- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- e2-1498-1219/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00704-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank P
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (toliau - ieškinys) prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 14540,64 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė nutraukti ieškovės I. K. ir atsakovo R. G. santuoką, sudarytą „(duomenys neskelbtini)“ (įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas: „(duomenys neskelbtini)“. Teismo sprendimu, po teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turėjo teisę „(duomenys neskelbtini)“ naudotis „(duomenys neskelbtini)“, savo darbinei („(duomenys neskelbtini)“) veiklai vykdyti, apmokėdamas elektros ir kitas komunalinių paslaugų sąskaitas už savo sunaudotus kiekius. Ieškovė vykdydama teismo sprendimą perdavė atsakovui naudotis nurodytais pastatais, kur atsakovas vykdė savo darbinę veiklą ir savarankiškai prižiūrėjo pastatus. „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas apie „(duomenys neskelbtini)“ atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, užkūrė ten esantį malkinį katilą, ir apie „(duomenys neskelbtini)“, užrakinęs patalpas išvažiavo. Ieškovė apie „(duomenys neskelbtini)“ išeidama iš namų, matė, kad iš kamino rūksta dūmai, todėl suprato, kad kūrenasi katilas ir kad atsakovo nėra pastate, nes nėra mašinos. Ieškovė, būdama netoli namų, apie „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kaip iš ūkinio pastato kamino pradėjo skrieti žiežirbos, stogas pradėjo dūmyti, todėl suprato, kad galimai kažkas užsidegė. Parbėgusi į savo namų kiemą, pamatė, kad jau dega ūkinių pastatų stogas. Iškvietė priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybą, skambino ir atsakovui, pranešė, kad kilo gaisras. Atsakovas pasakė, kad yra išvykęs, negali atvažiuoti ir neatvažiuos. Raktų nuo „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė neturėjo, jie buvo tik pas atsakovą. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai užgesino gaisrą. Atlikus tyrimą, pateikė pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ gaisras kilo „(duomenys neskelbtini)“. Gaisro metu nudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai. Vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Po įvykusio gaisro ieškovė kreipėsi į savo draudimo bendrovę, kurioje nuo „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį nuo gaisro, ar gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų Nr. „(duomenys neskelbtini)“, dėl draudimo išmokos gavimo. „(duomenys neskelbtini)“ draudimo kompanijos įgalioto partnerio „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ekspertas E. I. atliko sudegusio turto apžiūrą, kur nustatė ir užfiksavo gaisro padarinius (turto apžiūros aktas/žalos Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Pagal turto apžiūros akte nustatytus gaisro padarinius, minėtas atstovas „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Lokalinę gaisro padarinių atstatymo darbų sąmatą, kurios suma 23367,28 Eur. Draudimo bendrovė, įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ nuostolio sumos ieškovei, kadangi draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai. Apskaičiuota draudimo išmoka – 11626,64 Eur (11683,64 – 57,00 išskaita) buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Ieškovė, vertinant gaisro metu padarytą žalą pastatams, o tiksliau „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujasi draudimo bendrovės atstovo, vertintojo „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, kuria buvo įvertinta ne tik apdraustų pastatų, bet ir kitų – nukentėjusių nuo gaisro pastatų atstatymo vertė. Nurodyti pastatai yra sujungti į vieną didelę patalpą, kuri atsakovo ir buvo naudojama kaip „(duomenys neskelbtini)“, skirtos atsakovo ūkinei finansinei veiklai vykdyti. Nuo gaisro nukentėjusių statinių bendras plotas sudaro „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“). Draudimo bendrovės atstovo lokalinėje sąmatoje atsispindi viso nukentėjusio nuo gaisro ieškovės nekilnojamo turto padarytos žalos atstatymo kaštai, todėl ieškovė pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės neišmokėtos kompensacijos dalies, t. y. 11740,64 Eur. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti ir žalą, padarytą kiemo teritorijoje esančiai žaliai vejai. Ieškovė žalos dydį grindžia V. J. „(duomenys neskelbtini)“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad ieškovei priklausančio sklypo užterštos vejos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos augalinio sluoksnio nukasimo ir naujos vejos įrengimo darbų kaina - 2800 Eur. Dėl atsakovo neatsakingo elgesio, aplaidumo ir netinkamos jam perduotų patalpų priežiūros kilusio gaisro ieškovė patyrė nuostolius, kurių tik dalį padengė draudimo bendrovė, todėl ieškovei likusi neatlyginta nuostolių dalis – 14540,64 Eur priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės. Kaip matyti iš susirašinėjimo tarp ieškovės ir draudimo bendrovės atstovės, draudikas neįžvelgė jokios atsakovo kaltės. R. G. kaltės neįžvelgė ir „(duomenys neskelbtini)“ specialistai pateikę pažymą Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo atsakovas naudojosi negyvenamaisiais pastatais, priklausančiais ieškovei, ten vykdė veiklą, kad gaisro rytą buvo kūrenamas pečius. „(duomenys neskelbtini)“ ryte atsakovas, užkūręs pečių, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą išvažiavo. Tačiau po kelių minučių pamiršęs pasiimti telefoną, grįžo į dirbtuves. Dar pažiūrėjo pečių, jis jau nebesikūreno. Tada atsakovas išvažiavo. Po kiek laiko jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir pasakė, kad dega stogas. Atsakovas buvo pakankamai toli, todėl negalėjo greitai grįžti. „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad neskubėtų, nes gaisras gesinamas. Atsakovui grįžus, gaisras jau buvo užgesintas. Po to R. G. ėmėsi tvarkyti gaisravietę - nurinko ir išvežė visas nudegusias konstrukcijų dalis, stogo dangą, nuvalė sienas iš vidaus ir pasiūlė ieškovei prisidėti prie pastato atstatymo savo darbu ir pagalba. R. G. patalpomis visada naudojosi atsakingai, tiek elektros instaliacija, tiek pečius buvo tvarkingi. Todėl atsakovas neprisiima jokios atsakomybės dėl gaisro kilimo. Daugiau jokių duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis buvo neatidus, nerūpestingas ar kitaip nesilaikė saugumo reikalavimų eksploatuojant krosnį, nėra. Iš R. G. paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus kūrendamas pečių, jo patalpos buvo tvarkingos, veiklą vykdė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, o gaisras, kaip paaiškino „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. K., vertintinas kaip palankių aplinkybių išdava, tyrimo metu nebuvo nustatyta atsakovo padarytų pažeidimų. Atsakovas nesutinka su žala vejai. Žolę pjovė periodiškai jos suaugęs sūnus, pievoje basi lakstydavo vaikai (tame tarpe ir šalių dukra I.), sužalojimų niekas nepatyrė. Atsakovas neatmeta versijos, kad gaisro liekanos galėjo būti išmėtytos pievoje vėliau siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas taip pat nepripažįsta V. J. pateikto „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo, nes jį laiko nepatikimu įrodymu dėl jo informatyvumo ir argumentavimo stokos, mano, kad kainos neatitinka realybės. Be to, ieškovė nenurodė, jog neva sugadintos vejos būklės atstatymui būtų svarsčiusi alternatyvų būdą (surinkti liekanas, jas sugrėbti).
4. Trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (identifikacinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), kurios pagrindu buvo apdraustas „(duomenys neskelbtini)“, kurio bendras plotas (kv. m.) „(duomenys neskelbtini)“; statybos pabaiga „(duomenys neskelbtini)“ - „(duomenys neskelbtini)“; laikančiosios konstrukcijos „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendras plotas (kv. m.) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esantys adresu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Draudimo sutartis) Draudimo sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikomos Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ redakcija (toliau - ir Taisyklės). Ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė trečiajam asmeniui pranešimą apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju - „(duomenys neskelbtini)“ kilusį gaisrą. Dėl to ieškovo atstovas nuvyko į įvykio vietą, sudarė sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktą bei padarė įvykio vietos nuotraukas. Įvykio tyrimo metu buvo sudaryta sugadinto turto atstatymo sąmata, kurioje nurodyta bendra viso sunaikinto turto atstatymo suma - „(duomenys neskelbtini)“. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad faktinis pagalbinių pastatų plotas yra ženkliai didesnis, nei nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ ar Draudimo sutartyje. Taisyklių skyriuje „Statinių ir turto draudimas“ nurodyta, jog „[...] Pagalbinis pastatas - tai atskiras papildomas negyvenamosios paskirties Pastatas prie Gyvenamojo pastato, pavyzdžiui, garažas, ūkinis pastatas, tvartas, klėtis, kluonas, lauko rūsys. Pagalbinis pastatas bus apdraustas tik tuo atveju, jei jis bus nurodytas Draudimo liudijime.“ Taigi, norint, kad draudimo apsauga galiotų ir pagalbiniams pastatams, tai turi būti aiškiai aptarta draudimo liudijime. Šiuo atveju draudimo liudijime buvo įrašyti ieškovės nurodyti duomenys apie apdraudžiamų pagalbinių pastatų plotą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo apskaičiuotas ir mokėtinos draudimo įmokos dydis, todėl Draudimo sutartimi buvo apdrausta tik dalis faktiškai buvusių pagalbinių pastatų. Šiuo atveju sudarant Draudimo sutartį buvo susitarta, jog draudimo apsauga taikoma tik daliai pagalbinių pastatų. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo priėmė sprendimą atlyginti tik dalį apskaičiuotos žalos. Trečiojo asmens sprendimas buvo priimtas vadovaujantis šalių sudarytos Draudimo sutarties sąlygomis, ypač atsižvelgiant į šalių individualiai aptartą sąlygą dėl apdraustų pagalbinių statinių ploto. Jei ieškovė įrodytų visas deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, mano, kad ieškinys turėtų būti patenkintas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. savo ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad už gautą kompensaciją atstatyti turtą galimybių nėra. Pastatai buvo dovanoti jiems jo (atsakovo) „(duomenys neskelbtini)“, juos tvarkėsi. Nutraukiant santuoką susitarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ galės naudotis neatlygintinai. Po gaisro atsakovas operatyviai išsikraustė stakles (apie „(duomenys neskelbtini)“). Yra neregistruotų pastatų „(duomenys neskelbtini)“ (pristatytos „(duomenys neskelbtini)“). „(duomenys neskelbtini)“ pastatai yra sujungti į vieną pastatą labai daug metų. Atsakovas šiuo neregistruotu pastatu naudojosi, šioje patalpoje buvo įrengtas šildymo „pečius“. Atsakovas naudojosi visais pastatais. Šalys nebuvo sutarusios kas darys patalpų einamąjį ir kapitalinį remontą. Tai buvo savaime suprantama – kol naudojosi pastatais, šildymu ir kitais dalykais rūpinosi atsakovas. Papildomai nieko nesitarė. Buvo keičiamas „pečius“, tai su ja derinta nebuvo. Turėjo informaciją, kad dirbtuvėse prakiuro „pečius“. Iki gaisro buvo nuvykusi į priešgaisrinę tarnybą, klausė dėl pečiaus techninių duomenų, kūrenant drožlėmis, dėl galimybės naudoti tokį kurą, kaip galėtų apsisaugoti nuo nelaimės. Ji į vidų neidavo ir nepatekdavo. Naudojosi „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo. „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo. Atsakovas šalino gaisro padarinius, išvežti nuodėguliai. Pripažįsta, kad atsakovas atliko stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymo darbus. Iki gaisro ant pastato lietvamzdžiai nebuvo sumontuoti. Sienos dažytos nebuvo, buvo prabalintos. Iš „(duomenys neskelbtini)“. Po gaisro reikia teritoriją išvalyti, sutvarkyti, atstatyti stogą, langą keisti (skilęs), dalis kito pastato stogas yra pažeistas. Atsakovo darbus vertinant, galėtų atmesti tvarkymo darbus, nurodytus sąmatoje (paskaičiuotus) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, gali tuos darbus neįskaičiuoti. Žolynas yra pažeistas. Dalis darbų galėtų būti neskaičiuojama į šią bendrą sumą. Po gaisro šiferis „išsproginėjo“, didžiąsias šukes kažkiek aprinko R., artėjant šiltajam sezonui, pjaunant žolę išmesdavo smulkias atplaišas. Yra giliai susmigę į žemės paviršių. Yra daug smulkių atplaišų. Buvo apžiūrėta šiltuoju sezonu, kreipėsi į vieną paslaugos tiekėją. Į ieškinio sumą neįskaičiuoja medienos žaliavos, kurią po santuokos nutraukimo pasidalijo. Ieškovė nurodė dėl konkrečių darbų:
· atsakovas iš dalies atliko stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymo darbus (stogas išardytas, kito pastato dalies liko neišardyta).
· Šlaitinių stogų gegnių medinių konstrukcijų ardymas atliktas, „(duomenys neskelbtini)“ gali būti išminusuota.
· Dėl šlaitinių stogų šoninių ir galinių apkalų ardymo negali pasakyti.
· Reikalavimą dėl karkasinių pastatų šaitinio beasbesčio šiferio nešiltinto stogo, įrengiant gegnių konstrukcijas ir „(duomenys neskelbtini)“ lentų paklotą, palaiko. Šių darbų kainą „(duomenys neskelbtini)“ palaiko.
· Reikalavimą dėl sandūros su gretimų pastatų stogo remonto, pasigaminant detales, palaiko.
· Reikalavimą dėl laiptų iš medinių elementų įrengimo, palaiko (laiptai buvo, jų dabar nėra).
· Dėl lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų ir lietvamzdžių montavimo, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių - galima išminusuoti. Sistemos nėra, nebuvo jos.
· Reikalavimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ storio stiklų mediniuose rėmuose pakeitimo, kai stiklų plotas iki „(duomenys neskelbtini)“, palaiko, kurį reikia pakeisti negali atsakyti.
· Suodinų paviršių valymas reikalingas.
· Dėl anksčiau dažytų sienų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant. Prieš tai sienos nebuvo dažytos. Sutinka, kad už šiuos darbus nereikalinga skaičiuoti.
· Dėl elektros instaliacijos remonto. Instaliacija nukentėjo.
· Dėl statybinių šiukšlių išvežimo „(duomenys neskelbtini)“ atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu. Ji šiukšlių nevežė. Buvo išvežti nuodėguliai, kiekio paskaičiuoti nemoka. Šios paslaugos brango.
