Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra, atsakovas), 29 478,56 Lt nuostolių atlyginimo, 884,36 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B. UAB „Baltic Agro“: 2009 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2724 dėl 51 270,33 Lt išieškojimo ir 2009 m. spalio 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-3046 dėl 51 260 Lt, kurie buvo perduoti vykdyti antstolės R. M. kontorai. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/09/01490/1 antstolė 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 areštuoti pinigines lėšas ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (toliau – ir 2009 m. Patvarkymas). Patvarkymas buvo adresuotas Agentūrai, nurodant, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnio 4 dalimi, antstolė areštuoja skolininkui D. B. priklausančias lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, iš viso 128 388,66 Lt. Patvarkyme taip pat nurodyta atsakovui areštuotas skolininkui priklausančias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Agentūra atsisakė vykdyti teisėtą antstolės patvarkymą, 2009 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. BR6-(2.30)-15415 nurodydama, jog patvarkymo nevykdys ir tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą neperves, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Gavusi šį Agentūros raštą, antstolė išsiuntė atsakovui 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą (toliau – ir 2010 m. Patvarkymas), kuriame pakartotinai pareikalavo vykdyti 2009 m. Patvarkymą ir pervesti D. B. priklausančias tiesiogines išmokas į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat išaiškino patvarkymo apskundimo tvarką. Atsakovas į šį patvarkymą nereagavo, nevykdė 2009 m. Patvarkymo ir jo neskundė teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nepaisydamas privalomų antstolės nurodymų, atsakovas D. B. priklausančių mokėtinų tiesioginių išmokų į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė. Tiesiogines išmokas pervedė į skolininko D. B. nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjas teigė, kad tokiais veiksmais Agentūra ne tik nevykdė teisėtų ir privalomų antstolės reikalavimų, bet ir padarė žalą D. B. kreditoriui UAB „Baltic Agro“. Agentūra 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. BR6-(3.35)-2590 „Dėl atsakymo į reikalavimą ir patvarkymą“ nurodė, kad po 2009 m. gruodžio 21 d., t. y. po antstolės 2009 m. Patvarkymo, išmokėjo D. B. šias tiesioginių išmokų sumas: 2010 m. vasario 18 d. – 16 368,91 Lt, 2010 m. spalio 20 d. – 5 194,80 Lt ir 2011 m. sausio 26 d. – 7 914,85 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 – 6.249 straipsniais, pareiškėjas vertino nurodytą sumą kaip patirtą žalą, t. y. negautas pajamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Teigė, jog atsakovas, nevykdydamas 2009 m. Patvarkymo ir D. B. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdamas ne į antstolės depozitinę sąskaitą, o į D. B. nurodytas banko sąskaitas, atliko neteisėtus veiksmus, nes nevykdė privalomų antstolės reikalavimų (CPK 585 straipsnio 1 dalis), dėl to Agentūrai kyla civilinė atsakomybė.