- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-122-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42592-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- E. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo
E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir jam paskirtas areštas 30 (trisdešimčiai) parų, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą įskaitytas laikas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo 2022 m. gruodžio 12 d. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. P. išieškotina konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto - automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 980 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. P. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemones, o būtent: E. P., kuriam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 5 d., buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. liepos 8 d., buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždraudimas 5 (penkis) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, bei žinodamas apie šiuos draudimus, 2022 m. lapkričio 9 d. apie 00.58 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 14 d. nuosprendį, skirti švelnesnę bausmę ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
2.1. Nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo situaciją ir paskyrė griežtą bausmę. Pažymima, jog prokurorė prašė teismo skirti 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams. Apeliantas nurodo, jog kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo poelgio, deda visas pastangas pasitaisyti, daugiau taip nesielgti, nebevartoti alkoholio ir būnant neblaiviam nesėsti prie automobilio vairo. Teigiama jog laikosi nustatytų įpareigojimų, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būna namie, nustatytu laiku lankosi probacijos tarnyboje. Yra dirbantis, turi išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat nori sumokėti baudas. Gydosi nuo alkoholio priklausomybės, lankosi pas psichiatrą, geria paskirtus vaistus, turi siuntimą į priklausomybės ligų centrą. Žada lankytis pas psichologus, kad suteiktų visapusišką pagalbą, eina į anoniminių alkoholikų grupę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė Gina Skersinskytė prašo nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodoma, kad teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, t. y atsižvelgė tiek į nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė motyvus dėl parenkamos bausmės. E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Šalies argumentai
3.2. Pažymima, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir pasisakydamas bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nurodo, jis šiuo metu dirba, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo argumentą ir jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės už ankstesnes veikas, paskutinis teistumas buvo taip pat už vairavimą neblaiviam, o toks nuteistojo elgesys rodo, kad jo padaryta nauja nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys. Ankstesnės teismo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės jam teigiamo poveikio nepadarė. E. P. niekada neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones. Duomenų, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė dėl kitų asmenų įtakos ar susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
3.3. Nurodoma, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ir bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju pagrindo manyti, kad bausmės E. P. tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, nes jis būdamas teistas padarė analogišką naują nusikaltimą, tokiu savo elgesiu pademonstravo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir keisti gyvenimo būdo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę ar atidėti bausmė vykdymą.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
8. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. P. padarė vieną nusikalstamas veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam įvertino tai, kad iki šių veikų padarymo jis du kartus teistas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą, o po šių veikų padarymo yra vieną kartą teistas, taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neturint teisės jos vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja (t. 1, b. l. 77-79). Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis asmuo reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kadangi pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas rodo, kad iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė.
9. Apeliaciniame skunde E. P. nenurodė jokių jo padėtį švelninančių argumentų, kurių pagrindu aukštesnysis teismas galėtų spręsti, kad jam pirmosios instancijos teismo yra paskirta per griežta bausmė. Nors nuteistasis E. P. nurodo, kad deda visas pastangas pasitaisyti, daugiau taip nesielgti, nebevartoti alkoholio ir būnant neblaiviam nesėsti prie automobilio vairo. Tačiau apygardos teismo vertinimu, E. P. nededa pastangų koreguoti savo elgesio teigiama linkme, tačiau priešingai – nusikalsta pakartotinai. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaip motyvą sušvelninti jam paskirtą bausmę pateikia argumentą, kad dirba, turi išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, visų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nelaikytinos svariu pagrindu spręsti, jog E. P. gali būti skirta švelnesnė nei apylinkės teismo paskirta bausmė. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog jis gydosi nuo alkoholio priklausomybės, lankosi pas psichiatrą, buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismas. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis suvokdamas, kad turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms – alkoholiui, šios problemos realiai nesprendžia, nes be to, tiek šias, tiek kitas nusikalstamas veikas, už kurias buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, padarė būdamas neblaivus. Darytina išvada, jog E. P. požiūris į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas yra neigiamas, jo daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o šios nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio pasekmė.
10. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad E. P. paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė. Apylinkės teismas parinkdamas bausmės dydį teisingai įvertino tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirti arešto bausmę, už nusikalstamos veikos padarymą skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jų dydžius nustatant artimus sankcijų vidurkiams. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kadangi buvo visos sąlygos jas taikyti ir galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės pridedant dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius, nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nurodyta į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį atliktą bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį atlikta bausmė.
11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, nuteistajam E. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumą.
12. Nuteistasis E. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo bausmės vykdymo. Nagrinėjamu atveju jokių pagrindų, leidžiančių E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir apygardos teismas.
13. BK 75 straipsnio 2 dalį numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
14. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).
15. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamas veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, o paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių yra bendrinimo su anksčiau padarytomis nusikalstamomis veikomis ir dėl jų priimtais nuosprendžiais pasekmė. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, nusikalstamas veikas E. P. padarė būdamas teistas ir neatlikęs bausmės. Jis, būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus ir lygtine arešto bausme, ir realia arešto bausme, jų neatliko, ir neišnykus teistumui, vėl padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, suprasdamas grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei. Logiška išvada, kad tik atsitiktinumo dėka yra išvengta sunkių pasekmių. Taigi matyti, kad ankščiau paskirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto ir pavojingo elgesio modelio ar dėl savo veiksmų galimai kilsiančių pasekmių, nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų E. P. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus imperatyvių bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų. Nuteistajam paskirta laivės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Ši bausmė yra adekvati, atitinkanti tiek E. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, o švelnesnės bausmės skyrimas ir (arba) bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas neužtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Aplinkybių, pagrindžiančių tikslingumą taikyti nuteistajam 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios arešto bausmės atlikimas gali turėti įtakos E. P. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Todėl nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.