Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-10-27 · Byla Nr. M1-1584-899/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
M1-1584-899/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10249-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
O. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-1584-899/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10249-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4; 1.2.4.4.1; 2.10.1; 2.10.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant L. P.,dalyvaujant prokurorei D. K.,asmeniui, įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, A. B., jo gynėjai advokatei J. D.,nukentėjusiajai O. P., jos atstovei advokato padėjėjai A. B.,ekspertams G. B., S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, turinčiam aukštesnįjį išsilavinimą, vedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2020-03-10 apie 1.30 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai, bendrosios praktikos slaugytojai, O. P. į veido sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 1.50 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), procedūriniame kabinete žirklėmis tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajai O. P. į dešinės rankos delną, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai nutraukė dešinės plaštakos sausgyslę ir nervą, tokiais savo veiksmais O. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tai, kas įvyko, sužinojo tik vėliau. Gal kovo 7 d. nuėjo pas šeimos gydytoją, sakė, kad kosėja krauju. Gydytoja sakė „čia nieko tokio, pagerkite vaistų, nežymus vidinis kraujavimas“. Namuose pradėjo daugiau kraujuoti, per naktį vis daugyn, atsirado didelis silpnumas, tapo kaip guminis. Pralaukė dieną, paskui matė, kad bus blogai, todėl išsikvietė greitąją. Medikai nusprendė jį vežti į ligoninę. Ten padarė tyrimus, praplovė skrandį, rijo žarną, pasakė „yra atsivėrusi žaizda stemplėje“. Jam pasakė, kad užklijavo žaizdą ir paguldė į skyrių. Ten pragulėjo 4 paras, pajungė kažkokį aparatą, jis negalėjo nei atsikelti, nei gerti, nei valgyti visas 4 paras. Paskui atėjo gydytojas, sakė „mes rytoj jus išleisime“. Jis atsakė „galite ir šiandien išleisti“, gydytojas sakė „dar pabūkite“. Jį paliko, po pietų jam pradėjo akyse degti, žiūri į sieną, jam lyg dega. Pakvietė seselę, pasakė, kad čia nieko, praeis. Buvo įdomus jausmas. Jis negalėjo užmigti, suleido vaistų, pasidarė šalta. Atsigulė į lovą, visas užsidengė, kilo siaubingas drebulys, nuo viršaus į apačią srovėmis per kūną ir daugiau nepamena. Kitą rytą atsibudo kitoje įstaigoje, pririštas prie lovos. Atėjo budintis vyras, jo paklausė „kas yra?“, sakė „gydytoja paaiškins“. Po kurio laiko atrišo rankas, davė užsikloti. Atėjo gydytoja, kuri paklausė, ar pamena, kad padūrė seselę, pareigūnai su tazeriu nuramino ir atvežė. Jam užėjo šaltkrėtis ir daugiau nieko nepamena, atsibudo prirakintas. Apie tą laiko tarpą nieko nepamena. Bylos medžiagą skaitė. Nėra nieko sužalojęs, netiki savimi, kad taip galėjo pasielgti. Sutinka su nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais. Skaitė video medžiagos aprašą. Kuomet jį išrašė iš ligoninės, išėjo į darbą. Važiavo autobusu, nes vairuoja autobusą, jį aplenkė taksi, iš kurio išlipo vyras, kuris prisistatė nukentėjusiosios vyru ir įbėgęs į autobusą sakė „kaip jūs atsilyginsite? Jūs mano žmoną „paštyrinote“. Jis sakė „labai atsiprašau nukentėjusiosios, labai gailiuosi, nežinau kaip įvyko“. Sakė, kad atsiprašo, gailisi, prašė jo žmonos telefono numerio. Jis jam nedavė, tik užsirašė jo telefono numerį. Nežino kas įvyko, buvo labai didelis pergyvenimas, slaugo žmoną, gal vaistų poveikis, nevalgymas. Jam tokių įvykių nėra buvę. Gali dirbti vairuotoju. Su psichikos sutrikimais iki tol nėra susidūręs. Šiai dienai gera sveikatos būklė, yra pilnai darbingas. Šiai dienai medicininė priežiūra nereikalinga. Tuo metu nustatytos savo diagnozės nežino. Atsakė specialistams, ką jie klausė. Šiai dienai gauna minimalią algą. Dėl žalos atlyginimo nesutinka. Nemano, kad turi atlyginti žalą. Po ligoninės gydymo jam gydymas nebuvo skirtas, vaistų nevartojo. Vedęs yra nuo 1985 m., gyvena su sutuoktine, vaikai yra pilnamečiai. Sutuoktinė apie jo psichinę būklę nieko nežinojo. Prieš žmoną ar vaikus niekada nėra rankų pakėlęs. Po įvykio kažkokius vaistus davė.

