Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės padėjėjo E. P. 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-17-5-14235 vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00106 ir vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui.Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog, jei antstolė būtų skelbusi D. B. paiešką, būtų gavusi informaciją apie jo buvimo vietą įkalinimo įstaigoje, nežinant D. B. gyvenamosios vietos, buvo apsiribota formaliomis užklausomis „Sodrai“ ir bankams, nekonstatuojant išieškojimo negalimumo ir negrąžinant vykdomojo dokumento išieškotojui, vykdymas tęsiasi daugiau negu 13 metų. Mano, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti, nurodo, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.Antstolė motyvuotu 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir su vykdomąja byla Nr. 0005/05/00106 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmetė, nutarė nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0005/05/00106 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdyti vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo iš D. B. buvo pateiktas laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, buvo teikiamos užklausos visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat sistemingai tikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis. Teismas taip pat pažymėjo, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas akivaizdžiai nevykdė, kadangi policijos pareigūnui paskyrus baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, D. B. pateikė klaidingą informaciją apie savo gyvenamosios vietos adresą, o per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos nesumokėjęs, nesidomėjo tolesne baudos išieškojimo eiga, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas. Kadangi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė nuolat atliko vykdymo veiksmus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl paskirtų nuobaudų įvykdymo. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma (57,92 EUR) iš esmės nėra didelė, dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas nuo 2005 m. sausio 20 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju, todėl pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Aplinkybė, jog pareiškėjas po administracinio teisės pažeidimo padarymo pataisos namuose atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Su nutarimu, kurio pagrindu skirta bauda, skolininkas buvo susipažinęs, jo neginčijo, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad išieškojimo senatis sustojo 2004 m. lapkričio 4 d. ir šiuo metu nėra suėjusi. Todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti, įpareigojant antstolę grąžinti pareiškėjui 45,38 EUR. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, neįvertindamas visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, netinkamai aiškindamas materialines ir procesines teisės normas, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių termino, tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus. Pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodyti du periodai, kurių metu antstolė apsiribojo tik keliomis užklausomis, nevykdydama ir nedėdama reikalingų pastangų išieškoti skolą. Be to, antstolė nesiūlė išieškotojai skelbti pareiškėjo paieškos.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nevykdė pareigos pačiam aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas nežinojo, jog vykdymo procesas pradėtas ir koks antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi jam nebuvo įteikti jokie antstolės siųsti procesiniai dokumentai.Tuo metu, kai pareiškėjui buvo paskirta bauda, jis gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, dar vėliau išvyko į V., grįžęs vėl neturėjo gyvenamosios vietos, tačiau tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti aktyviais veiksmais, kuriais pareiškėjas siekė išvengti baudos mokėjimo.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesumokėjo baudos dar iki vykdymo proceso pradžios, savaime laikytina baudos sumokėjimo vengimu ar turtinės padėties slėpimu. Ilgas išieškojimo vykdymo terminas – daugiau nei 12 metų, nėra pateisinamas ir nesuderinamas su administracinės nuobaudos – baudos paskyrimo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patvarkymus, sąskaitos išrašą, pažymą apie išmokos gavimą. Kadangi pareiškėjas minėtais įrodymais grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, įrodymai pridėtini prie bylos.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 16887 dėl 57,92 EUR (200 Lt) skolos išieškojimo iš D. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.Skundžiama nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės 2017 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-17-5-14235 vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00106 ir vykdomąją bylą nutraukti, suėjus senaties terminui.Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių termino, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, kadangi pareiškėjo skunde buvo nurodyti du periodai, kurių metu antstolė apsiribojo tik keliomis užklausomis, nevykdydama ir nedėdama reikalingų pastangų išieškoti skolą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2004 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Kaip nustatyta, šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakytina.Vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00106 esančių įrodymų nustatyta, kad prašymas pradėti priverstinį baudos išieškojimą gautas antstolės kontoroje 2005 m. sausio 20 d. Pranešimas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą išsiųstas pareiškėjui 2005 m. sausio 21 d. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad 2005 m. laikotarpiu antstolė reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietes (pareiškėjas niekur nedirbo), pareiškėjo turimas banko sąskaitas. Nustačiusi, jog pareiškėjas turi banko sąskaitą, antstolė 2005 m. balandžio 11 d priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2006 m., 2007 m. bei 2008 m. taip pat reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas niekur nedirbo), piniginių lėšų sąskaitas bankuose, 2008 m. vasario 12 d. tikrino Gyventojų registro duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2007 m. spalio 4 d. pareiškėjas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Antstolė 2009 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2010 m. reguliariai tikrino pareiškėjo darbovietę (pareiškėjas niekur nedirbo) bei turimas banko sąskaitas, asmens duomenis apie pareiškėjo šeiminę padėtį. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. antstolė reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo darbovietes (pareiškėjas niekur nedirbo), gaunamas pajamas (pajamų negavo), turimas banko sąskaitas, Gyventojų registro duomenis, 2016 m. gegužės 6 d. priimtas patvarkymas areštuoti lėšas. Nuo 2016 m. antstolė reguliariai tikrino duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas (pajamų negavo), jo vardu registruotas transporto priemones (pareiškėjo vardu transporto priemonių neregistruota), tikrinti duomenys apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (turtas pareiškėjo vardu neregistruotas). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad per visą vykdymo laikotarpį buvo du laikotarpiai, kai antstolė nedėjo reikalingų pastangų išieškoti skolą. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiais nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. birželio 6 d. ir nuo 2011 m vasario 8 d. iki 2014 m. liepos 31 d. antstolė tikrino tik duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, tačiau pažymėtina, jog duomenys apie pareiškėjo pajamas buvo tikrinami reguliariai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad antstolė apsiribojo tik duomenų apie pareiškėjo pajamas tikrinimu, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog antstolė neatliko jokių veiksmų siekdama skolos išieškojimo. Pareiškėjas nurodo, jog antstolė nė karto nesiūlė išieškotojai skelbti pareiškėjo paieškos. Pažymėtina, kad CPK 620 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas. Taigi, matyti, kad antstoliui nenumatyta pareiga tokios rūšies bylose skelbti skolininko paiešką arba siūlyti išieškotojui pateikti tokį prašymą antstoliui. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė savo pareigas atliko nerūpestingai. Pareiškėjas nurodo aplinkybę bei pateikė tą aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, jog kitoje antstolės žinioje esančioje vykdomojoje byloje buvo nustatytas faktas, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir bauda buvo išieškota 2014 metais, todėl ir antstolė Brigita Tamkevičienė galėjo ir privalėjo šį faktą nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kadangi pareiškėjas kaip skolininkas turi pareigą, vadovaudamasis CPK 644 straipsnio 2 punktu, antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų vykdęs pareigą pranešti antstolei apie savo gyvenamosios / buvimo vietos pasikeitimus, nors iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad apie vykdymo procesą pareiškėjui buvo žinoma, kadangi 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus vykdymo senačiai. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte nurodytos pareigos domėtis vykdymo eiga, nors pareiškėjui apie vykdymo procesą nebuvo žinoma, nes jam neįteikti jokie antstolės siųsti dokumentai, jis nežinojo, kurio antstolio žinioje yra vykdomoji byla, pažymėtina, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolė procesinius dokumentus siuntė pareiškėjui nutarime nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2005 m. vasario 23 d. antstolė nustatė, jog pareiškėjas išvyko į V. 2005 m. sausio 24 d., nuo 2007 m. spalio 4 d. pareiškėjas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai.Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senatis sustojo 2004 m. lapkričio 4 d., tai yra nutarimo dėl baudos išrašymo dieną, tačiau įvertinus aplinkybes, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis žinojo apie tai, jog jam paskirta administracinė nuobauda, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas visą vykdymo laikotarpį niekur nedirbo, kitokio turto neturėjo, žinodamas apie nuobaudos paskyrimą, nedėjo pastangų paskirtą baudą sumokėti, nesidomėjo, kurio antstolio vykdoma jo vykdomoji byla, nepranešė apie savo buvimo vietos pasikeitimą, darytina išvada, kad pareiškėjas vengė vykdyti jam paskirtą nuobaudą, o antstolė neturėjo objektyvių galimybių skolą išieškoti. Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo.Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl išieškotų piniginių lėšų grąžinimo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminus, dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 2 d. nutartį.

Vykdomąją bylą Nr. 0005/05/00106 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.