Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-250-340/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
2A-250-340/2016
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00683-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
UAB „Šalmesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-250-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00683-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1; 2.53.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „Šalmesta“ dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 430,30 Lt (703,86 Eur) teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). Nurodė, kad dirbo pas atsakovą. Kadangi atsakovas vengė mokėti darbo užmokestį, ieškovas buvo priverstas kreiptis į UAB „Jures“, kuris pasiūlė kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijoje ginčas buvo išspręstas taikiai, atsakovas įsipareigojo padengti 8 101,00 Lt dydžio įsiskolinimą dalimis: iki 2014-08-28 – 4000 Lt, iki 2014-04-30 – 4101 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas padengė įsiskolinimą, nes 2014-04-11 ieškovas gavo iš atsakovo 8101,00 Lt, tačiau skolos padengimas vyko ne pagal taikos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių, susidarė išlaidos už UAB „Jures“ teikiamas teisines paslaugas, kadangi minėta įmonė ieškovą atstovavo dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo. Pasak ieškovo, bendrovė jį konsultavo ir ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, skambino atsakovui, rengė dokumentus, siuntė dokumentus atsakovui, ragino sumokėti įsiskolinimą. Iš viso už teisines paslaugas dėl įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo, ieškovas UAB „Jures“ sumokėjo 2 430,30 Lt. Nurodė, kad atsakovas atsisakė padengti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl prašo teismo šias išlaidas priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo reikalavimu ir prašė jį atmesti (b. l. 6-7). Nurodė, kad darbo ginčų komisijoje su ieškovu 2014-03-18 buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje numatytą įsipareigojimą ieškovui sumokėti susidariusį įsiskolinimą atsakovas įvykdė tinkamai ir laiku. Pažymėjo, kad ieškovas teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė 2014-04-04, t.y. jau po to, kai ginčas buvo išspręstas sudarant taikos sutartį. Be to, ieškovas už teisines paslaugas bendrovei sumokėjo 2014-04-11, t.y. tą pačią dieną, kuomet atsakovas su ieškovu galutinai atsiskaitė. Pažymėjo, kad sprendžiant ginčą, ieškovo niekas neatstovavo, teisinės paslaugos jam nebuvo teikiamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 54-56). Teismas nurodė, kad nors atsakovas ne visiškai laiku įvykdė savo prievolę ieškovui pagal sudarytą taikos sutartį, t.y. 2014-03-28 nesumokėjo ieškovui 4000 Lt, tačiau visiškai su ieškovu atsiskaitė 2014-04-11, t.y. iki galutinio atsiskaitymo termino pabaigos 2014-04-30. Teismas sprendė, kad atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė iš esmės tinkamai. Atstovavimo sutartį ieškovas sudarė 2014-04-04, tačiau neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo 2014-04-04 iki 2014-04-11, kuomet buvo visiškai atsiskaityta su ieškovu. Šios aplinkybės rodo, kad 2014-04-11 UAB „Jures“ sumokėtas 2 430,30 Lt atlygis nebuvo būtinas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieškovui, todėl ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos negali būti pripažintos protingomis CPK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Nurodė, kad teisinės paslaugos iki atstovavimo sutarties sudarymo ieškovui buvo teikiamos neoficialiai, be paslaugų sutarties, ieškovas nepasirūpino tinkamu civilinių teisinių santykių su UAB „Jures“ įteisinimu, todėl prisiėmė atsakomybę už turėtas teisinės pagalbos išlaidas iki atstovavimo sutarties sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. S. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 59-61). Nurodė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos. Pažymėjo, kad aktyvaus UAB „Jures“ teisininkų darbo dėka, atsakovas padengė įsiskolinimą ieškovui, tačiau atsisakė padengti išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Pažymėjo, kad už teisines paslaugas su UAB „Jures“ jis atsiskaitė būtent tą dieną, kai gavo pinigus iš atsakovo, nes nedirbdamas neturėjo jokių kitų pajamų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Jures“ sumokėtas atlygis nebuvo būtinas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieškovui. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais rėmėsi teismas, teigdamas, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nors byloje gausu įrodymų, jog su ieškovu nebuvo atsiskaitoma daugiau nei pusę metų, o atsiskaitymas įvyko tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teisininkus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas (b. l. 64). Nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir jam atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Pažymėjo, kad pasirašant taikos sutartį su apeliantu, atsakovas jokio aktyvaus teisininkų darbo nepastebėjo, visi reikalavimai atsirado tik po taikos sutarties pasirašymo. Papildomai nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme ir darbo ginčų komisijoje ieškovo jokie teisininkai neatstovavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Nustatyta, kad 2014-03-18 ieškovas S. S. ir atsakovas UAB „Šalmesta“ sudarė taikos sutartį, kuria šalys abipusių derybų ir nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 18). Minėta sutartimi buvo susitarta, jog iki kovo 28 d. atsakovas ieškovui sumokės 4 000 Lt, o iki balandžio 30 d. – likusią 4 101 Lt sumą. Taikos sutartyje šalys pareiškė, kad šia taikos sutartimi išsprendžia visus tarp šalių kylančius ir galinčius kilti ginčus ateityje ir pareiškia, kad viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. 2014-04-04 ieškovas ir UAB „Jures“ sudarė atlygintinų paslaugų sutartį Nr. JURES/SS/14/04/04, kuria UAB „Jures“ įsipareigojo S. S. suteikti teisines paslaugas (b. l. 20-21). Iš 2014-04-11 Kasos pajamų orderio kvito Serija JUR Nr. 20 matyti, kad ieškovas UAB „Jures“ pagal aukščiau nurodytą sutartį sumokėjo 2 430,30 Lt (b. l. 22). Iš byloje esančios pažymos apie S. S. išmokėtą darbo užmokestį 2014 metais matyti, kad atsakovas UAB „Šalmesta“ su ieškovu pagal 2014-03-18 sudarytą taikos sutartį visiškai atsiskaitė 2014-04-11 (b. l. 19). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi atsakovas savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį įvykdė tik ieškovui pasikreipus teisinės pagalbos į UAB „Jures“. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, remdamasis tuo, jog atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė iš esmės tinkamai, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo 2014-04-04 iki 2014-04-11. Kadangi teisinės paslaugos iki atstovavimo sutarties sudarymo ieškovui buvo teikiamos neoficialiai, be paslaugų sutarties, ieškovas nepasirūpino tinkamu civilinių teisinių santykių su UAB „Jures“ įteisinimu, todėl prisiėmė atsakomybę už turėtas teisinės pagalbos išlaidas iki atstovavimo sutarties sudarymo.

Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog nuspręsdamas atmesti ieškovo ieškinį teismas rėmėsi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: 2014-03-18 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta taikos sutartimi, 2014-04-04 ieškovo su UAB „Jures“ sudaryta atlygintinų paslaugų sutartimi Nr. JURES/SS/14/04/04, teismui pateiktais kasos išlaidų orderiai bei apklaustų liudytojų parodymais. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų bei susiklosčiusios teismų praktikos, apeliantas nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Minėtas skundo argumentas iš esmės remiasi apelianto prielaidomis, nes skunde apeliantas nesukonkretina, kokias konkrečiai teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, ar nuo kokios suformuotos teismų praktikos nukrypo.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Jures“ suteiktos teisinės paslaugos nebuvo būtinos tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę ieškovui. Pasak apelianto, visiškai neaišku, kokiais kriterijais rėmėsi teismas, teigdamas, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nors byloje gausu įrodymų, jog su ieškovu nebuvo atsiskaitoma daugiau nei pusę metų, o atsiskaitymas įvyko tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teisininkus.

Kaip jau buvo minėta, taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2014-03-18, ir tik po šios taikos sutarties sudarymo, t.y. 2014-04-04, ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su UAB „Jures“. Pasak apelianto, atsakovas su juo atsiskaitė tik tada, kuomet jis kreipėsi į teisininkus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Šalmesta“ pagal sudarytą taikos sutartį su ieškovu visiškai atsiskaitė 2014-04-11, t.y. dar iki taikos sutartyje numatyto termino 2014-04-30. Konstatuotina, kad iš esmės atsakovas su ieškovu atsiskaitė praėjus 7 dienoms nuo ieškovo su UAB „Jures“ sudarytos teisinių paslaugų sutarties sudarymo. Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kokias teisines paslaugas jam suteikė UAB „Jures“ nuo teisinių paslaugų sutarties sudarymo 2014-04-04 iki atsakovo visiško atsiskaitymo 2014-04-11. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pagal teisinių paslaugų sutartį buvo rašomi procesiniai dokumentai, pretenzijos, kas dieną po keliolika kartų skambinama ir derinama, teikiamos konsultacijos ir pan., tačiau jokių įrodymų apie realiai UAB „Jures“ suteiktas minėtas ar kitas teisines paslaugas į bylą ieškovas nepateikė. Byloje yra tik vienas UAB „Jures“ parengtas dokumentas – 2014-04-04 pranešimas atsakovui dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo (b. l. 52), tačiau nepateikta įrodymų, ar šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šalmesta“ nurodė, kad pasirašant taikos sutartį su apeliantu, atsakovas jokio aktyvaus teisininkų darbo nepastebėjo, visi reikalavimai atsirado tik po taikos sutarties pasirašymo, nagrinėjant bylą teisme ir darbo ginčų komisijoje ieškovo jokie teisininkai neatstovavo. Šių atsakovo nurodytų aplinkybių apeliantas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas UAB „Jures“ liudijimas dėl suteiktų teisinių paslaugų bei patirtų išlaidų (b. l. 27), tačiau jis nelaikytinas patikimu įrodymu sprendžiant dėl ieškovui suteiktų teisinių paslaugų, nes nėra paremtas jokiais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad pareiga įrodyti realiai suteiktas teisines paslaugas kyla ieškovui, o ne šias paslaugas suteikusiai teisinių paslaugų įmonei.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė