Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. R., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

S. R. perduotas laiduotojos G. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. spalio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 21.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad S. R. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta, nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, kadangi S. R. praeityje neteistas, padarytas nesunkus nusikaltimas, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, charakterizuojamas itin teigiamai, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laiduotoju siekiantis tapti asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo.

3.2. Skunde pažymima, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant didesniam, negu 1,51 promilių neblaivumui, įtvirtinta siekiant apsaugoti tokias vertybes, kaip žmogaus gyvybė ir sveikata. S. R. nusikalstamą veiką padarė žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, ignoruodamas visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprasdamas tokio neteisėto elgesio pasekmes jo gyvenimo kokybei, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia. Teismo argumentas, kad S. R. vairavo ne kelyje, o automobilių aikštelėje, kad jo neblaivumas mažėjo, kad nustatytas nedaug baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytą neblaivumo ribą viršijantis neblaivumas, jis neteistas, administracine tvarka baustas kartą, jam neterminuotai nustatytas neįgalumas, yra pensininkas, nepagrindžia išvados, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti, taikant S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A3“ konfiskavimą. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. R. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. R. vairavo automobilį „Audi A3“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai jam buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Tokie S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018).

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju tikslinga S. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konfiskavimą, įvertino tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. R. kelių transporto priemonę neblaivus vairavo ne kelyje, o automobilių aikštelėje ir jo neblaivumas antrojo tikrinimo metu nuo 1,66 promilių sumažėjo iki 1,58 t. y. jam nustatytas neblaivumas labai nedaug viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. R. būdamas gan garbingo amžiaus niekada nebuvo teistas, administracine tvarka iki šio įvykio baustas tik vieną kartą, jam neterminuotai nustatytas neįgalumas, jis yra pensininkas ir dėl turimų sveikatos problemų jo judėjimas yra apsunkintas. Visa tai įvertinęs, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Pasak teismo, taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę S. R. būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, tvarkyti kitus savo gyvenimiškus reikalus, o grąžinus automobilį jį galėtų vežioti kiti asmenys. Nors apylinkės teismas teisingai nustatė šioje byloje aplinkybes dėl S. R. neblaivumo, nusikaltimo vietos, bet teisėjų kolegijos vertinimu, teismas suteikė joms pernelyg didelę reikšmę ir sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga. Šios aplinkybės nėra išskirtinės, kad lemtų automobilio kaip nusikaltimo priemonės nekonfiskavimą.

11. S. R. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija pirmuoju bandymu buvo 1,66 promilės, antruoju bandymu po kiek laiko siekė 1,58 promilės, vis tik reikėtų vertinti ir tai, kad neblaivumas buvo pamatuotas ne iš karto po to kai jis apgadino kieme kitas transporto priemones, o tik atvykus pareigūnams. Toks neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Liudytojos R. G. parodymai patvirtina, kad automobilis kieme keistai manevravo, o jai išbėgus į kiemą ir pabeldus į automobilio langą vairuotojas į tai neragavo, važiavo toliau, kliudė šalia stovintį automobilį ir savo neteisėtus veiksmus baigė tik liudytojos vyrui atėmus automobilio raktelius (b. l. 65-66), tai rodo, kad apeliantas buvo ne tik neblaivus, bet tokiais savo veiksmais apgadino svetimą turtą manevruodamas kieme, už ką jis buvo nubaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (b. l. 73-74). Tai rodo, kad S. R. veiksmais buvo padaryta žala, nes jis atsitrenkė į kitus tris automobilius, kurie stovėjo namo kieme, ir juos apgadino. S. R. automobilį vairavo pavojingai, buvo neblaivus padarė vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik pilietiškų asmenų dėka buvo užkirstas kelias jam išvažiuoti į gatvę tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomoms pasekmėms.

12. Teismo nurodomos aplinkybės, kad jis yra praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, įtakos sprendžiant turto, kaip nusikaltimo priemonės konfiskavimo klausimą, jokios įtakos neturi, nes įstatymas nenumato, kad turi būti nustatytas pakartotinumas. Bylos duomenimis, apeliantas turi baustumą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sutiktina, kad ši apelianto veika yra labiau atsitiktinė, tačiau tai gali turėti įtakos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, o ne dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

13. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad S. R. turi neįgalumą, gauna senatvės ir našlio pensijas (101, 106, 108), taip pat turi sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės bei poreikis vykti į gydymo ar kitas įstaigas savaime nėra pagrindas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti su turto konfiskavimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. S. R. sąmoningai pasirinko rizikingą ir teisei priešingą elgesį, dėl ko šiuo metu ir turi atsakyti dėl kilusių pasekmių. Duomenų, kad dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo S. R. liks be priežiūros ir reikalingos pagalbos, negalės nuvykti į gydymo įstaigas ir juo nebus pasirūpinta, byloje nėra. Nėra jokių duomenų, dėl ko S. R. negalėtų pasinaudoti viešuoju transportu vykstant į gydymo įstaigas. O tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštaraus teisingumo ar proporcingumo principams. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas nutartyse Nr. 2K-112-942/2021, 2K-218-648/2018.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir nesuponuoja išvados, kad turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Paminint ir tai, kad kita baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, S. R. buvo skirta minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), o tai reiškia, jog netaikius transporto priemonės konfiskavimo ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju S. R. patirtų iš esmės net švelnesnes sankcijas nei numatyta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nors jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimą, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – taikė netinkamai. Dėl šių priežasčių prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, S. R. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Atitinkamai, keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti S. R., o nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

16. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. R., kurią sudaro 70,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti S. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendį:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą UAB , (duomenys neskelbtini),“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti S. R., o laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. R. automobiliui ,,Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio, „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. R. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.