- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- 2S-1732-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00202-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. V. skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolė Audronė Muzikevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. V. individuali paruošų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. vasario 5 d. antstolės Audronės Muzikevičienės patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-151-2598.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo neaišku, kokios vykdymo išlaidos yra vienoje ar kitoje vykdomojoje byloje. Priėmus bendrą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo visose vykdomosiose bylose, antstolė Audronė Muzikevičienė (toliau – ir antstolė) su bendra suma supažindino visus išieškotojus, skolininkės duomenis paskelbė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Varėnos šiluma“ ir Varėnos rajono savivaldybei. Pareiškėja teigė, kad antstolė tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl prašė skundžiamą patvarkymą panaikinti.
3. Antstolė 2025 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-25-151-3361 pareiškėjos skundo netenkino bei skundą persiuntė teismui.
4. Antstolė nurodė, kad, surašydama skundžiamą patvarkymą, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 609 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais vykdymo išlaidų dydžiais, 107 punkto nuostata, nustatančia, kad visas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų paskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų paskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą vykdomosiose bylose suformuoja Antstolių informacinė sistema (AIS), proporcingai jas paskirstydama, atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Antstolė pažymėjo, kad viso vykdymo proceso metu buvo atliekami vykdymo veiksmai, o su vykdymo procesu skolininkas galėjo susipažinti prisijungęs prie Antstolių informacinės sistemos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nutraukė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo piniginių sumų išieškojimą iš pareiškėjos įvairių išieškotojų naudai vykdomosiose bylose Nr. 0151/10/00525, Nr. 0151/05-00315, Nr. 0151/05/01173, Nr. 0151/10/02284, Nr. 0151/09/02048, Nr. 0151/11/00781, Nr. 0151/13/01633, Nr. 0151/13/01744, Nr. 0151/15/00276, Nr. 0151/17/00705, Nr. 0151/18/00012, Nr. 0151/19/00376, Nr. 0151/20/00138, Nr. 0151/20/00215, Nr. 0151/20/01344, Nr. 0151/21/00241.
7. Teismas pažymėjo, kad antstolė 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. S-25-151-2598 paskaičiavo vykdymo išlaidas, paaiškindama, kad vykdomųjų bylų administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 109 ir 120 punktuose, yra 907,33 Eur, vykdomųjų bylų administravimo išlaidas, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 ir 130 punktuose, bendrai sudaro 3 568,58 Eur, todėl bendra paskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 4 475,91 Eur, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 4 471,12 Eur.
8. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2025 m. kovo 4 d. gauti antstolės pateikti įsiteisėję išieškojimo negalimumo aktai ir patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, priimti aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose, kuriose buvo vykdomas piniginių sumų išieškojimas iš pareiškėjos įvairių išieškotojų naudai.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė, įsiteisėjusiais patvarkymais užbaigusi vykdomąsias bylas Nr. 0151/10/00525, Nr. 0151/05-00315, Nr. 0151/05/01173, Nr. 0151/10/02284, Nr. 0151/09/02048, Nr. 0151/11/00781, Nr. 0151/13/01633, Nr. 0151/13/01744, Nr. 0151/15/00276, Nr. 0151/17/00705, Nr. 0151/18/00012, Nr. 0151/19/00376, Nr. 0151/20/00138, Nr. 0151/20/00215, Nr. 0151/20/01344, Nr. 0151/21/00241 ir grąžinusi vykdomuosius dokumentus, atsisakė išieškoti iš pareiškėjos patvarkymu paskaičiuotas likusias vykdymo išlaidas, todėl antstolės patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas tampa neaktualiu, nes šis skundžiamas patvarkymas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, susijusių su vykdymo išlaidų išieškojimu.
10. Teismas pabrėžė, kad priimdama patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo minėtuose vykdomosiose bylose, antstolė vadovavosi CPK 609 straipsnio 3 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktu, todėl teismas darė išvadą, kad, priimdama vieną patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo visose aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose, ji teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašė priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjos atstovo asmens duomenų paviešinimo, Teismas šio pareiškėjos prašymo netenkina. Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, pagrindo priimti atskirąją nutartį nebuvo. Pareiškėjos atstovui išaiškinta jo teisė, manant, kad neteisėtai buvo paviešinti jo asmens duomenys, kreiptis su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja V. V. individuali paruošų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Jeigu antstolė buvo apskaičiavus ir areštavus daugiau vykdymo išlaidų, tai savaime reiškia, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai suvaržytos apeliantės teisės disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, kurios viršytų išieškojimo mastą. Tik išnagrinėjus apeliantės skundą, buvo galima nustatyti ar antstolė areštavo tinkamą vykdymo išlaidų sumą, ar suma neviršija numatytų normų Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Jeigu antstolė areštavo per daug vykdymo išlaidų, tai savaime sukelia teisines pasekmes apeliantei, dėl kurių ji galėtų reikalauti atlyginti padarytą žalą.
12.2. Antstolė 2025 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-25-151-3361 atsisakė tenkinti apeliantės skundą dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, o tik vėliau, pamačius, kad teisme byla krypsta ne jos naudai, 2025 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymus bylas užbaigti, nors nuo 2025 m. vasario 12 d. iki 2025 m. vasario 25 d. vykdomosiose bylose jokių pakitimų nebuvo.
12.3. Byla buvo užvesta teisme žymiai anksčiau, negu antstolė priėmė 2025 m. vasario 25 d. patvarkymą bylą užbaigti, todėl byla turėjo būti išnagrinėta.
12.4. Teismas turėjo pasisakyti dėl apeliantės atstovo asmens duomenų paviešinimo.
Atsiliepimas
13. Antstolė Audronė Muzikevičienė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantė šiuo metu net neturėjo sąskaitos kredito įstaigose, tai nėra pagrindo kalbėti apie jokius suvaržymus. Apeliantės atstovas buvusią įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini) uždarė 2022 m. gegužės 6 d., kitą buvusią įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini) uždarė 2018 m. vasario 6 d., o iš šių areštuotų sąskaitų lėšų nepakliuvo. Apeliantė geranoriškai nemokėjo savo skolų antstolės kontorai, nevykdė savo, kaip skolininkės, pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, nesitarė su antstole dėl skolų mokėjimo. Nors apeliantės atžvilgiu buvo vykdoma 16 bylų, nuo 2025 metų pavyko išieškoti tik 4,79 Eur, kai skolos viršijo 26 000 Eur.
13.2. Vykdymo veiksmai buvo atliekami viso vykdymo proceso metu: periodiškai buvo užklausiamos kredito įstaigos apie skolininkės vardu atidarytas sąskaitas, daromos užklausos į Lietuvos Respublikos registrus: valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ apie apeliantės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, akcinę bendrovę „Regitra“ apie apeliantės vardu registruotas transporto priemones, VĮ „Ginklų registras“, Juridinių asmenų registras. Taip pat buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai: rengiami procesiniai dokumentai, siunčiami pranešimai apeliantei, areštuojamos jos sąskaitos ir t. t.
13.3. Antstolė, vykdydama apeliantės bylas, patyrė vykdymo išlaidas, tačiau dėl nuolatinių apeliantės skundų ir dėl nereikalingo teisminio proceso apkrovimo, įvertinusi darbo sąnaudas, rašant atsiliepimus į apeliantės skundus ir darbuotojų sugaištą laiką, ekonomiškai vertinant savo laiką ir teismo darbą, nutraukė vykdomąsias bylas su išieškojimo negalimumo aktais, o tokiu atveju vykdymo išlaidos jau nebeišieškomos.
13.4. Antstolė, įvertinusi skolų išieškojimo galimybes ir vykdomojo proceso bylose aplinkybes, nusprendė surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir užbaigti vykdomąsias apeliantės bylas, kai dar buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų šiose bylose teisme, nes to daryti įstatymas nedraudžia ir skundo nagrinėjimas nesaisto antstolės toliau atlikti vykdymo veiksmus, nes bylų vykdymas sustabdytas nebuvo, todėl atmestini apeliantės atstovo argumentai.
13.5. Išieškojimo negalimumo aktų bei patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo apeliantės vykdomosiose bylose apeliantės atstovas neskundė, dokumentai teismui pateikti po apskundimo termino, t. y. įsiteisėję.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal apeliantės V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Audronė Muzikevičienė vykdo piniginių sumų išieškojimą iš apeliantės V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įvairių išieškotojų naudai vykdomosiose bylose Nr. 0151/10/00525, Nr. 0151/05-00315, Nr. 0151/05/01173, Nr. 0151/10/02284, Nr. 0151/09/02048, Nr. 0151/11/00781, Nr. 0151/13/01633, Nr. 0151/13/01744, Nr. 0151/15/00276, Nr. 0151/17/00705, Nr. 0151/18/00012, Nr. 0151/19/00376, Nr. 0151/20/00138, Nr. 0151/20/00215, Nr. 0151/20/01344, Nr. 0151/21/00241. Antstolė 2025 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-151-2598, paskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurodė, kad bendra apskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 4 475,91 Eur, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 4 471,12 Eur. Antstolė, įsiteisėjusiais patvarkymais užbaigusi minėtas vykdomąsias bylas ir grąžinusi vykdomuosius dokumentus, atsisakė išieškoti iš apeliantės patvarkymu apskaičiuotas likusias vykdymo išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolės patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas tampa neaktualiu, nes minėtas patvarkymas nagrinėjamu atveju nesukelia apeliantei jokių teisinių pasekmių, susijusių su vykdymo išlaidų išieškojimu, kadangi antstolė atsisakė išieškoti iš apeliantės apskaičiuotas likusias vykdymo išlaidas.
19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolės patvarkymas nesukelia apeliantei jokių teisinių pasekmių, susijusių su vykdymo išlaidų išieškojimu, argumentuoja, jog antstolei apskaičiavus ir areštavus daugiau vykdymo išlaidų, tai reiškia, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai suvaržytos apeliantės teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios viršytų išieškojimo mastą. Apeliantės nuomone, tik išnagrinėjus jos skundą, teismas galėjo nustatyti ar antstolė areštavo tinkamą vykdymo išlaidų sumą, ar suma neviršija numatytų normų. Teigė, kad antstolei areštavus per daug vykdymo išlaidų, tai savaime sukelia teisines pasekmes apeliantei, dėl kurių ji gali reikalauti atlyginti padarytą žalą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
21. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).
22. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).
23. Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą. Tokio teisinio suinteresuotumo egzistavimas turi būti vertinamas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-916/2025).
24. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo, civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020,). Taigi tuo atveju, kai aplinkybės dėl vienos iš proceso šalių teisinio suinteresuotumo praradimo paaiškėja bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat turi būti vertinama, ar toks procesas turi būti tęsiamas, ar egzistuoja pagrindas jį nutraukti.
26. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, jog priėmus bendrą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo visose vykdomosiose bylose (Nr. 0151/10/00525, Nr. 0151/05-00315, Nr. 0151/05/01173, Nr. 0151/10/02284, Nr. 0151/09/02048, Nr. 0151/11/00781, Nr. 0151/13/01633, Nr. 0151/13/01744, Nr. 0151/15/00276, Nr. 0151/17/00705, Nr. 0151/18/00012, Nr. 0151/19/00376, Nr. 0151/20/00138, Nr. 0151/20/00215, Nr. 0151/20/01344, Nr. 0151/21/00241), antstolė su bendra suma supažindino visus išieškotojus, apeliantės atstovo duomenis paskelbė UAB „Varėnos šiluma“ ir Varėnos rajono savivaldybei. Apeliantės nuomone, antstolė tokiu būdu pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl prašė minėtą antstolės patvarkymą panaikinti.
27. Byloje nustatyta, kad antstolė užbaigė nurodytas vykdomąsias bylas ir grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojams. Antstolė taip pat atsisakė išieškoti iš apeliantės patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-151-2598 apskaičiuotas likusias vykdymo išlaidas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje susiklostė faktinė situacija, kai apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, tačiau iš esmės yra praradusi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
29. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra išnykusios, kadangi antstolė, įsiteisėjusiais patvarkymais užbaigusi vykdomąsias bylas ir grąžinusi vykdomuosius dokumentus, atsisakė išieškoti iš apeliantės skundžiamu patvarkymu apskaičiuotas likusias vykdymo išlaidas. Taigi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamoje byloje neliko ginčo objekto ir atitinkamai materialinio teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče, todėl skundžiamas antstolės patvarkymas nesukelia realių teisinių padarinių ir prarado teisinį aktualumą.
30. Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkto nuostatas visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Taigi, ir šiuo aspektu atskirojo skundo motyvai nepagrįsti, nes antstolė, priimdama vieną patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo visose šiose vykdomosiose bylose, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
31. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą pagal apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų. Taigi, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atskirajame skunde, apeliantė, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl apeliantės atstovo asmens duomenų paviešinimo.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, bet tokie prašymai teismui nėra privalomi. CPK nenustatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo atskirąsias nutartis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020).
34. Taigi CPK nenumato galimybės skųsti apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo atsisakymą tenkinti prašymą priimti atskirąją nutartį. Todėl teismas dėl apeliantės nurodyto argumento dėl apeliantės atstovo asmens duomenų paviešinimo, šioje nutartyje nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti apeliantės V. V. individualios paruošų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.