Nukentėjusioji O. P. teisme parodė, kad A. B. ne kartą yra gulėjęs pas juos skyriuje, nes turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Jis sakė netiesą. Dažnai gulėjo su pankreatitu - kasos uždegimu. Jį yra mačiusi gal 3-4 kartus. Kelintais metais – pasakyti negali, prieš tai metus ir ankščiau, įvardinti negali. Nežino, kodėl ekspertas šios informacijos neturėjo. Jis buvo paguldytas, pragulėjo 3-4 dienas su kraujavimu. Tą dieną matė, kad jis jau yra neramus, pradėjo stumdyti lašinės stovus, tą ir tą. Pasakė gydytojai. Gydytoja jai liepė pastatyti lašinę su raminamaisiais, sulašino lašinę, ją nuimant, A. B. jai spyrė iš kojos į veidą. Ji buvo pasilenkusi. Jai skaudėjo skruostikauliai. A. B. iš tikrųjų delyras. Kai negauna alkoholio, jam išsivysto delyras. Prieš tai asmenys būna nemažai vartoję alkoholio, po to kai jo negauna kelias dienas, įvyksta delyras. Pažįsta jo žmoną, ji dirba ligoninėje. Ekspertui turėjo būti pateikti medicininiai duomenys. Žinojo, kad jam vystosi šitas. Paskui jis blaškėsi po koridorių, buvo neramus, atėjo prie posto, jau buvo naktis. Ji buvo viena, kita sesutė buvo kitame kabinete, tvarkė ligos istorijas. Atėjęs prašė paskambinti žmonai, sakė „kur skambinsi, naktis“, pradėjo drėksti kateterį. Sakė „nedraskyk, jei nenori kateterio, einame į procedūrinį, aš ištrauksiu“. Ji ištraukė kateterį, užklijavo, paskui jis pamatė žirkles ant staliuko. Ji norėjo atimti iš jo, tuomet jai įdūrė, buvo užsimojęs. Ant staliuko buvo padėtas pleistras, žirklės, kuriomis karpo pleistrą. Nežino kokiu tikslu jis čiupo jas pamatęs. Jis čiupo už žirklių ir jai perrėžė, jautė, kad giliai. Ją vežė į (duomenys neskelbtini) klinikas siūti, ten priėmimo skyriuje vietinis chirurgas apžiūrėjo, braukė per pirštą, nieko nejuto, sakė, kad reikia pas plastikos chirurgus. Ją vežė pas plastikos chirurgus. Buvo naktis, niekas nematė. Ligoninėje visi miegojo, kita slaugytoja buvo kabinete, tvarkė duomenis. Tai buvo A. L.. Bėgo pas ją į kabinetą, pasakė „blogai, B. pablūdo, reikia kviesti policiją“. Slaugytoja matė, kad ji užsiėmus už rankos, jai kraujai bėgo, slaugytoja jai uždėjo tvarstį. A. B. dar su žirklėmis blaškėsi po palatas, paskui dar slaugytojos padėjėja išėjo iš palatos, jis dar jai buvo prirėmęs žirkles, sakė „aš papjausiu“, bet ji nesikreipė. Po to A. L. paskambino ligoninės apsaugos darbuotojui, kol jis atėjo, ji skambino policijai, o pati buvo kambaryje susiėmus ranką. A. B. grįžo prie posto, pamatė ją, jis dar kartą ėjo link jos su žirklėmis, ji uždarė kabineto duris, užstūmė duris staliuku. Su viena ranka nenulaikė, jis brovėsi pas ją, iš pradžių neįsibrovė, po to iš peties stipriai pastūmė ir staliukas nuvirto, durys atsidarė. Jis užvirto ant staliuko, paskui pabėgo. Pabėgo su A. L. į (duomenys neskelbtini) skyrių ir iš ten iškvietė policiją. Būnant (duomenys neskelbtini) skyriuje, matė, kad jis dar fojė blaškosi. Atėjo apsaugos darbuotojas, atsivedė sanitarą, matė, kad negali sutramdyti, vaikšto jam iš paskos. Paskui jis nubėgo kažkur į apačią, pareigūnai jį sustabdė, sakė, kad su elektrošoku. Pati dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje 40 metų. Asmuo vartojantis alkoholį. Jai tas pirštas visą laiką aptirpęs, tai pagrindinis jos darbo pirštas, jo pilnai sulenkti negali. Važiavo su vyru, sakė „o, mano kaltininkas“, vyras impulsyviai sustojęs nuėjęs pasakė „ką padarei? sužalojai mano žmoną“. Jis atnešė telefono numerį, bet ji sakė, kad tikrai neskambins, neturi su juo reikalų. Jai įvykio metu buvo šokas, drebėjo, išsigando. Jo kolegė ir buvo išsigandusi, dar padėjėja buvo išsigandusi, ryte negalėjo atsigauti. Pirmą kartą kai jis spyrė, sakė „ką darai? Nusiramink“, jis lyg apsiramino, paliko palatoje, bet paskui atėjęs prie posto, pradėjo „reikia žmonai paskambinti, ko ji neateina“, sakė „kaip ateis, kad naktis“. Tiksliai negali įvardinti, bet du ar tris kartus jis gydėsi, mano, kad tie įrašai kortelėje turėtų būti. G. J. buvo tą naktį. Ji buvo savo kabinete, nes gydytojams leista ilsėtis. Tuo momentu gydytojų nebuvo. Priėmimo skyriuje apsaugos darbuotojas yra, bet jokių priemonių, nieko neturi. Šio įvykio metu jis nebuvo vartojęs alkoholio. Jis prieš tai namuose, matyt, buvo vartojęs alkoholio.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 1980 metų. Nelaimingas atsitikimas, užpuolimas įvyko. Ji ir nukentėjusioji kartu budėjo ir viskas įvyko apie pirmą valandą nakties. Išgirdo triukšmą, nes gydytojo kabinete tvarkė tyrimus. Atbėgo O. P. kruvina ranka, šaukdama, kad ją užpuolė. Ji padėjo subintuoti ranką, paklausė „kas?“, sakė, kad pacientas B. iš 11 palatos. Paskui pamatė, kad B. gale triukšmavo, pasiėmęs su stovu iš palatos daužė lubas, su metaliniu vežimėliu „pylė“ į duris, paskui atbėgo su žirklėmis pas jas, necenzūriniais žodžiais šaukė „papjausiu, užmušiu, jūs tokios ir tokios“. Jos išsigando, įbėgo į kambariuką, jis įbėgęs apvertė stalą. Jos bandė kviesti pagalbą, bet nepriskambino. Paskambino į priėmimą, paprašė kviesti policiją, kadangi jos negali susitvarkyti. Jos labai išsigando. Nukentėjusiąją matė, jai buvo sužalota ranka. Ji sakė, kad ją puolė, matė jos sužalotą ranką. Pacientas A. B. yra ankščiau gulėjęs skyriuje, jos ir žmoną jo pažįsta. Jis ligoninėje gulėjo dėl pankreatito, du kartus tai tikrai, be šio karto. Galėjo būti trys atvejai, metų tikrai pasakyti negali. Gal prieš 4-5 metus, tiksliai pasakyti negali. Negali pasakyti, dėl ko išsivysto ši liga-pankreatitas, gali pasakyti gydytojai.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo kovo 1 d., buvo dvi savaitės kai dirbo. Žino, kad O. P. buvo užpulta (duomenys neskelbtini) skyriuje. Žino, kad įtariamasis puolė ją žirklėmis. Skyriuje nedirbo, nieko nematė. Paskambino iš (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotoja, paprašė atsiųsti apsaugos darbuotoją. Nusiuntė apsaugos darbuotoją. Grįžęs apsaugos darbuotojas paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paprašė palydėti tuneliu, nes žinojo, kad įtariamasis kažkur ten. Dar lydėjo policijos pareigūnus, įtariamasis puolė ir ją. Gali būti, kad salėje sėdintis asmuo yra tas pats, nepamena. Tyrimo metu tyrėjai viską papasakojo teisingai.

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad ji vertina dokumentaciją, nes kiekvienas gydytojas, ar tai bus (duomenys neskelbtini) skyrius, ar tai specializuotas gydymui skyrius aprašo, ar pacientas turi objektyvių alkoholio naudojimo požymių, ką jie traktuoja kaip kvapą iš burnos, eisenos, koordinacijos sutrikimas. Peržiūrėjo ir nei vienoje vietoje nematė užfiksuoto tokio dalyko. Būna, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje esant įtarimui, ar pacientas nesutinka kažko atlikti, yra išpučiamos neblaivumo promilės. Šiuo metu nematė, kad tai būtų padaryta. Vertindama dvi medicinines korteles, kadangi į ligoninę pakliūva su objektyviais alkoholio naudojimo požymiais, nei viename dokumente nėra pažymėtas toks dalykas. Ambulatorinė kortelė, nemano, kad galėtų duoti informacijos, nes žmogus ateina kryptingai. Kad būtų piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, tokių duomenų ligos istorijoje nėra. Dėl ligų, kurias gali iššaukti didesnis alkoholio vartojimas, būtų kaip prielaida, nes žino, kaip (duomenys neskelbtini), kad žmogus perteklinai panaudoja alkoholį, jis vemia, paskui vėl geria ir vėl vemia, tokie dalykai gali sukelti stemplės pažeidimų, tai tik prielaida. Šiuo atveju nėra užfiksuota, kad dėl to vėmė. Liga, dėl kurios tiesiogiai gydė pacientą, buvo fiksuota mažakraujystė, dideli stemplės pažeidimai, kadangi mažakraujystė išsivysto dėl didelio kraujo praradimo. Hemoglobinas 101, o normos ribos 135-165. Jis atvyko su 101 ir vėmimas krauju, tai objektyvūs dalykai, dėl ko buvo paguldytas į jos skyrių. Kitų fiksuotų dalykų nėra. Tai pirmos apžiūros duomenys to atvejo, kuomet įvyko slaugytojos sužeidimas. Negali teigti, pagal tai ką mato, kad buvo problemos dėl alkoholio, nes niekur nepažymėta. Kad A. B. gydėsi jų skyriuje, mato pagal dokumentus. Jos antspaudo kortelėje nėra, objektyviai į klausimus gali atsakyti tik remdamasi dokumentais. A. B. buvo stiprus stemplės gleivinės uždegimas su žaizdomis, stemplė - tai kaip vamzdelis tarp burnos ir skrandžio ir, kadangi jam buvo žaizdos, buvo kraujavimas, nustatyta mažakraujystė - 101 hemoglobinas. Tai, kad yra hemoglobinas 101, negali atsakyti, kad tai turėtų būti priežastis šiam psichozės pasireiškimui. Jei taip būtų, tai turėtų daug tokių pacientų. Ligoninės skyrius - tai ne kalėjimas ir būna visokių atvejų. Kartais padėjėjos parodo rastus butelius, jei taip pasitaiko, atžymi dokumentuose, bet kartais jau būna po fakto, pacientas išvykęs. Visus rėžimo pažeidimus atžymi. Šlapalas rodo ilgalaikį vartojimą, dažnai būna mažesnis tiems, kurie naudoja alkoholį ilgą laiką. Jei geras, negalima teigti, kad jis nevartoja, bet jei jis dvi dienas vartojo, negali žymėti. Narkozė jokiu būdu nesukeltų tokios būklės. Narkozė yra trumpalaikis dalykas.

