Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-427-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-31
Bylos Nr.
II-427-834/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00510-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. G., Nedalyvaujant Institucijos
Institucija
Vilniaus rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-427-834/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00510-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Algimantui Žilioniui,Dalyvaujant pareiškėjui M. G. (toliau-pareiškėjas),Nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

Viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones išnagrinėjo pareiškėjo M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė 1000 Eur baudą už tai, kad jis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, nesilaikė 2021-06-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir butų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo ištaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 1.1. p. reikalavimų, o būtent naudojosi paslauga, kuri teikiama kontaktiniu būdu, uždaros erdvės prekybos centre, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę.

Šalies argumentai

M. G. skundu prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, kad skundžiamame nutarime Institucijos nurodomo pažeisto teisės akto 1.1. punktas nenustato įpareigojimo pareiškėjui užtikrinti, kad vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai dėvėtų nosį ir bumą dengiančias apsaugos priemones, todėl pareiškėjas jo įsitikinimu, yra nepagrįstai kaltinamas padaręs aptarimo sprendimo 1.1. punkto pažeidimą. Nurodo, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek ir administracinio nusižengimo protokole nurodytas teisės aktas yra civilinę saugą reglamentuojantys teisės aktas, bet ne visuomenės sveikatos srities teisės aktas. Pareiškėjo manymu, asmuo, kuris neserga Užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga Užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Užkrečiamąja liga (ir dėl to neprivalo izoliuotis), laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, negali kelti (nekelia) pavojaus išplisti užkrečiamai ligai. Skundą motyvuoja apylinkės bei Aukščiausiojo teismo praktika. Pareiškėjo manymu, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti Užkrečiamai ligai nebūtų kilęs. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas Institucijai padarant proceso pažeidimą, kadangi surašytas jam nedalyvaujant, kas prieštarauja ANK 608 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms taisyklėms.

Atsiliepimas

Institucija savo rašytiniame atsiliepime nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, liudytojos paaiškinimu, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikdamas pranešimą dėl įvykusio incidento (duomenys neskelbtini), prekybos tinklo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės i patalpose, iš esmės pripažįsta jam inkriminuotą pažeidimą nurodydamas, kad kategoriškai atsisakė dėvėti veido ir nosies apsaugos priemonę nes asmeniškai prieštarauja tokiai jam nesuprantamai tvarkai. Be to, nėra pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo įrašo patikimumu, iš kurio aiškiai matyti, jog M. G. degalinės patalpose buvo be nosį ir veidą dengiančios apsaugos priemonės, o paprašytas ją užsidėti kategoriškai tą padaryti atsisakė. Atsižvelgiant į mano, kad pareiškėjo skundas netinkintinas. Administracinio nusižengimo bylą prašo išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad punktas pagal kurį jis nubaustas yra taikomas veiklos vykdymą organizuojančioms institucijoms, jam šis punktas negali būti taikomas. Jis kaukės nedėvėjo. Į parduotuvę jis pateko laisvai be kaukės, be jokių problemų. Gal ir buvo apsaugos darbuotojas, bet prie jo nepriėjo, nieko nesakė. Yra filmuota medžiaga. Po parduotuvę vaikščiojo laisvai, apie 10 minučių, kol buvo prekybos centre prie jo niekas nebuvo priėjęs. Pasiėmė tai, ko jam reikia ir nuėjo prie kasų. Kasininkė atsisakė parduoti prekes. Nebuvo kviečiamas protokolo surašymui. Telefonu iš institucijos negavo jokio pranešimo. Protokolą surašytą gavo 2021-07-21. Pats nusižengimas 2021-07-19. Jam sunku prisiminti, bet atrodo, kad buvo viena pardavėja blogai dėvinti kaukę. Ji paprašė užsidėti kaukę, jis paklausė įstatymo, pagal kurį turėtų užsidėti kaukę. Negali pasakyti, ar prie parduotuvės buvo parašyta, kad būtina parduotuvėje būti su kauke. Jis pats, kaip jam atrodo net tą pačią dieną nusiuntė policijai pranešimą, kad jo neaptarnavo. Pakalbėjo su pareigūnais, paaiškino, kad pagal nurodomas teisės aktas taikomas prekybos centrams, o ne klientams, tai jie turi tuo pasirūpinti, o ne jis, jie nesutiko ir skyrė tada 1000 eurų baudos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl kiekvienu atveju būtina nurodyti konkretų teisės akto reikalavimą, kurį kaltininkas pažeidė. Be to, 4 dalyje numatytos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys, kuriose numatyta griežtesnė atsakomybė už 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kai jie padaryti esant dviems papildomoms aplinkybėms: 1) minėtų teisės aktų pažeidimai padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, ir 2) sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ neteko galios nuo 2021 m. liepos 1 d. O nusižengimo padarymo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 (Nauja redakcija 2021, Nr. 2021-14469, galiojanti nuo 2021 07 01 su aktualiais pakeitimais) “Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo”.

Skundžiamame nutarime nurodoma, jog M. G. pažeidė 2021-06-30 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-1563 dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 1.1. punktą. Nutarime minimas pažeistas teisės aktas galiojo nuo 2021-07-01 iki 2021-08-16, t.y. galiojo nurodomo pažeidimo padarymo metu. Šio sprendimo 1 punktas įpareigojo paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas laikytis 1.1 punkte nurodytos sąlygos, t.y. užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Šiuo atveju matyti, kad pati parduotuvė, kurioje lankėsi Pareiškėjas neužtiktino jo, kaip paslaugų gavėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės dėvėjimo. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo nors Pareiškėjas kritiškai žiūri į kaukių dėvėjimą, tačiau visgi atvykęs į policijos komisariatą jam pasiūlius užsidėt kaukę, jis ją geranoriškai užsidėjo. Kaip aiškina Pareiškėjas jis į parduotuvę užėjo be papildomos kontrolės, po parduotuvę vaikščiojo apie 10 minčių, tačiau per tą laiką nesulaukė parduotuvės veiklos vykdymą organizuojančio subjekto ar administracijos reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės. Taigi šiuo atveju Institucijos surašytame tiek skundžiamame nutarime tiek ir administracinio nusižengimo protokole nurodomas Pareiškėjo pažeistas teisės aktas, pagal kurį atsakomybė Pareiškėjui net negali kilti, kadangi pati parduotuvė, kurioje Pareiškėjas lankėsi neužtikrino Institucijos nurodomos normos 1.1 punkto reikalavimų.

Byloje yra nenuginčijamai nustatyta, kad M. G. parduotuvėje nedėvėjo veido ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ kaukės privalomos vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse (pvz. parduotuvėse, viešajame transporte, renginiuose ir kt.), išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. redakcija Nr. 506, įsigaliojusi 2021 m. liepos 1 d.) 3.1.1 papunktyje nustatytos šios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo ūkinės veiklos apribojimo priemonės, pagal kurias paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkte numatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, Pareiškėjas privalėjo parduotuvėse dėvėti kaukę, o jos nedėvėdamas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunkčio ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto nustatytus reikalavimus.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne už bet kokį sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, o tik už tokį, kuris sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai. Vadinasi, tiriant administracinio nusižengimo bylą, turėjo būti nustatyta ne tik tai, kad buvo padarytas vienoks ar kitoks sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, bet ir neginčijamai ir patikimai įrodyta, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai, tačiau tas nebuvo padaryta (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-108-581/2020). Analogiškai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas, jog byloje nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia, jog pareiškėjas viešoje vietoje nedėvėdamas apsauginės kaukės sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms (2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis Nr. AN2-307-873-2020).

Kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus (šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 3.1.1 papunktį ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo 2 punktą), buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Pažymėtina, kad nurodytas požymis nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime pažeidėjui nebuvo inkriminuotas, taip pat nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia, jog pareiškėjas viešoje vietoje nedėvėdamas apsauginės kaukės sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Pažymėtina, kad pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą teismas gali tik pakeisti administracinio nusižengimo protokole nurodytą klaidingą nuorodą į ANK straipsnį, jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, tačiau teismas negali savarankiškai nurodyti naujos, administracinio nusižengimo protokole nenurodytos atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančios teisės normos ir taip savarankiškai išplėsti asmeniui pareikštą administracinį kaltinimą.

Teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias procesinis dokumentas tokio tipo bylose. Administracinio nusižengimo protokole asmeniui yra suformuluojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo, tai yra, tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti ir paties Pareiškėjo paaiškinimų, duotų teisme matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu jam buvo surašytas skundžiamas nutarimas, surašytas jam nedalyvaujant, į protokolo surašymą asmuo kviestas nebuvo. ANK 608 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 608 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, kuriais galimas administracini nusižengimo protokolo surašymas asmeniui nedalyvaujant, šioje byloje nenustatyta, todėl M. G. privalėjo būti kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Be to pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau skundžiamas nutarimas Pareiškėjui surašytas remiantis išimtinai jo pateiktu pranešimu apie galimai apie tai, kad parduotuvėje jam nebuvo parduotos prekės (b.l. 4). Institucija neatliko paties Pareiškėjo veiksmų vertinimo, nesiaiškino įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institucijai, surašiusiai protokolą ir paskyrusiai nuobaudą, šios pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis), todėl atsakomybė už administracinio nusižengimo neištyrimą ir įrodymų nepateikimą tenka pačiai institucijai.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą bei išklausęs Pareiškėjo paaiškinimus, sprendžia, jog Institucija, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą ir nagrinėdama M. G. administracinio nusižengimo bylą, padarė šiurkščius, administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje pripažintini esminiais, Institucija nesilaikė imperatyvių teisenos reikalavimų, todėl vien procesiniu aspektu Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Šiame nutarime nustatytų procesinių pažeidimų kontekste teismas pažymi, kad ne tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, bet ir valstybės institucija, kaltinanti asmenį administracinių nusižengimų padarymu, privalo tinkamai atlikti savo pareigas, nustatyti visas galimų nusižengimų buvimą patvirtinančias aplinkybes bei rinkti ir tirti įrodymus. Skundžiamas Institucijos nutarimas M. G. buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė