Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-841-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-09
Bylos Nr.
II-841-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01144-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-841-1078/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01144-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. R., jo atstovui advokatui Romualdui Samaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19545-2022 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 10-ANR_N-19545-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) A. R. buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. liepos 23 d. 8.47 val., Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y 0.46 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. R. pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant mažesnę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skiriant tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai atėmimą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo įvykdymo datos.

Skunde A. R. visiškai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog žinojo, kad 2022 m. liepos 23 d. važiuos dirbti, todėl išvakarėse, vartodamas alkoholį, atsižvelgė į tai, jog kitą dieną reikės vairuoti automobilį ir vartojo tiek alkoholio, kiek jo organizmas, jo paties supratimu, turėjo išskaidyti iki vykimo į darbą pradžios. Taip pat skunde nurodė, kad Institucija neskyrė švelnesnės nuobaudos, nors jis iki bylos nagrinėjimo pateikė individualios veiklos pažymėjimą, duomenis apie savo prižiūrimos motinos amžių bei neįgalumą, taip pat išsamų paaiškinimą dėl savo padaryto teisės pažeidimo. Skunde pažymima, kad A. R. turi gana ilgą transporto priemonių vairavimo patirtį ir niekada nėra padaręs grubių KET pažeidimų, turi šeimą, rūpinasi savo pagyvenusia ir neįgalia motina. Be to, pasak pareiškėjo, jo padarytas pažeidimas gali būti vertinamas ne itin šiurkščiu, kadangi iškvepiamame ore nustatyta 0,46 promilių girtumas, kas tik 6 šimtosiomis dalimis viršija leistiną normą. Skunde nurodoma, kad A. R., būdamas Vilniaus miesto gyventojas, dažnai važinėja po miestą ir apylinkes, todėl žino apie dažnus patikrinimus keliuose, žino, kad tikimybė būti sustabdytam policijos pareigūnų yra gana didelė, tad, jeigu būtų bent įtaręs, jog dar yra neblaivus, būtų davęs automobilį vairuoti sutuoktinei, kuri tą dieną važiavo kartu ir turi vairuotojo pažymėjimą. Skunde akcentuojama, jog tai, kad pareiškėjas vairavo pats, rodo, kad jis nuoširdžiai klydo dėl savo blaivumo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. A. R. skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Atsiliepime pažymima, kad A. R. žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad įvykio išvakarėse gėrė alų, alkoholį vartoti baigė 20.00 val. Ryte vairavo būdamas įsitikinęs, kad yra blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei A. R. kaltės klausimas neginčijami, skunde prašoma paskirti mažesnę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai atėmimą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo įvykdymo datos. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai neįvertino A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėjas prižiūri vyresnio amžiaus motiną, pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nuo pažeidimo padarymo dienos nevairuoja automobilio.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai atėmimą 6 mėnesiams. Kaip nurodoma teismų praktikoje, nustačius pagrindus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nuspręsti, kuris vienas iš būdų bus taikomas šiuo atveju, ar mažinama bauda, ar švelninama administracinio poveikio priemonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-626/2020).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, dėl žemiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

A. R. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, lengvas neblaivumas yra tuomet, kai nustatomas didesnis negu 0,4 promilės, bet nedidesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. A. R. nustatytas 0.46 promilės girtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Tokiais savo veiksmais A. R. vienareikšmiškai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Nors A. R. skunde nurodo, kad sėsdamas už vairo manė, jog jo organizmas iš vakaro vartotą alkoholį yra išskaidęs, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jis žinojo, kad buvo vartojęs alkoholį ir nebuvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. A. R. turėjo suvokti, kad privalo susilaikyti nuo vairavimo, tačiau fakto, jog išvakarėse vartojo alkoholį, nepaisė ir gyvenamojoje teritorijoje, vietoje to, jog būtų paprašęs, kad jį į darbą nuvežtų sutuoktinė, kuri, kaip A. R. nurodė skunde, važiavo kartu ir turi vairuotojo pažymėjimą, pats vairavo transporto priemonę. Tik atsitiktinumo dėka, t. y. policijos pareigūnams sustabdžius neblaivaus A. R. vairuojamą automobilį, pavojaus visuomenės ir paties vairuotojo saugumui buvo išvengta, kadangi realių padarinių kilimo rizika, vairuojant transporto priemonę tokios būklės (vairuotojui esant neblaiviam), yra didelė.

Pažymėtina, kad A. R. skunde nurodė, jog jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina aplinkybė, kad jis turi gana ilgą transporto priemonių vairavimo patirtį, nėra niekada padaręs grubių KET pažeidimų, be to, būdamas Vilniaus miesto gyventojas, dažnai važinėdamas po miestą ir apylinkes, žino apie dažnus patikrinimus keliuose, žino, kad tikimybė būti sustabdytam policijos pareigūnų yra gana didelė. Tačiau su šiais A. R. argumentais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad vairavimo stažas nėra aplinkybė, kuri mažintų nusižengimo pavojingumą, kai asmuo vairuoja neblaivus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairuodamas neblaivus, asmuo kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali padaryti lemiamą įtaką vairuotojo dėmesiui, reakcijai į aplinką. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Iš to galima preziumuoti, jog transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taip pat ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Iš to seka, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Teismo nuomone, A. R. vertinimas, kad alkoholis jau yra pasišalinęs iš jo organizmo, yra subjektyvus, asmuo nebuvo vienareikšmiškai įsitikinęs savo blaivumu, o tik manė esantis blaivus.

Skunde pažymima, kad, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo nustatyta A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir buvo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias, Institucija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. R. savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, kas įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, jog esant vien tik asmens atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, A. R. paskirtas minimalus 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas, todėl, teismo vertinimu, aptartų įstatymo nuostatų Institucija nepažeidė. A. R. skunde taip pat pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į jį charakterizuojančias aplinkybes – nuo pažeidimo padarymo dienos nevairuoja automobilio, prižiūri savo motiną, kuri yra neįgali, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Pasak A. R., šios aplinkybės sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. R. nurodytos asmeninės aplinkybės, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes įstatymo nuostatas. A. R. įvardintos aplinkybės jam buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje jis turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino ar mažesnės baudos, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5, 6 dalyse paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant skundžiamą sprendimą, buvo atsižvelgta į A. R. padarytos veikos pobūdį bei tai, kad alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore nedaug viršijo maksimalią alkoholio koncentracijos ribą, kuriai esant leidžiama vairuoti transporto priemones, dėl ko A. R. buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonės, nustatant minimalius sankcijoje numatytus šių administracinio poveikio priemonių terminus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nedaro išlygos dėl alkoholio vartojimo laiko, t. y. ar alkoholis buvo vartotas įvykio išvakarėse, ar tą pačią dieną – žmogus, priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, privalo įvertinti visas aplinkybes bei galimas rizikas tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Teismas pažymi, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą A. R. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. R., skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19545-2022.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė