Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Ieškovas nebuvo informuotas draudimo sutartyje nustatyta tvarka apie draudimo rizikos pasikeitimą, t. y. automobilis buvo perduotas valdyti asmeniui, kuris neturi teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Draudimo sutarties 1.5.7 p. numato, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kada draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo iki 50 proc. dėl draudimo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Apdraustasis, neįvykdęs minėtų pareigų kaip aukščiau nurodytose draudimo sutarties sąlygose, turi pareigą atsakyti prieš išmoką išmokėjusį draudiką. D. S. B. sudariusi Draudimo sutartį su ieškovu turėjo pareigą atsakyti prieš ieškovą, nes netinkamai vykdė pareigą pagal draudimo sutartį informuoti ieškovą apie padidėjusią riziką, t. y. neinformavo, kad transporto priemonę vairuos asmuo neturintis reikiamo vairavimo stažo. Todėl ieškovas, D. S. B. mirus, įgijo teisę reikalauti iš jos paveldėtojų atsakovų D. B. ir G. B. grąžinti 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, t. y. ieškovas įgijo teisę solidariai reikalauti iš atsakovų V. S., G. B. ir D. B. 11 779,61 Eur negrąžintų draudimo išmokų (1 t., e. b. l. 121-127).

7. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

8. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas D. B. negalėjo paaiškinti, kaip pas atsakovą V. S. atsidūrė transporto priemonės rakteliai bei ar atsakovas V. S. įvykusio eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Paaiškino, jog iš transporto priemonės savininkės, kuri yra atsakovo motina, gavo žodinį leidimą naudotis transporto priemone, o rakteliai buvo laikomi motinos bute atsakovui žinomoje vietoje. Transporto priemonės savininkė ir anksčiau buvo leidusi naudotis transporto priemone atsakovui D. B.. Atsakovas apie ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo sužinojo iš siunčiamu el. laiškų. Taip pat po motinos mirties buvo informuotas registruotu laišku. Atsakovai D. B. ir G. B. priėmė mirusios motinos palikimą pagal testamentą ir notaro buvo informuoti apie mirusios kreditorinius reikalavimus.

9. 2019 m. kovo 19 d. atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pretenziją dėl žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės gavo po palikimo priėmimo bei notarė kitą dieną po palikimo priėmimo el. laišku persiuntė atsakovui mirusios motinos kreditorinį reikalavimą. Todėl atsakovo teigimu ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio mėn. Senaties terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio mėn. pretenzijos, kuri grindžiama sutartiniais santykiais su atsakovų mirusia motina. Atsakovas argumentuoja, kad motina nepažeidė sutarties sąlygų dėl pareigos informuoti draudimo bendrovę apie transporto priemonės perdavimą laikinai naudoti kitam asmeniui, kadangi transporto priemonė buvo teisėtai perduota atsakovui D. B., kuriam transporto priemonės draudėja vieninteliam žodinio susitarimo pagrindu buvo leidusi naudotis ir paimti raktelius.

11. 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovo D. B. atstovė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Nurodė, kad D. B. nėra tinkamas atsakovas byloje, nes jis nėra nei automobilio savininkas, nei draudėjas, nei eismo įvykį sukėlęs asmuo. Jis negalėjo žinoti, kad V. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, taip pat negalėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemonę.

12. Į teismo posėdį neatvyko atsakovas V. S., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsakovo asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

13. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėja D. S. B. ir Seesam Insurance AS 2017 m. gegužės 9 d. sudarė Draudimo sutartį pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 8-9). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos apie eismo įvykį nustatyta, jog 2017 m. gegužės 30 d. apie 16:47 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. S. būdamas neblaivus (nustatytas 0,65 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsukdamas iš pravažiavimo nepraleido važiavusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykusio eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsauginė tvora bei šio eismo įvykio metu nukentėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė B. B. ir A. G. ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis atsakovas D. B. (1 t., e. b. l. 24-25, 74-78).

14. Remiantis „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės transporto žalų grupės vyriausiojo eksperto J. D. išvada apie transporto priemonės vidutinę vertę taikant lyginamosios vertės metodą nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 25 000,00 Eur (1 t., e. b. l. 28), o pagal išmokos aktą matyti, jog draudimo išmokos suma 20 687,00 Eur, nes 25 000,00 Eur iš rinkos vertės atimama 4 313,00 Eur liekanų vertė, t. y. 25 000,00 Eur – 4 313,00 Eur = 20 687,00 Eur (1 t., e. b. l. 12). Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. išmokėjo „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei 20 687,00 Eur draudimo išmoką pagal 2017 m. spalio 16 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. liepos 11 d. žalos sąmatą, nes transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas buvo netikslingas (1 t., e. b. l. 10-33, 57, 64-73). Ieškovas taip pat pateikė į bylą įrodymus apie išmokėtą 677,60 Eur išmoką už pakaitinio automobilio, kurį nuomojo automobilio (duomenys neskelbtini) draudėjas (1 t., e. b. l. 60, 62-63).

15. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pretenzijos dėl žalos atlyginimo ir gydymo paslaugų apskaitos išrašų pagrindu ieškovas 2017 m. rugpjūčio 30 d. išmokos potvarkiu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išmokėjo 394,62 Eur draudimo išmoką už atsakovo D. B. ir A. G. gydymo išlaidas (1 t., e. b. l. 37-43). Pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo išmokos potvarkį A. G. išmokėta 1 500,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti dėl A. G. sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu (1 t., e. b. l. 34-36). Remiantis 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovo išmokos potvarkiu D. S. B. išmokėta 300,00 Eur draudimo išmoka, kuria atlyginama neturtinė žala už atsakovo D. B. sužalojimą patirtą eismo įvykio metu (1 t., e. b. l. 56, 58, 79). Bendra išmokėtų draudimo išmokų suma už eismo įvykį sudaro 23 559,22 Eur sumą.

16. Byloje taip pat nustatyta, jog 2018 m. spalio 29 d. ieškovas pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarę V. S.-M. dėl reikalavimo pareiškimo palikėjos D. S. B. įpėdiniams, kuriuo prašė informuoti visus įpėdinius, kurie kreipėsi ar kreipsis dėl palikimo priėmimo apie 11 779,61 Eur ieškovo reikalavimą įpėdinių atžvilgiu (1 t., e. b. l. 44-46).

17. Išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 1-1973-1033/2018 duomenimis nustatyta, jog V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė (2 t., b. l. 2-9).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia ginčą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš žalą padariusių asmenų V. S. ir D. B., taip pat reiškia reikalavimą draudėjos D. S. B. įpėdiniams D. B. ir G. B. dėl 50 proc. išmokėto nukentėjusiems asmenims draudimo išmokos grąžinimo, draudėjai pažeidus draudimo sutarties sąlygas. Atsakovai D. B. ir G. B. ieškinio nepripažįsta, motyvuodami tuo, kad atsakyti už eismo įvykio metu padarytą žalą turi V. S., kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus. D. S. B. Draudimo sutarties nepažeidė, nes ji neperdavė V. S. vairuoti transporto priemonės, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš jos įpėdinių atsakovų D. ir G. B. grąžinti 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų. Mano, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senatį regresiniam reikalavimui dėl 2 872,22 Eur žalos atlyginimo, todėl prašo ją taikyti.

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 1 straipsnis).

22. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas), padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas). Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punkte įvirtinta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas), padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (59.3 punktas punktas) (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis).

24. Įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 2 d. teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-(duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) V. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. S., 2017 m. gegužės 30 d. apie 16:47 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei neturėdamas teisės vairuoti, vairavo D. S. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Įvykusio eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apsauginė tvora bei šio eismo įvykio metu nukentėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė B. B. ir A. G. bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini) keleivis atsakovas D. B.. V. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose nurodė, jog įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) jis padidino greitį, nes norėjo apvažiuoti pirma eismo juosta važiuojantį automobilį, bet apvažiavęs nespėjo sumažinti greičio ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) (I. t., e. b. l. 24-25, 74-78, išreikalauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ieškovas pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą V. S. dėl išmokėtų draudimo išmokų sumos grąžinimo. Atsakovui V. S. kyla civilinė atsakomybė už jo neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl V. S. kaltės, būnant neblaiviam ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus kilo eismo įvykis, kurio metu kilo žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui išmokėtas nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas visoje apimtyje - 23 559,22 Eur sumoje, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 23 559,22 Eur žalos atlyginimą iš V. S. tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26. Ieškovas taip pat kelia atsakovo D. B. civilinės atsakomybės ir eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo klausimą ir nurodo, jog atsakovas D. B. yra solidariai atsakingas su atsakovu V. S. dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir turi pareigą atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

27. Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir joje priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovui V. S. vairuoti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovas D. B.. Atsakovui D. B. už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkto pažeidimą – perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ir neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, buvo surašytas 2017 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas ir nustatyta bauda (baudžiamosios bylos l. 140).

29. Šiuo atveju atsakovui D. B., kaip automobilio valdymą neteisėtai perleidusiam asmeniui (valdytojui), solidarioji atsakomybė gali kilti tik bendraisiais pagrindais, nustačius visas jo deliktines atsakomybės sąlygas, įskaitant kaltę, už imperatyviųjų teisės normų, draudžiančių leisti vairuoti transporto priemones tokios teisės neturintiems asmenims, pažeidimą.

30. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas D. B. savo valia perdavė atsakovui V. S., neturinčiam teisės vairuoti ir buvusiam neblaiviam, transporto priemonę. V. S. automobilį priėmė ir juo naudojosi. Nuo automobilio valdymo priėmimo V. S. tapo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Atsakovas D. B. žalą padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojas (jis buvo keleivis), todėl vertinant galimybę jam atsakyti turi būti nustatytas teisinis pagrindas.

31. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Analogiška teisės norma įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintu Kelių eismo taisyklių 14 punkte.

33. Davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nenustatyta CK 6.248 straipsnio 1 dalies taisyklės išimčių neteisėto transporto priemonės leidimo vairuoti, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir KET 14 punkte nustatytus draudimus, atveju. Taigi preziumuojama asmens, perdavusio vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, kaltė dėl tokio perdavimo.

34. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti draudimai suponuoja aktyvią transporto priemonės valdytojo pareigą įsitikinti perdavimo teisėtumu, vien aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie tam tikrų faktų egzistavimą, nėra pakankama konstatuoti, kad nėra jo kaltės civilinės teisės prasme, t. y. jis negali gintis pasyviu nežinojimu tais atvejais, kai jam tenka pareiga įsitikinti tam tikrų faktų buvimu. Žalą padariusiam asmeniui civilinė atsakomybė bus netaikoma tik tada, jei jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą.

36. Šiuo atveju atsakovas D. B., pažeisdamas viešosios teisės normas (t. y. pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei KET 14 straipsnio nuostatas), leido vairuoti automobilį ir perdavė jo valdymą tokios teisės neturinčiam ir esančiam neblaiviam bei apsvaigusiam nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų asmeniui V. S.. Atsakovas D. B. turėjo pareigą automobilio perdavimo momentu įsitikinti, kad V. S. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir nėra kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių, draudžiančių perduoti vairavimą, taip pat ir realią galimybę tai padaryti, nes pats paprašė, kad V. S. jį nuvežtų į sodybą bei pats perdavė jam automobilio raktelius bei vyko kartu (buvo keleivis). Kadangi jis to nepadarė, konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

37. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

42. Draudikas, sužinojęs, kad nukentėjęs trečiasis asmuo neturi teisės gauti draudimo išmoką, visų pirma turėtų teikti šiam asmeniui reikalavimą grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, kad nukentėjęs trečiasis asmuo į draudiko pareikštą pretenziją dėl neteisėtai gautos draudimo išmokos grąžinimo turėtų atsakyti per 30 dienų, pateikdamas motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos grąžinimo ar įrodymus, atleidžiančius jį nuo išmokos grąžinimo ar suteikiančius teisę sumažinti grąžintiną išmoką. Tuo atveju, jei asmuo nesutinka grąžinti neteisėtai gautos draudimo išmokos ar neatsako į draudiko pareikštą pretenziją, galima konstatuoti draudiko pažeistas teises, o praėjus 30 dienų terminui atsakyti į draudiko pretenziją pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas draudikui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, neteisėtai gautos draudimo išmokos grąžinimo (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

50. Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 19 d. atsakydama į pretenziją dėl 2 872,22 Eur žalos atlyginimo D. S. B. ieškovui nurodė, jog ji teisėtu pagrindu automobilį buvo perdavusi naudoti tik savo sūnui D. B., kuris įvykio metu turėjo draudimo sutartyje numatytą 2 metų stažą, ji neturėjo galimybės numatyti, kad prie automobilio vairo atsiras asmuo V. S., ji niekada nebuvo mačiusi, kad kartu su ja gyvenantis sūnus automobilį leistų vairuoti kitiems asmenims, V. S. ji nepažįsta (3 t., el. b. l. 161). Iš baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių V. S. ir D. B. apklausos protokolų matyti, kad V. S. su D. B. susitiko prie D. B. namų, pastarasis atrakino automobilį ir perdavė automobilio valdymą V. S.. Atsakovas D. B. paaiškino, kad D. S. B. autoįvykio dieną namuose, kuriuose buvo laikomi automobilio raktai, nebuvo, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jai priklausančią transporto priemonę vairuos V. S.. Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudėja vieninteliam D. B. buvo leidusi vairuoti automobilį ir davusi raktelius (III t., el. b. l. 181-185).

54. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, tačiau tam tikriems santykiams CK (ar kiti teisės aktai) numato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Ieškovo regresiniam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Reikalavimui, kuris atsirado iš regresinės prievolės, pareikšti ieškinio senatis prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).