- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1-1279-517/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29680-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- A. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. U. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
2020m. liepos 26d., apie 11⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. U. kelyje Ukmergė-Molėtai, esančiame Graužiečių kaimo, Pivonijos seniūnijos, Ukmergės rajone, teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo A. U. vairuojamą autombilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam 12⁰³ val. alkoholio kiekio matuokliu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282, atlikus balivumo testą, nustatė, kad 12⁰³ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 12²¹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. U., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2020m. liepos 25d. buvo nuvykęs į tėviškę adresu (duomenys neskelbtini), kad aplankyti savo motiną. Buvo parvažiavęs ir jo brolis. Šeštadienio vakare pasisėdėjo su šeima, šventė motinos O. vardadienį, o šventės metu vartojo alkoholį. Gėrė tik degtinę. Miegoti nuėjo apie 02⁰⁰ val. nakties. 2020m. liepos 26d., ryte atsikėlęs apie 09⁰⁰ val., norėjo kuo greičiau išvažiuoti į namus, susidėlioti savo mintis, nes jautėsi išsibalansavęs dėl prastėjančios motinos sveikatos, o ir išvakarėse apsipyko su savo broliu. Kadangi dėl išvakarėse vartoto alkoholio blogai nesijautė, o sekmadienio ryte daugiau nebegėrė, su jam priklausančiu automobiliu „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Kauną per Ukmergę. Ukmergės rajone esančio Graužiečių kaimo teritorijoje, ant Graužiečių kalno jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu tikrinant jo blaivumą, buvo atlikti du testai, o antro pūtimo metu jam buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. U. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2020m. liepos 26d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 37-38, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t. 1) ir fofolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 17-23, t. 1), alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282 atliktų blaivumo testų rezultatų fotonuotraukomis(b.l. 41-42, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 44-45, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282, patikros sertifikatu(b.l. 43, t. 1), 2020m. liepos 26d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 40, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. U. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2020m. liepos 26d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad minėtą dieną, apie 11⁴⁶ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus su vyr. patruliu T. Č., Ukmergės rajone metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruodamas, važiuoja keliu Ukmergė-Molėtai Ukmergės miesto kryptimi. Pra“nešė pravažiuojantis vairuotojas, kuris nurodė, kad vietoje nelauks, nes skuba. Važiuodami keliu Ukmergė-Molėtai nuo Ukmergės miesto, pastebėjo priešpriešais važiuojantį nurodytą automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, apsisukę, minėtą automobilį prisivijo, kurį apie 12⁰⁰ val. sustabdė Ukmergės rajone esančio Graužiečių kaimo teritorijoje. Prie automobilio vairo sėdėjo pilietis, kuriam buvo būdingi neblaivumo požymiai, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko juos vartojo, pastarasis atsakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse, tačiau nepasakė kokį ir kiek, tik nurodydamas, jog šiandieną alkoholio nevartojo. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, iš kurio buvo nustatyta automobilį vairavuiso asmens asmenybė, t.y. pil. A. U.. Kada vairuotojo buvo paprašyta atlikti asmens blaivumo testą, šis tinkamai testo atlikti negalėjo, nes nesugebėjo paliesti pirštais nosies galiuko, negalėjo paeiti tiesia linija. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, vairuotojas sutiko. Alkotesteriu „ Alcotest 7510 ARKB-0282 “, patikros Nr. 1178685, 12⁰³ val. atlikus pirmą blaivumo testą, buvo nustatytas 1,94 promilės(vidutinis) neblaivumo laipsnis, o 12²¹ val. atlikto pakartotinio testo metu buvo nustatytas 1,66 promilės(vidutinis) neblaivumo laipsnis. 12²² val. automobilį vairavęs asmuo A. U., kuris su alkoholio matavimo prietaiso parodymais sutiko, procesiniuose dokumentuose pasirašė, buvo sulaikytas. Į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė V7033, o dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis priverstinai buvo nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurios buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę(b.l. 37-38, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio Ukmergė-Molėtai atkarpa, esanti Graužiečių kaimo, Pivonijos seniūnijos, Ukmergės rajone, teritorijoje, kur kairėje kelio pusėje, šalikelėje priekiu į Ukmergės pusę yra matomas stovintis automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio nustatytos koordinatės 55.225602, 24.828921. Automobilio priekinio bamperio apatinė dalis yra sulankstyta. Apžiūrint automobilio saloną, ant priekinės keleivio sėdynės yra matoma gulinti automobilio savininko rankinė, kurioje buvo rasti automobilio dokumentai, t.y. transporto priemonės registracijos liudijimas, teschninės apžiūros rezultatų kortelė ir draudimo sutartis, o automobilio bagažinėje šalia kitų daiktų buvo rastos ir dvi tuščios alaus skardinės. Dokumentai buvo paimti ir saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Automobilis iš įvykio vietos buvo paimtas ir atgabentas į Ukmergės raj. PK vidinį kiemą, esantį adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o automobilio raktelis buvo supakuotas į voką Nr. 1, kuris saugomas Ukmergės raj. PK ginklinėje(b.l. 9-23, t. 1).
Iš teisme paskelbtų byloje esančių alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282 atliktų blaivumo testų rezultatų fotonuotraukų matyti, kad, 2020m. liepos 26d. du kartus atlikus kaltinamojo A. U., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 12⁰³ val., pastarajam buvo nustatytas 1,94 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 12²¹ val., metu,-1,66 promilės girtumas(b.l. 41-42, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamojo A. U. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiame 2020m. liepos 26d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282, patikros Nr. 1178685, akte, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašuose(b.l. 40, 44-45, t. 1).
Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0282 , patikros sertifikato Nr. 1178685 matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2020m. balandžio 30d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2020m. spalio 30d.(b.l. 43, t. 1).
Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis A. U. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2020m. liepos 26d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam A. U. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 40-45, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. U. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nussikaltimo padarymo aplinkybes.
Dar 2020m. rugpjūčio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose, kuriuose kaltinamojo A. U. atžvilgiu 2020m. rugpjūčio 04d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, pastarajam padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo gautas paties kaltinamojo, kaip nuteistojo, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant LR BK 40 str. pagrindu, prie prašymo teismui pridėjus ir pil. H. L., gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jo studijų draugo-kaltinamojo A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jam perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 125-130, t. 1, b.l. 2-14, t. 2). Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2020m. liepos 29d. įsakymo Nr. V-224 1.3 punkto nuostatomis, 2020m. rugpjūčio 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams su gautu nuteistojo A. U. prašymu persiuntus baudžiamąją bylą Nr. 1-1240-517/2020m.(ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25270-20) nagrinėjimui, 2020m. rugpjūčio 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisme LR BPK 422 str. 2d. pagrindu(b.l. 1, 33-37, t. 2).
Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas LR BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. K. L. yra ne tik kaltinamojo A. U. studijų draugas, su kuriuo kartu mokėsi (duomenys neskelbtini), bet ir vieno iš kaltinamojo sūnų-pil. P. U. krikštatėvis. Pasak paties laiduotojo H. L., jis kaltinamąjį pažįsta jau nuo 1982 metų, kuriam po studijų baigimo, įtakodamas tolimesnę kaltinamojo A. U. karjerą, pastarąjį buvo pasikvietęs darbui į Kauną, o po to vietoj savęs kaltinamajam perleido jam pačiam(laiduotojui H. L.) siūlytą darbą kitoje įmonėje. Be to, laiduotojo H. L. teigimu, visą jo pažinties su kaltinamuoju A. U. laikotarpį jie artimai bendrauja šeimomis, bendrai švenčia įvairias šventes, turi bendrus pomėgius(kartu sportuodami, domisi Lietuvos sportininkų ir menininkų pasiekimais, seka ir aptarinėja politinius įvykius šalyje ir pasaulyje, dažnai susitinka pažaisti biliardą, vienas kitam padeda buityje ir pan.). Kadangi juos abu nuo pažinties pradžios siejo ir dabartiniu metu tebesieja draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai, laiduotojo H. L. žodžiais, vardan abipusės pagarbos ir artimos draugystės kaltinamasis A. U. visada jo, kaip keliais metais vyresnio žmogaus, klauso ir atsižvelgia į jo nuomonę, todėl jis (laiduotojas H. L.), sužinojęs apie faktą, kad studijų draugas automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio auklėjamojo pokalbio metu kaltinamajam buvo išsakytas neigiamas padarytų nusikalstamų veiksmų vertinimas, pastarajam buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia kaltinamojo A. U. gyvenimo klaida, juolab, kad jis pats(laiduotojas H. L.) suvokia savo studijų draugo-kaltinamojo A. U. padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei. Pats kaltinamasis A. U., pasak laiduotojo, viduje sunkiai išgyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi duomenų apie pil. H. L., kaip galimo laiduotojo, baustumą administracine tvarka ar teistumą byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į minėto piliečio, kaip vedusio ir aukštąjį išsilavinimą turinčio bei teigiamai charakterizuojamo asmens asmenybę(b.l. 15-16, 21-26, t. 2), jo santykius su kaltinamuoju, teismas laiko, kad pil. H. L. gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. U.. Pats kaltinamasis A. U., praeityje ne vieną kartą buvęs baustas tik administracine tvarka, anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 101-108, t. 1), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. U. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jokių pasekmių nesukėlusios veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį, ir į teigiamai charakterizuojamo paties kaltinamojo A. U. asmenybę(b.l. 18-20, 24-25, t. 2), yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip šiuo metu oficialaus darbo neturintis asmuo(b.l. 98-99, t. 1), tinkamai pasimokė iš savo netinkamų veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis A. U. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).
Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamasis A. U. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis, anksčiau ne vieną kartą buvęs baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. greičio viršijimą, ir jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dar turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą už kelių ženklo taisyklių pažeidimus pagal LR ANK 416 str.(b.l. 103-108, t. 1), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į paties kaltinamojo A. U. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajam A. U. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių), yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).
Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. U. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).
LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2020m. liepos 28d. nutarimu kaltinamajam A. U. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2020m. liepos 28d. iki 2020m. lapkričio 28d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 26-32, 34-36, t. 1). Nušalinus neblaivų kaltinamąjį A. U. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 39, t. 1).
Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, kuris šalia kitų automobilio dokumentų buvo rastas įvykio vietoje, automobilio daiktadėžėje automobilio apžiūros metu, matyti, kad automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra registruotas paties kaltinamojo-pil. A. U. vardu(b.l. 9-12, t. 1).
Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo A. U. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.
Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąjį A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamasis A. U. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąjį A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo A. U. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajam A. U. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Esant tokioms aplinkybėms, kiteisminio tyrimo metu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į turtą yra panaikintinas, o minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos teisėtam savininkui-kaltinamajam A. U.(LR BPK 151 str. 8d.).
Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2020m. liepos 27d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-29680-20 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2020m. liepos 27d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. U., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2019m. spalio 21d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-184 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 46-60, t. 1).
LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).
Bylos proceso teisme metu kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė 2020m. rugpjūčio 03d. AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo nurodymo Nr. 168 kopiją, iš kurios matyti, kad minėtą dieną kaltinamasis A. U. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 46, t. 2). Kadangi kaltinamasis A. U. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.
nusprendė:
Patvirtinti pil. H. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojo, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo A. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamąjį A. U. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą studijų draugui-pil. H. L., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo A. U. atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajam A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2020m. liepos 27d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.
LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam A. U. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per vienerius metus ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti kaltinamajam A. U., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti kaltinamajam A. U., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti pil. H. L., kad jis, būdamas laiduotojas, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014m. rugsėjo 12d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. A. U. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.
Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2020m. liepos 28d. nutarimu kaltinamajam A. U. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. U. vardu, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį su užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam A. U..
Daiktinius įrodymus-automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, t.y. transporto priemonės registacijos liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę(ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam A. U., o daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), registruotą pil. A. U. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.