Sudegus pastatui, išsikvietė žmogų, kuris „užsiima“ statybomis, jis nurodė, kad be „(duomenys neskelbtini)“ ji nesutvarkytų. Byloje pateiktas žemės sklypo planas, sudarytas „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas I. G.), apie šį planą nieko negali pasakyti. Su kaimynais bandė keistis žemės sklypais, ji turi naują žemės planą, „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Kadastrinių matavimų neįregistravo „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypas, kuris yra „prišiukšlintas“ (kuriame yra šiferio gabaliukai), pagal „(duomenys neskelbtini)“ registro išrašą priklauso „greičiausiai“ kaimynui A. N., pagal faktą naudojasi seniai. A. N. šia žeme nesinaudoja (kol nebuvo apsikeitę žemės, kaimynas šia žeme naudojosi). Prašo priteisti už „(duomenys neskelbtini)“ užteršto žemės ploto. Į šį žemės plotą įeina A. N. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ir ieškovei priklausantis žemės sklypas. Žemės laboratorinių tyrimų neatliko. Po gaisro pastato „nekonservavo“. Pastato atstatymo darbų, gavusi lėšas iš draudimo bendrovės, neatliko. Dėl atsakovo vykdomos veiklos įvyko gaisras.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės I. K. atstovas advokatas D. V. prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iki gaisro katilas buvo kūrentas. Patalpų savininkas yra ieškovė, faktinis naudotojas buvo atsakovas, jis eksploatavo kietojo kuro katilą, todėl turėjo pareigą užtikrinti tinkamą sistemos funkcionavimą. Dėl atsakovo neatsargių veiksmų kilo padariniai. Katilas keistas vienasmeniškai. Atsakovas neįrodė, kad teritorija sutvarkyta. Atsakovas turi padengti žalą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo kaltės nemato. Ten dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Už pastatų ir žemės sklypo naudojimąsi neturėjo mokėti ieškovei. Po santuokos nutraukimo ieškovė jam nebeleido daryti pastatų gerinimo darbų. Pakeistas katilas yra „(duomenys neskelbtini)“, pirmasis buvo pajungtas santechniko. Pastatai, kur dirbo, buvo du. Patalpomis, kur buvo gaisras, naudojosi, kitomis patalpomis (iš vieno galo) naudojosi ieškovė (malkas kraudavosi), o per vidurį buvo sudėti jų bendri daiktai. Jis naudojosi neįregistruotu pastatu. Jis faktiškai naudojosi visomis patalpomis, kai kuriomis patalpomis („(duomenys neskelbtini)“) naudojosi ir ieškovė. Iš ryto atvažiavo susikrauti daiktų, buvo šaltokas metas. Kad neužšaltų radiatoriai, įpylė „drožlikių“, pakūreno „pečių“, elektrą išjungė, ir išvyko. Vėliau (po maždaug „(duomenys neskelbtini)“) grįžo į dirbtuves, pasiėmė paliktą telefoną, pažiūrėjo į „pečių“, niekas nedegė, vėl išvyko. Vėliau paskambino ieškovė, pranešė apie gaisrą. Po kelių minučių paskambino „(duomenys neskelbtini)“ K., pranešė apie degantį stogą. Įvyko didelė nelaimė. Nesuprato iš ko gaisras kilęs. „Pečių“ buvo išvalęs. Ieškovei pasiūlė uždengti stogą, ieškovė nepageidavo, kad jis uždengtų stogą. Nuodėgulius numetė, nušlavė, pagaliai buvo išvežti. Šiukšles ir šukes sugriebė. Gaisro dieną buvo pasnigę, buvo drėgna. Ant sniego matė šiferio liekanas. 10-20 metrų spinduliu nuo pastato sugriebė. Draudikui viską papasakojo. Lubos buvo „pakalkintos“. Gaisro metu kalkės nukrito. Matė, kad po žolyną laksto vaikai, pastatytas batutas. „Pečius“, stogas, kaminas buvo tvarkingi. Stogas apskardintas. Šiferis buvo uždengtas naujas. Instaliacija buvo tvarkinga. „Pečių“ pakeitė (sumontavo naudotą „pečių“). Derino su ieškove „pečiaus“ keitimo klausimą, pasiūlymo ji atsisakė. Keitė, nes senasis prakiuro. Kad pakeisti „pečių“, reikėjo tik kitą prijungti ir pajungti vandenį (šaltą ir karštą). „Pečiaus“ prijungimas nebuvo „priduotas“. „Pečius“ buvo pakeistas rudenį (prieš kūrenimo sezoną, prieš gaisrą). „Pečius“ yra universalus. Po gaisro viską nuplėšė, nuardė, stogą nušlavė, uždengė drausto pastato (kitoje pusėje) dalį stogo, sugriebė šiukšles nuo 10 a. žemės ploto. Ieškovė jam nebeleido atlikti kitų darbų. Ieškovė remiasi „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, jis atliko skliautų ir apkalų ardymo darbus, šiferio išardymo darbus, gegnių ir kitų daiktų šalinimo darbus, šiukšlės nuvalytos. Sąmatos sudarytos padrikai. Jo sąmatos sudarytos profesionalių darbuotojų. Gaisro metu daugiau nukentėjo žemės plotas, priklausantis N.. Elektros instaliacija buvo „priduota“, ji buvo tvarkinga. Jo staklės nebuvo draustos. Jis patyrė nuostolius, nes sudegė elektros instaliacija, mediena (5-6 kubiniai metrai), darbo įrankiai. Į jo teismui pateiktą sąmatą nėra įtraukta laiptų pastatymo darbai, stiklo keitimas, šiukšlių išvežimas. Skaičiavo stogą dengti beasbesčiu šiferiu, baltu nedažytu.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovė advokatė V. B. prašė ieškovės ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas, ir priteisti ir ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (pagal faktiškai sumokėtas sumas). Nurodė, kad ieškovė nėra žemės sklypo, kurio sutvarkymui prašo priteisti iš atsakovo „(duomenys neskelbtini)“, savininkė, teisėta valdytoja, naudotoja. Tai byloje neįrodyta. Veja priklauso A. N.. Šis reikalavimas nepagrįstas. Žemės sklypo plane ir „(duomenys neskelbtini)“ išrašuose duomenys skiriasi. Pastatų identifikuoti nėra galimybės. Dokumentų, apibūdinančių apdegusius pastatus, byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad iš lokalinės sąmatos nebereikia atlikti stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymo, šlaitinių stogų gegnių medinių konstrukcijų ardymo, šlaitinių stogų šoninių ir galinių apkalų ardymo. Ieškovė nurodė, kad nebereikia atlikti lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų ir lietvamzdžių montavimo, nes jų nebuvo. Ieškovė suabejojo dėl stiklų mediniuose rėmuose pakeitimo. Nurodė, kad nebuvo dažytos lubos ir sienos. Iš fotonuotraukų matyti, kad gegnės ir stogas nuardyti, šiukšlių didžioji dalis išvežta, elektros instaliacija nesudegusi. Sienos ir lubos nebuvo dažytos. Pastatas buvo suręstas iš senų, naudotų plytų ir perdangų. Iš lokalinės sąmatos išsiminusuoja darbai, kurių daryti nereikia. Nuostolių atlyginimas yra atstatymas į prieš tai buvusią padėtį. Į lokalinę sąmatą, į atliktinus darbus įskaičiuotas darbo užmokestis. Neaišku, ar ieškovė mokėtų darbo užmokestį už atliekamus darbus. Stogo danga buvo šiferis, jo kaina ir vertė turėtų būti reikalaujama. Nenustatyta, kad atsakovas yra atsakingas už kilusį gaisrą. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl elektros instaliacijos darbų. Ieškovė nesiėmė priemonių, kad įsitikinti „pečiaus“ tinkamu sumontavimu. Ieškovė nenurodė, kad krosnis buvo kūrenama neleistinos rūšies kuru, sutiko, kad atsakovas kūreno „drožlėmis“. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl kilusio gaisro.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo atstovas T. V. nurodė, kad trečiojo asmens pozicija išdėstyta teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Jeigu teismas vertintų, kad civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos, ieškinys turėtų būti patenkintas. Papildomai nurodė, kad kokie konkrečiai objektai buvo apdrausti nurodyta draudimo liudijime. Buvo apdrausti „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio nuvykus apžiūrėti turto matė, kad nukentėjo didesnio ploto pastatai, todėl įvertino bendrai padarytą žalą visam nukentėjusiam statiniui, ir sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ procentų draudimo išmokos. Buvo vertinama bendra patirto nuostolio suma, tada atlyginta pusė tos sumos, nes draudimo apsauga buvo taikoma daliai pagalbinių pastatų. Lokalinėje sąmatoje paskaičiuota už viso statinio atstatymą (už „(duomenys neskelbtini)“). Sąmata apima reikalingus atlikti atkuriamuosius remonto darbus. Buvo apdrausta pagal klientės pateiktus duomenis. Ieškovė sprendimo dėl žalos atlyginimo neginčijo (teisminių ginčų nebuvo). Draudimo sutarties vykdymas nėra susijęs su ieškinio dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklauso ieškovei (Failas (toliau - f.) 1, bylos lapas (toliau - b. l.) 9-11, 12-13).
11. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu nutraukta šalių santuoka. Po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamieji daiktai, esantys „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo sprendimu atsakovui suteikta teisė „(duomenys neskelbtini)“ nuo sutarties pasirašymo dienos („(duomenys neskelbtini)“) naudotis „(duomenys neskelbtini)“, savo darbinei („(duomenys neskelbtini)“) veiklai vykdyti (f. 1, b. l. 34-39).
12. „(duomenys neskelbtini)“ kilo gaisras „(duomenys neskelbtini)“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kilo gaisras „(duomenys neskelbtini)“, esančiame „(duomenys neskelbtini)“. Gaisro metu nudegė dalis stogo, išdegė „(duomenys neskelbtini)“. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų (f. 1, b. l. 14).
13. Gyventojų turto draudimo liudijimu (polisu) Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (identifikacinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) buvo draustas „(duomenys neskelbtini)“, bendras plotas „(duomenys neskelbtini)“ kv. m. Nustatyta išskaita „(duomenys neskelbtini)“. Draudėjas – I. K. (f. 1, b. l. 23-24).
14. Draudiko elektroniniame laiške ir žalos administravimo byloje nurodyta, kad, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gauta bei surinkta informacija, draudikas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas neturi teisinio pagrindo laikyti R. G. gaisro kaltininku. „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – išskriejusios ir patekusios ant stogo konstrukcijos kibirkštys. Priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimų ar piktavališkos tyčinės veikos nebuvo nustatyta. Priimtas sprendimas atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių sumos, nes draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai, draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į apdrausto turto atstatymo išlaidas. Ieškovei išmokėta 11626,64 Eur draudimo išmoka.
15. Ieškovė pateiktoje „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra 23367,28 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)) (f. 1, b. l. 15-16).
16. Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ augalinio sluoksnio nukasimas ir vejos įrengimas kainuoja „(duomenys neskelbtini)“ (sudarytojas V. J.) (f. 2, b. l. 3). Komerciniame pasiūlyme ir lokalinėje sąmatoje (sudarytojas A. K.) nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24598,33 Eur (f. 2, b. l. 4, 7).
17. Pagal atsakovo į bylą pateiktas sąmatas pastatų atstatymo darbų kaina 4427,87 Eur (f. 1, b. l. 57). Darbų sąmatoje-suderinime nurodyta kaina - 6019,94 Eur (f. 1, b. l. 58).
Dėl žalos atlyginimo.
18. Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).
19. Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
20. Nagrinėjamu atveju pastato gaisro priežastis yra ta, kad atsakovas gaisro rytą kūreno krosnį, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė kyla delikto pagrindu.
21. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, ir kt.).
22. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
23. Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).
24. Dėl kokios priežasties kilo gaisras patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).
25. Ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesaugiu kietojo kuro krosnies kūrenimu, dėl to ir kilo gaisras. Bylos duomenimis nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ (gaisro kilimo dieną) „(duomenys neskelbtini)“, savininkė buvo ieškovė, o atsakovas teismo sprendimo pagrindu buvo šių patalpų naudotojas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ ryte kūrė krosnį, esančią jo naudojamose patalpose. Atsakovas byloje nurodė, jog jis tą rytą, atvykęs į darbo vietą, užkūrė krosnį, degino „drožles“. Tą dieną jis dirbtuvėse dirbti neplanavo, kūrė krosnį tam, kad patalpos neužšaltų. Išvažiuodamas iš „(duomenys neskelbtini)“, jis patikrino ir nustatė, kad ugnis krosnyje yra užgesusi, o po kelių minučių (po maždaug „(duomenys neskelbtini)“) grįžęs pasiimti telefono, jokių ugnies požymių nematė. Tada iš šių patalpų išvyko.
26. „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro priežasčių tyrimą, kategoriškos išvados dėl gaisro kilimo priežasties nedavė, pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodė, kad labiausiai tikėtina priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Liudytojas M. K. (pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir joms patekus ant stogo konstrukcijų. Gaisro kilimui įtakos galėjo turėti vėjuota diena. Gaisrą kalėjo lemti priežastis, kad buvo kūrenta krosnis prieš kylant gaisrui. Tyčinių padegimo požymių nebuvo nustatyta. Atmesta elektros instaliacijos įtaka. Gaisro židinys buvo ant stogo, pastogėje. Užkūrus krosnį ji galėjo būti užgesusi, žiežirba galėjo nukeliauti į stogą, ant stogo, po stogu po kažkiek laiko. Žiežirba gali būti aktyvi.
27. Teismo vertinimu, nors byloje yra įrodymai, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų, gaisras, kilęs atsakovo valdomame pastate, nebuvo ta jėga, kuri vertinama kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Įvykęs gaisras nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes, kaip matyti, jis kilo po to, kai atsakovas užkūrė krosnį, degino joje drožles, kurios, pasak atsakovo, sudegė. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad drožlės sudegė iki to momento, kai atsakovas grįžo į patalpas pasiimti telefono. Taip pat nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovas tikrai laukė, kol visiškai sudegs drožlės. Nagrinėjamu atveju gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio (minėta). Iš byloje esančių aplinkybių konstatuojama, kad atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras. Pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, naudotojas turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo savo veiklą – neįsitikino, ar tikrai krosnis yra jau užgesusi, ar drožlės spėjo sudegti. Liudytojas M. K. nurodė, kad gaisro kilimui įtakos galėjo turėti vėjuota diena. Gaisrą kalėjo lemti priežastis, kad buvo kūrenta krosnis prieš kylant gaisrui. Tyčinių padegimo požymių nebuvo nustatyta. Atmesta elektros instaliacijos įtaka. Gaisro židinys buvo ant stogo, pastogėje. Užkūrus krosnį ji galėjo būti užgesusi, žiežirba galėjo nukeliauti į stogą, ant stogo, po stogu po kažkiek laiko. Žiežirba gali būti aktyvi (minėta). Taigi šiuo atveju nepakako palaukti, kol kuras krosnyje perdegs, nes ir po to gaisro tikimybė išlieka. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė pakankamų priemonių gaisro kilimo rizikai sumažinti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams, dėl kurių apdegė pastatas, nudegė dalis stogo (CK 6.246–6.248 straipsniai). Taigi atsakovas, kaip ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų valdytojas privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jam perduotomis patalpomis.
Dėl žalos dydžio nustatymo.
28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad gaisro metu nukentėjo pagalbinių, tarpusavyje susijusių pastatų blokas: pastatas – viralinė, pastatas-garažas ir neregistruotas pastatas. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas po gaisro atliko gaisro padarinių šalinimo darbus.
30. Antstolis V. D. „(duomenys neskelbtini)“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad namų valdos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, sklype yra „(duomenys neskelbtini)“. Vienas „(duomenys neskelbtini)“, su „(duomenys neskelbtini)“, yra be stogo konstrukcijos. „(duomenys neskelbtini)“ išorės vaizdas ir būklė, vidaus patalpų vaizdas ir būklė, viduje ir išorėje likusios atliekos rodo apie buvusį pastato gaisrą.
31. Ieškovė žalos dydį (pastatams) iš esmės įrodinėja draudimo žalos administravimo metu „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM). Byloje taip pat pateiktas komercinis pasiūlymas ir lokalinė sąmata (sudarytojas A. K.), kurioje nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24598,33 Eur. Taip pat teismui pateikta „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad pastatų atstatymo kaina 42402,03 Eur.