Be A. B. duotų paaiškinimų, nukentėjusiosios O. P., liudytojų A. L., A. B., G. A. parodymų, A. B. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Vietovės ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrius (1 t., b. l. 22-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad O. P. padaryti sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje su II piršto savojo nervo ir paviršinės lenkiamosios sausgyslės sužalojimais; tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu; padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 55-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atsižvelgiant į O. P. padarytų sužalojimų pobūdį durtinė – pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje su II piršto savojo nervo ir paviršinės lenkiamosios sausgyslės sužalojimais bei apžiūrai pateikto daikto-žirklių savybes, neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti žirklėmis (1 t., b. l. 61).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. B. 2020-03-10 apie 1.30 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai, bendrosios praktikos slaugytojai, O. P. į veido sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai O. P. sukėlė fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 1.50 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), procedūriniame kabinete žirklėmis tyčia vieną kartą dūrė nukentėjusiajai O. P. į dešinės rankos delną, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai nutraukė dešinės plaštakos sausgyslę ir nervą, tokiais savo veiksmais O. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą pagrindžia nukentėjusiosios O. P., liudytojų A. L., A. B., G. A. duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, kuriose užfiksuoti O. P. sužalojimai, filmuota medžiaga bei kiti byloje surinkti įrodymai. A. B. nusikalstama veika baigta, kvalifikuotina pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad A. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 57).

2020-06-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. B. skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams (2 t., b. l. 64-65).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 1 – liepos 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1) įtariamajam A. B. baudžiamojoje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu konstatuotas ūmus psichikos sutrikimas: kitas delyras; nagrinėjamo įvykio metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės esmės ir negalėjo jų valdyti; šiuo metu tiriamajam psichikos sutrikimų nenustatyta, jis gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) įtariamajam A. B. byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu konstatuotas ūmus psichikos: kitas delyras - tai mišrios kilmės delyras, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės, dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego-budrumo ciklo sutrikimais; delyrinė būsena yra praeinanti ir besireiškiančio intensyvumo; dėl šio psichikos sutrikimo jis visiškai negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų; 3) įtariamajam A. B. šiuo metu psichikos sutrikimų nenustatyta, galima atlikti proceso (ikiteisminio tyrimo) veiksmus, kuriuose jis dalyvautų; sugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti adekvačius parodymus, tačiau stebimi retrogradinės amnezijos požymiai baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių atgaminimui; 4) įtariamajam A. B. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b. l. 69-73).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad specialisto išvadą tvirtina visiškai 100 procentų. Konstatavo kartu su kolege S. B., kad A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kadangi tuo metu jį ištiko ūmus psichikos sveikatos sutrikimas, praeinantis – kitas delyras, kompleksinis sąmonės, konjungtyvinių procesų, emocijų, valios sutrikimas ir dėl to jis negalėjo valdyti savo veiksmų ir suprasti, kas vyksta, dėl to jis negali atgaminti. Tai taip pat parodo ištikusį sąmonės sutrikimą. Kai grįžta į normalią sąmonės būklę, žmogus negali atsiminti, kas buvo, kas nutiko, kai sąmonė buvo sutrikusi. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokia to priežastis, nes psichikos sutrikimai nėra ligos, sutrikimų priežastys visiškai nėra aiškios, tačiau galimai tai buvo susiję su kraujavimu iš virškinamojo trakto, visa situacija, kiek tai lėmė psichiniai, somatiniai veiksniai, keturias dienas nevalgius gali skirtis toksiniai produktai. Kas žino, kas bando užsiimti nevalgymu, visada gydytojas perspėja, kad yra pavojus, kad tuo procesu reikia eiti palaipsniui. Badauti reikia atsargiai. Šiuo atveju galėjo skirtis toksinai, dalinai, tai susiję su toksinų poveikiu smegenų veiklai. Kokie išsiskyrė ir dėl ko, pasakyti sunku, bet prieš tai sudėtinga situacija, kraujavimas, nevalgymas, galėjo duoti pasekmes, kad toksinai paveikė smegenų veiklą. Atidžiai tyrė situaciją, stebėjo, kažkada trumpalaikiai buvo gydomas nuo abstinencijos būklės, bet tai vienkartinis apsinuodijimas alkoholiu prieš keletą metų, daugiau jis neturėjo jokių reikalų. Juo labiau, kad turėjo leidimą ginklui, buvo medžiotojas, kad būtų ankščiau psichikos sutrikimų, susijusių su asmenybės elgesio problemomis, tokių duomenų nebuvo. Psichologinį tyrimą atliko pagal metodiką, konjuktyviniai procesai nesutrikę, reakcijos geros, gal šiek tiek sąlyginai pasilpusi bendra atmintis, bet normos ribose, jokių psichikos sutrikimų nenustatė, nėra nuo ko gydyti žmogaus, nėra jokio socialinio pavojingumo, tai nerekomendavo taikyti priverčiamų medicinos priemonių, kadangi įvykio metu jis buvo trumpalaikiame praeinančiame psichikos sutrikime. Dėl būsenos pasikartojimo viskas priklauso nuo toksinio poveikio smegenų veiklai, kraujavimas, nevalgymas, galbūt, bet daug yra „jeigu“, prognozuoti sunku. Bendra rekomendacija, tai apsinuodijimas alkoholiu gali sukelti, bet nėra duomenų, kad jis vartotų alkoholį, dirba vairuotoju. Mano, kad darbovietė turi rūpintis papildomai, ar jis gali tą darbą atlikti. Šiuo metu nenustatė jokių psichikos sutrikimų, kad jie kiltų iš jo paties, nėra ko gydyti, jam nereiktų vartoti alkoholio, bet jis neserga priklausomybe alkoholiui ir nėra ką gydyti. Tai tik trumpalaikis sutrikimas – kitas delyras, jis praėjo, jokių psichikos sutrikimų nekonstatuota. Jeigu būtų kažkokių bėdų, išskyrus tą vienkartinį apsinuodijimą alkoholiu, tačiau jokių bėdų, nustatytų su alkoholiu, nėra, jei būtų nustatyta, tai galbūt rekomenduotų gydymą. Šiuo metu nėra, tai tarsi būtų žmogaus atžvilgiu kažkokia prievarta. Vienos priežasties būti negali dėl iššaukto psichikos sutrikimo. Jis turi somatinių ligų, su kraujagyslėmis yra problemos ir galbūt tai taip pat prisideda prie smegenų veikos. Išvadą tvirtina 100 procentų. Diagnozė buvo konstatuota ir diagnozuota, nes iš karto jis buvo nuvežtas į ligoninę.

Teisiamajame posėdyje ekspertė S. B. paaiškino, kad, įvertinus ambulatorinę ir stacionaraus gydymosi korteles, objektyvių duomenų apie ilgalaikį ar trumpalaikį alkoholio vartojimą nėra. Abstinencijos būklės nėra. Kalbant apie skyriaus duomenis, kuriame gulėjo prieš įvykį, duomenų, kad būtų kažkokia priklausomybė ar žalingas alkoholio vartojimas, nėra. Ekspertizės išvados 4 punktą tvirtina, kadangi tai yra trumpalaikis, praeinantis psichikos sveikatos sutrikimas. Lieka prie tos pačios išvados. Medicininis stebėjimas asmeniui nėra reikalingas.

Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas LR BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (LR BPK 403 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad šiuo metu A. B. visuomenei nepavojingas, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Ekspertai, kuriuos teismas apklausė posėdžio metu, jam nerekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, nes šiuo metu A. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, be to, nenustatyta liga, dėl kurios asmenį reiktų priverstinai gydyti. Esant tokioms aplinkybėms, A. B. baudžiamoji byla nutraukiama ir jam netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi abu teismo ekspertai - G. B. ir S. B. vieningai nerekomenduoja A. B. atžvilgiu taikyti medicininio stebėjimo, kurį numato LR BPK 403 straipsnio 3 dalis, asmuo yra dirbantis, medicininis stebėjimas jam nenustatytinas.

A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t, b. l. 5-7) panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Teismas, priėmęs vieną iš LR BPK 403 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, privalo išspręsti ir LR BPK 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus klausimus, tai yra nurodyti sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo bei nurodyti dokumento apskundimo tvarką bei terminus (LR BPK 403 straipsnio 4 dalis).

Nukentėjusioji O. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 99,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti iš A. B. patirtas 1 500 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas (1 t., b. l. 80-92).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 636,13 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusios O. P. gydymą (1 t., b. l. 104-111).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 691,55 Eur žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusiajai O. P. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. apskaičiavo ir išmokėjo ligos išmoką (1 t., b. l. 134-138).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog A. B. įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal LR BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal LR BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., todėl pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliekami nenagrinėti. Tačiau toks procesinis sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio civiliniams ieškovams realizuoti savo teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 ir kt.).

Prokurorės 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu, patikslintu 2020 m. liepos 15 d. nutarimu, A. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2020-05-19 iki 2020-11-19 į 17 235,63 Eur pinigų lėšų, esančių banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. B. kas mėnesį disponuoti iki 607 eurų suma, esančia kiekvienoje iš šių sąskaitų (2 t., b. l. 27-29, 38-39), panaikintinas nuo nutarties paskelbimo dienos.

Daiktiniai įrodymai, nutarčiai įsiteisėjus:

- žirklės, saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64) – sunaikintinos;

- kompaktinė laikmena su įrašu iš „Body“ kameros, esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio – paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d.

Nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 99,50 Eur turtinės žalos atlyginimo bei prašymą dėl 1 500 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 636,13 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 1 691,55 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

A. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 17 235,63 Eur piniginių lėšų, esančių banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. B. kas mėnesį disponuoti iki 607 eurų suma, esančia kiekvienoje iš šių sąskaitų, - panaikinti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d.

Daiktinius įrodymus, nutarčiai įsiteisėjus:

- žirkles, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą (duomenys neskelbtini) – sunaikinti;

- kompaktinę laikmeną su įrašu iš „Body“ kameros, esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, – palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas