Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui G. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo trečiasis asmuo byloje G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė tiekė elektros energiją minėtu adresu, o vartotojas turi pareigą už suvartojamą elektros energiją apmokėti iki sekančio mėnesio 20 dienos, tokias pareigas prisiimtiems įsipareigojimams vartotojui nustato Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 52.5, 52.14, 105 ir 108 punktai.

Atsakovas vartojo tiekiamą elektros energiją tačiau už ją pilnai ir laiku neatsiskaitė, todėl susidarė skola. Skolos dydį pagrindžia ir jos susidarymą detaliai atspindi išrašas iš ieškovės kompiuterinės programos „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita“ (toliau - ataskaita). Iš nurodytos ataskaitos matyti, kad skola objekte fiksuota 2021-12-09, kai buvo atliktas skaitiklio rodmenų nurašymas (iki skaitiklio rodmens 38045 kWh) ir rastas nedeklaruotas 16565 kWh kiekis. Mokėjimus atsakovas vykdė periodiškai (2018-04-30, 2020-09-28, 2021-04-29 ir 2021-11-08), tačiau mokėjimus vykdė ne pagal faktinį suvartojimą ir mokėtų sumų nepakako susidariusiai skolai padengti.

Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energijos paslaugomis atsakovas naudojosi laikotarpiu nuo 2020-04-07 iki 2021-12-09. Ieškovė nurodo, kad yra žinoma, kad turtas 2020-04-07 parduotas trečiajam asmeniui G. P., kuris kaip nurodo ieškovė įsirengė objekte net vaizdo stebėjimo kameras, todėl akivaizdu kad ne atsakovas, o trečiasis asmuo naudojosi ieškovės paslaugomis nuo 2020-04-07.

Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokie elektros skaitliukų parodymai buvo 2020-04-07, kuomet objektas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui vadovaujantis 2021-12-09 dienos atliktu elektros skaitliukų parodymų fiksavimo duomenimis, kas yra ne tik nelogiška, kadangi trečiasis asmuo iki to momento jau pilna apimtimi disponavo objektu, bei juo naudojosi, tačiau ir teisine prasme neteisinga. Be to, ieškovė nepateikia duomenų ar trečiasis asmuo kaip objekto savininkas yra sudaręs su Ieškovų elektros tiekimo paslaugų sutartį, jei taip tai nuo kada.

Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės aiškiai nepagrįsto dydžio reikalavimo reiškimą atsakovui. Trečiasis asmuo taip pat naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau ieškovė atsakovu į bylą įtraukė atsakovu tik J. J.. Atsakovo nuomone, atsakovu taip pat turėtų būtį įtrauktas ir G. P..

Iš ieškovės ir G. P. konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia elektros energiją, o G. P. nors ir gal ir nėra sudaręs elektros energijos vartojimo sutarties, tačiau jo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų. Tarp šalių (ieškovės ir G. P.) susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, G. P., būdamas elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. G. P. šios pareigos neįvykdžius, elektros energijos tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jo teisė gauti apmokėjimą būtų apginta vienu iš CK 1.138 straipsnyje nustatytų būdų - priteisiant įvykdyti prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Sodybą jis įsigijo pagal 2020-04-07 turto perdavimo išieškotojui aktą. Faktiškai sodyba jis pradėjo naudotis nuo 2021-11-24, iki tol J. J. nebuvo įmanoma iškraustyti. Toje sodyboje iki 2021-11-23 gyveno J. J., nors nuosavybės teise ši sodyba priklausė jam. Dėl to, kad atsakovas buvo prievarta iškraustytas iš sodybos, šis kreipėsi į policiją ir pagal jo pareiškimą buvo priimtas 2021-12-07 nutarimas. Jis kreipėsi į atsakovą dėl elektros rodmenų akto pasirašymo, tačiau jis nesutiko. Kai sodybą pradėjo faktiškai valdyti jis kreipėsi į ieškovę dėl elektros rodmenų 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje- gruodžio mėn. pradžioje. Jis išsikvietė elektros energijos skirstymo operatorių, kad jis užfiksuotų rodmenis. Atvykęs darbuotojas užfiksavo elektros energijos sunaudojimo rodmenis. Antstolis elektros skaitiklio rodmenų jokiame akte nefiksavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį patenkinti.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centras 2022-06-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui J. J., o nuo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022 priklauso trečiajam asmeniui G. P..

Iš Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. A. 2021-12-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-64470-21), matyti, minėtoje institucijoje buvo 2021-11-26 registruotas atsakovo J. J. pareiškimas apie tai, kad 2021-11-24 apie 20 val. 30 min. jis grįžęs į sodybą adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno bei laikė asmeninius daiktus, įvairias vertybes, nepateko į ją, nes paaiškėjo, kad antstolis sodybą perdavė G. P.. Minėtas asmuo pakeitė namo spynas ir jo nebeįleido.

UAB „Ignitis“ 2022-06-20 išrašė atsakovui J. J. sąskaitą Serija LAES Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 2498,81 Eur sumai už suvartotą elektros energiją.

Kaip matyti iš 2022-08-11 Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2016-05-25 iki 2022-08-11, J. J. už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartis pasirašyta 2009-10-15. 2021-12-23 išrašyta sąskaita 2517,88 Eur sumai. 2022-06-20 perskaičiuota ir išrašyta sąskaita 2498,841 Eur sumai.

Tarp šalių susiklostė prievoliniai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.383 – 6.391 straipsnių, taip pat specialiųjų teisės aktų – Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, nuostatos. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektą tinkamos kokybės energiją pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovas, būdamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis (abonentas), turėjo prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Atsakovui šios pareigos neįvykdžius, elektros energijos tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jo teisė gauti apmokėjimą būtų apginta vienu iš CK 1.138 straipsnyje nustatytų būdų – priteisiant įvykdyti prievolę natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigdamas, kad elektros energijos paslaugomis naudojosi tretysis asmuo G. P. laikotarpiu nuo 2020-04-07 iki 2021-12-09. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui J. J., o nuo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022 priklauso trečiajam asmeniui G. P.. Nors nuosavybė trečiajam asmeniui perėjo pagal (duomenys neskelbtini) Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-20-14-2022, tačiau Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. A. 2021-12-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-64470-21) nustatyti duomenys rodo bei pats atsakovas J. J. pripažino, kad aukščiau paminėtoje sodyboje jis gyveno iki (duomenys neskelbtini). Tą faktą, kad atsakovas iki nurodytos datos gyveno minėtoje sodyboje patvirtino ir tretysis asmuo teismo posėdžio metu.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 34 punkte numatyta, kad vartotojas, numatantis nutraukti sutartį, privalo paskutinę sutarties galiojimo dieną sutartyje nustatyta tvarka pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir už patiektą elektros energiją, persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaityti su tiekėju ar operatoriumi Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, apie tai, kad jis kreipėsi į ieškovę UAB „Ignitis“ dėl ketinimo nutraukti elektros tiekimo paslaugas, į tai, kad nustatyta tvarka nepranešė apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis už suvartotą elektros energiją sodyboje (duomenys neskelbtini) ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją, į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove už teiktas paslaugas, dėl to susidarė skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra kuomet trečiojo asmens iniciatyva ieškovės darbuotojo buvo atliktas atsakovo suvartotos elektros skaitiklio rodmenų nurašymas. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsniu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2498,81 Eur skola.

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą sumą (2498,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-25) iki teismo spendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 56,23 Eur bylinėjimosi išlaidos – 56 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis, sumokėtas už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirtos 44,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 2498,81 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2498,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,23 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. J. 44,64 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.