32. Liudytojas J. G. parodė, kad yra inžinierius statybininkas, puikiai išmano statybos darbų technologiją. Jeigu reikia, iš patirties įtraukia, ko neįrašo. Apžiūrą atliko E. I.. Pagal jo pateiktą medžiagą padarė sąmatą. Paskaičiuota suma „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM). Už šią sumą buvo galima atstatyti pastatą. Dėl lietaus latakų: iš nuotraukų nesuprasi. Senuose pastatuose, ypatingai ūkiniuose pastatuose, nedaro latakų, bet apskardinimo elementai būna, jis turi numatyti. Jeigu darbų nebuvo, draudimas turi teisę nemokėti. Mato juodas lubas, apdegusias sienas. Suodžiai valomi su koncentruotu sodos tirpalu arba sausu būdu, nuvalius nebus prekinės išvaizdos, privalės nudažyti. Minimaliai turi padaryti. Šiukšlių išvežimas brangus. Reikia surūšiuoti, vežti į atskiras vietas. Darant remontą dar prisideda šiukšlių. Šiukšlių bus. Yra brėžinys padarytas, nustatytas užstatymo plotas „(duomenys neskelbtini)“. Paskaičiavo stogo plotą „(duomenys neskelbtini)“. Kainos pagal „(duomenys neskelbtini)“. Kainas nustato rinka. Programa duoda vidutinę rinkos kainą. Jeigu kažko nebuvo, prašo nukentėjusiojo, kad jis sumokėtų už tai. Jeigu žmogus darbus padarė, jis išminusuoja. Šiuo atveju nusidėvėjimas medžiagoms pritaikytas („(duomenys neskelbtini)“). Jeigu darbų neatlieka, nereikia mokėti.
33. Atsižvelgiant į tai, kad byloje žalos dydį ieškovė įrodinėja trimis dokumentais (žr. sprendimo 31 punktą), „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje nurodyta turto sutvarkymo kaina yra mažiausia (žr. sprendimo 31 punktą), bei į tai, kad šią sąmatą rengęs J. G. yra specialistas, turintis patirtį vertinant objektus, teismas daro išvadą, kad byloje pateikta „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata yra reali, todėl ieškovė ja remiasi pagrįstai.
34. Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo (poliso) Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (identifikacinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) nustatyta, kad buvo draustas „(duomenys neskelbtini)“, bendras plotas „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjas – I. K.) (f. 1, b. l. 23-24) (minėta, žr. sprendimo 13 punktą).
35. Iš trečiojo asmens parodymų nustatyta, kad buvo apdrausti „(duomenys neskelbtini)“ (bendras plotas „(duomenys neskelbtini)“) (neidentifikuojant dalių). Po įvykio nustatė, kad nukentėjo didesnio ploto pastatai, todėl įvertino bendrai padarytą žalą visam nukentėjusiam statiniui, ir sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokos. Buvo vertinama bendra patirto nuostolio suma, tada atlyginta pusė tos sumos, nes draudimo apsauga buvo taikoma daliai pagalbinių pastatų. Lokalinėje sąmatoje paskaičiuota už viso statinio atstatymą (už „(duomenys neskelbtini)“). Sąmata apima reikalingus atlikti atkuriamuosius remonto darbus. Liudytoja M. K. parodė, kad buvo registruotas pranešimas dėl žalos, t. y. kad apdegė „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad apdrausta „(duomenys neskelbtini)“ ploto „(duomenys neskelbtini)“, pagal apžiūros duomenis ir visą surinktą informaciją, faktinis pastatų plotas buvo apie „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas priimtas draudimo išmokų komitete. Kadangi pusė ploto buvo nedrausta, kuris pastatas nedraustas nebuvo aišku, dėl to buvo priimtas sprendimas išmokėti „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokos. Liudytojas J. G. parodė, kad lokalinė sąmata padaryta „(duomenys neskelbtini)“ ploto namo užstatymo plotui, o stogo plotas paskaičiuotas „(duomenys neskelbtini)“. Paskaičiuota suma „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM) (minėta).
36. Atsižvelgiant į tai, kad gaisro metu nukentėjo „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavyje susijusių pastatų blokas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes dėl paskaičiuotų sumų gaisro padariniams pašalinti (žr. sprendimo 32, 33 punktus), teismas daro išvadą, kad gaisro padarinių šiuose pastatuose, esančiuose adresu „(duomenys neskelbtini)“, pašalinimui reikalinga „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje nurodyta suma - „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog daryti byloje ekspertizę ieškovė ir atsakovas nepageidavo.
37. Draudimo bendrovė sumažino „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotos sumos pastatų sutvarkymui, ir išmokėjo atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotos sumos (minusavus „(duomenys neskelbtini)“ išmoką), t. y. 11626,64 Eur (f. 3, b. l. 80, 172).
38. Bylos medžiaga nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu I. K. buvo skirta „(duomenys neskelbtini)“ vienkartinė pašalpa nukentėjus nuo gaisro (f. 1, b. l. 146), todėl šia suma mažinamas prašomos priteisti žalos dydis.
39. Liudytojas J. G. pažymėjo, kad jeigu darbų nebuvo, draudimas turi teisę nemokėti. Jeigu kažko nebuvo, prašo nukentėjusiojo, kad jis sumokėtų už tai. Jeigu žmogus darbus padarė, jis išminusuoja.
40. Ieškovė byloje paaiškino, kad atsakovas iš dalies atliko stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymo darbus (stogas išardytas, kito pastato dalies liko neišardyta) (minėta). Šias aplinkybes patvirtina antstolio V. D. „(duomenys neskelbtini)“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (f. 2, b. l. 67-102). Liudytojas J. G. nurodė, kad stogo plotas paskaičiuotas „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir į tai, kad byloje objektyviai ir neginčijamai nėra galimybės nustatyti šių atliktų darbų tikslų kiekį, likusį neatliktų darbų kiekį, bei atsižvelgdamas į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje kainos skaičiuotos pagal „(duomenys neskelbtini)“, ir į bendrą paskaičiuotą šiems darbams atlikti sumą, daro išvadą, kad šios sumos mažinti nėra pagrindo.
41. Ieškovė taip pat nurodė, kad šlaitinių stogų gegnių medinių konstrukcijų ardymas yra atliktas ir ji sutinka šią sumą minusuoti nuo prašomos priteisti žalos sumos. Šias aplinkybes patvirtina antstolio V. D. „(duomenys neskelbtini)“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (f. 2, b. l. 67-102). Dėl to žalos suma mažinama „(duomenys neskelbtini)“ (plius „(duomenys neskelbtini)“ PVM). Iš viso žalos dydis mažinamas „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM).
42. Ieškovė taip pat parodė, kad galima nuo žalos sumos minusuoti lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų ir lietvamzdžių montavimo, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių, darbų kainą, nes sistemos nėra ir jos nebuvo. Teismas, atsižvelgiant į tai, žalos sumą mažina „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso žalos dydis mažinamas „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM).
43. Ieškovė taip pat parodė, jog prieš gaisrą sienos nebuvo dažytos, sutinka, kad už šiuos darbus nereikalinga skaičiuoti. Sienų dažymo darbai nurodyti turto apžiūros akte (f. 1, b. l. 18). Iš byloje esančio antstolio R. K. „(duomenys neskelbtini)“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje „(duomenys neskelbtini)“ sienos buvo nedažytos (f. 2, b. l. 9-66). Šias aplinkybes patvirtina ir antstolio V. D. „(duomenys neskelbtini)“ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (f. 2, b. l. 67-102). Iš liudytojo J. G. parodymų nustatyta, kad reikalinga suodžius nuvalyti su koncentruotu sodos tirpalu arba sausu būdu. Šie darbai „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje numatyti (atskirai nuo sienų dažymo darbų). Atsižvelgiant į tai, teismas žalos sumą mažina „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso žalos dydis mažinamas „(duomenys neskelbtini)“.
44. Atsakovas parodė, kad lubos buvo „pakalkintos“, gaisro metu kalkės nukrito. Ieškovė parodė, kad sienos dažytos nebuvo, buvo prabalintos, po gaisro reikia dažyti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti fotonuotrauka (žr. f. 3, b. l. 150). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad po gaisro turtą reikalinga atstatyti į buvusią iki gaisro padėtį, „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje numatyti lubų dažymo darbai, teismas daro išvadą, kad mažinti žalos dydį dėl lubų dažymo nėra pagrindo.
45. Atsakovė taip pat parodė, kad ji šiukšlių nevežė, buvo išvežti nuodėguliai, kiekio paskaičiuoti nemoka, šios paslaugos brango. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš bylos medžiagos nėra galimybių objektyviai ir neginčijamai nustatyti kiek konkrečiai reikalinga išvežti šiukšlių, bei į tai, kad pastatų, nukentėjusių nuo gaisro, padariniai nėra pašalinti, „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje kainos skaičiuotos pagal „(duomenys neskelbtini)“ kainas, daro išvadą, kad šios sumos mažinti nėra pagrindo.
46. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, žalos sumą mažina „(duomenys neskelbtini)“ (žr. sprendimo 41-43 punktus). Likęs draudimo nepadengtos žalos dydis yra 8077,72 Eur („(duomenys neskelbtini)“). Ši suma (8077,72 Eur) priteisiama iš atsakovo, ieškovės naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos naudai „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimui (dėl gaisro metu sugadintos vejos). Iš V. J. komercinio pasiūlymo, sąmatos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ grunto nukasimo, vejos atsodinimo kaina yra „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sluoksnis yra sugadintas, užterštas, ir tai yra atsitikę dėl įvykusio gaisro, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje nepagrindė tokių darbų atlikimo reikalingumo. Šalys neginčijo, jog gaisro metu degančios stogo dangos dalys pasklido po teritoriją. Atsakovo teigimu, dalis teritorijoje stogo dangos atplaišų sugriebta, atplaišos pašalintos nuo vejos. Ieškovė nurodė, kad pjaudama žolę pastebėjo kylančias šiferio atplaišas. Byloje neįrodyta, kad stogo dangos atplaišas iš vejos galima pašalinti tik nukasant visą gruntą ir persodinant veją ir kad tokie darbai būtini „(duomenys neskelbtini)“ plotui. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.
48. Kiti ieškovės nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
50. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas (šias bylinėjimosi išlaidas sudaro „(duomenys neskelbtini)“ žyminis mokestis, „(duomenys neskelbtini)“ kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) (f. 1, b. l. 26; f. 2, b. l. 5, 103, 141-147, 174-177; f. 3, b. l. 11-12, 40; f. 4, b. l. 86-92). Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas (f. 2, b. l. 189-200; f. 3, b. l. 51-53; f. 4, b. l. 95-96, 97-103, 114). Pažymėtina, kad šalių patirtas bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos suteikimo dydis už atliktus procesinius veiksmus atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas.
51. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 55,55 proc., ieškovei iš atsakovo priteisiama 3887,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pagal atmestą ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 44,45 proc., atsakovui iš ieškovės priteisiama 3111,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. G. 8077,72 Eur (aštuonis tūkstančius septyniasdešimt septynis Eur 72 ct) žalai atlyginti, 3887,39 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei I. K..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. K. 3111,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą vienuolika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui R. G..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.