Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-216-538/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2A-216-538/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06734-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
Atsakovas
D. V.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dauvita“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-216-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06734-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 3.3.1.18.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dauvita“ ieškinį atsakovui D. V. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad darbdavys UAB „Dauvita“ (toliau – ir ieškovė) su darbuotoju atsakovu D. V. (toliau – ir atsakovas) yra visiškai atsiskaitęs; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsakovui nustatytas darbo užmokestis 1005 Eur. Sutarta dėl dienpinigių normos mažinimo.?Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) neteisingai skaičiavo atsakovui mokėtinas sumas ir netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Teigė, kad DGK nepagrįstai vadovavosi tik darbuotojo žodiniais paaiškinimais, kad neva buvo sutarta mokėti 65 Eur per dieną. Nurodė, kad pinigų sumos atsakovui buvo išmokėtos grynais pinigais atsakovui pasirašant ant kasos išlaidų orderių. Grynieji pinigai atsakovui buvo perduoti (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes gali patvirtinti įmonės (duomenys neskelbtini), kuris matė, kaip atsakovas priima iš ieškovės direktoriaus D. P. grynuosius pinigus ir pasirašo orderius. Pažymėjo, kad šios aplinkybės buvo nurodytos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai S. K.. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog dirbo 2020 m. gegužės mėnesį, nes 2020 m. gegužės mėn. jis buvo nemokamose atostogose, tai patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei įmokų VSDFV forma. Pažymėjo, kad DGK paskaičiuota dienpinigių 5 084 Eur suma yra neteisinga, nepagrįsta, todėl ir bendra 7 308,65 Eur neva išmokėtina atsakovui suma yra neteisinga. Teigė, kad prie jau darbdavio išmokėtų 4 480,05 Eur pridėjus grynais pinigais išmokėtus 1 725,60 Eur susidaro 6 205,65 Eur suma, kuria yra visiškai atsiskaityta pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotą darbo laiką. Iš to kas išdėstyta akivaizdu, kad DGK skaičiavimai padaryti klaidingi, ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičius, todėl nėra pagrindo priteisti papildomų sumų ir netesybų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dauvita“ yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju D. V; priteisė iš D. V. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Dauvita“. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Iš atsakovo rašytinio paaiškinimo, ieškovės atstovo paaiškinimo, Klaipėdos darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys žodiniu susitarimu buvo sutarę dėl 65 Eur atlygio už 1 d. d., iš viso už darbo laikotarpį UAB „Dauvita“ į atsakovo D. V. sąskaitą yra pervedusi 4 480,05 Eur.

3.2. Iš pateiktų banko išrašų, „paysera“ mokėjimo duomenų, darbo apskaitos žiniaraščių, įsakymų dėl komandiruočių matyti, kad ieškovė atsakovui už darbą 2020 m. kovo – birželio mėn. pervedė 4 480,05 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl laikytina, kad su juo pilnai atsiskaitė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas sprendime rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, nenurodė motyvų, kodėl nebuvo remtasi DGK skaičiavimais.

4.2. Jeigu laikoma, kad ieškovės pateikti duomenys apie 2020 m. gegužės mėn. atsakovui suteiktas nemokamas atostogas yra teisingi, tada akivaizdu, jog 2020 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Taisyklių reikalavimų ir jame nurodyta 932,61 Eur suma negali būti laikoma išmokėta.

4.3. Jeigu remiamasi atsakovo pozicija, jog (duomenys neskelbtini) jis buvo, ieškovė turėtų įrodyti, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas galėjo būti ir buvo (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) ofiso buvimo vieta.

4.4. 2020 m. birželio 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti pasirašytas (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo paskutinė atsakovo darbo diena ir jis tą dieną buvo Lietuvoje.

4.5. Priimdamas sprendimą teismas nebuvo aktyvus, nesigilino į kasos išlaidų orderių išrašymo ir pasirašymo aplinkybes, nesiėmė priemonių papildomiems įrodymams iš ieškovės išreikalauti.

4.6. Net ir pripažinus, jog 1 725,60 Eur atsakovui visgi buvo išmokėti, ieškovė jam lieka skolinga 1 103,05 Eur (2 828,65 – 1 725,60).

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta.

5.2. Darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas. Atsakovas šioje byloje nevykdo savo pareigos ir neteikia jokių įrodymų.

5.3. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovo poziciją, kad atsakovas negalėjo gauti grynųjų pinigų pagal orderius būdamas (duomenys neskelbtini) Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis birželio 1 d. buvo Lietuvoje ir negalėjo pasirašyti dokumentų.

5.4. Skunde nurodoma, kad ieškovė lieka skolinga atsakovui 1 103,05 Eur. Kodėl susidarė tokia suma iš apeliacinio skundo neaišku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Neterminuotos darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1 005 Eur mėnesinį darbo užmokestį (6,29 Eur už valandą). Darbo sutarties Darbo sutarties 5.3 p. buvo aptarta dienpinigių mažinimo sąlyga. Darbo laiko norma - 40 val. per savaitę. Darbuotojas, esant poreikiui, sutiko dirbti poilsio ir švenčių dienomis (Sutarties 4 p.). Darbo sutartis pasirašyta abiejų šalių. Darbo sutartis (duomenys neskelbtini) nutraukta (duomenys neskelbtini) pagrindu. DGK 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atsakovui priteista 2 828,60 Eur darbo išmokų atskaičius mokesčius ir 2 345,14 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Ieškovė nesutiko su DGK sprendimu, todėl kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad su atsakovu atsiskaityta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

9. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas sprendime rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, tačiau motyvų, kodėl nebuvo remtasi DGK skaičiavimais, nepateikta. Šie argumentai atmestini.

10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Darbo ginčų komisijos skaičiavimais ir išvadomis.

11. Apeliantas teigia, kad priimdamas sprendimą teismas nebuvo aktyvus, nesigilino į kasos išlaidų orderių išrašymo ir pasirašymo aplinkybes, nesiėmė priemonių papildomiems įrodymams iš ieškovės išreikalauti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

12. CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

13. Ieškovė teigia, kad dalį darbo užmokesčio atsakovui sumokėjo grynais pinigais, kurie atsakovui buvo perduoti (duomenys neskelbtini) ofise. Šią aplinkybę grindžia kasos išlaidų orderiais, kuriuose nurodyta, kad atsakovui už 2020 m. kovo mėn. buvo sumokėti 614,64 Eur, už gegužės mėn. 932,61 Eur, už birželio mėn. 178,35 Eur. Atsakovas teigia, kad jeigu laikoma, jog ieškovės pateikti duomenys apie 2020 m. gegužės mėn. atsakovui suteiktas nemokamas atostogas yra teisingi, tada 2020 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka reikalavimų ir jame nurodyta 932,61 Eur suma negali būti laikoma išmokėta. Taip pat teigia, kad 2020 m. birželio 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti pasirašytas (duomenys neskelbtini) nes 2020 m. birželio 1 d. buvo paskutinė atsakovo darbo diena ir jis tą dieną buvo Lietuvoje.

14. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad darbdavys (ieškovė), įrodinėdamas, jog atsakovas gegužės mėnesį buvo nemokamose atostogose, pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir pranešimą VSDFV, tačiau nepateikė atsakovo prašymo dėl nemokamų atostogų bei įsakymo dėl nemokamų atostogų gegužės mėnesį atsakovui suteikimo. Taigi byloje nėra pašalinti prieštaravimai dėl atsakovo nemokamų atostogų bei kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybių.

15. Kaip minėta, šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl turėjo pareigą išreikalauti iš ieškovės duomenis dėl atsakovo (ne)dirbto laiko, taip pat pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, susijusius su jo darbo laiku gegužės mėnesį arba nurodyti, kas tokius duomenis gali pateikti. Be to, teismas turėjo pareigą išreikalauti kasos išlaidų orderių originalus iš ieškovės ir atsakovui nepripažinus, kad kasos išlaidų orderiuose yra jo parašai, spręsti klausimą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).

16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo darbu 2020 m. gegužės mėnesį bei parašais ant kasos išlaidų orderių, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, tačiau jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

18. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas),

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Almantas PadvelskisAlbina PupeikienėMilda Skersienė