,17 Eur, o už suvartotą elektros energiją – 3 091,26 Eur (2 601,45 Eur + 489,81 Eur). Atsakovas bankiniais pavedimais iš viso yra sumokėjęs 1 600 Eur už komunalines paslaugas. Todėl atsakovo įsiskolinimas už komunalines paslaugas sudaro 2 101,43 Eur (610,17 Eur + 3 091,26 Eur – 1 600 Eur).

20. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pusę mėnesinio nuomos mokesčio už 2022 m. gegužės mėnesį, t. y. 475 Eur. Vis dėlto abi bylos šalys pripažino, kad atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. jau Name nebegyveno. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 16 d. elektros ir vandens skaitiklių nuotraukos, darytos po atsakovo išsikraustymo. Vadinasi, atsakovas faktiškai name gyveno iki 2022 m. gegužės 15 d. imtinai ir atsakovo mokėtinas nuomos mokesčio dydis už 2022 m. gegužės mėnesį turėjo būti skaičiuojamas pagal formulę 950 Eur (mėnesinis nuomos mokestis) x 15/31 (faktiškai Name gyventos dienos). Todėl iš atsakovo priteistina nuomos mokesčio įsiskolinimo suma už 2022 m. gegužės mėnesį sudaro 459,68 Eur.

21. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo jau mažesnę įsiskolinimo sumą (4 766,48 Eur) nei prašė pareikštu ieškiniu (5 124,63 Eur), kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog atsakovas nuomos santykių su ieškovu pradžioje turėjo mokėti mažesnę nuomos mokesčio sumą. Kitaip tariant, ieškovas dėl mokėtino nuomos mokesčio iki paskutinių dvejų su puse mėnesio pretenzijų atsakovui nebeturi. Taip pat atsakovas buvo sumokėjęs 950 Eur depozitą, kuris atimtinas iš atsakovo mokėtinos nuomos mokesčio sumos. Todėl bendra atsakovo įsiskolinimo už nesumokėtą nuomos mokestį suma sudaro 1 409,68 Eur (950 Eur + 950 Eur + 459,68 Eur – 950 Eur).

22. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, iš atsakovo ieškovui priteistina bendra įsiskolinimo suma už nuomotą Namą sudaro 3 511,11 Eur (1 409,68 Eur + 2 101,43 Eur).

23. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas byloje nereiškė (prieš)ieškinio dėl nuostolių dėl netinkamos kokybės (nešvaraus, su vandens pratekėjimu iš vandentiekio sistemos ar kt.) Namo jam perdavimo ar atliktų Namo pagerinimų kompensavimo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl su tuo susijusių atsakovo teiginių. Juolab kad į bylą nepateikti jokie juos patvirtinantys įrodymai.

Dėl delspinigių priteisimo

24. Atsakovas prašo ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija nemato tam pagrindo.

25. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Taigi, reikalavimui priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai (tai yra tęstinis pažeidimas), apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui (už 6 mėn. iki ieškinio pareiškimo) pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Kitaip tariant, delspinigiai šiuo atveju gali būti skaičiuojami už 183 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.

26. Remiantis 2020 m. liepos 23 d. subnuomos sutarties 4.6 punktu ir 2021 m. liepos 30 d. subnuomos sutarties 10 punktu, šalys buvo susitarusios dėl 2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Tačiau pats ieškovas tiek pareikštame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pripažino, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, ir geranoriškai sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą iki 2 000 Eur. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokia ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra pernelyg didelė.

27. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

28. Nagrinėjamos bylos atveju prašoma priteisti 2 000 Eur delspinigių suma, palyginus, sudaro daugiau kaip pusę pagrindinio įsiskolinimo (3 511,11 Eur) dydžio. Tačiau byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodinėjo, kad dėl atsakovo vėlavimo padengti įsiskolinimą būtų patyręs didelių nepatogumų. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nusprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistinų delspinigių dydis šiuo atveju turi būti sumažintas iki 0,1 proc. dydžio arba 642,53 Eur sumos (3 511,11 Eur x 0,1 proc. x 183 d.).

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinas 3 511,11 Eur įsiskolinimas ir 642,53 Eur delspinigiai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Nustatyta, jog ieškovas patyrė 161 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o atsakovas patyrė 850 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

34. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinta 58 procentai visų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 93,38 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovui priteistina 357 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo patirtos 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), nepriteistinos iš šalių, nes padalijus jas proporcingai šalims, iš šalies priteistina suma gaunasi mažesnė nei 8 Eur, t. y. mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Atsakovas patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 61 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 92,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo – 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. D. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. D. M. iš atsakovo J. K. (Y. K.) 3 511,11 Eur įsiskolinimo, 642,53 Eur delspinigių ir 93,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui J. K. iš ieškovo G. D. M. 357 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui G. D. M. iš atsakovo J. K. 92,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui J. K. iš ieškovo G. D. M. 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Vilija Valantienė