Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ū. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme narinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. Ū. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ADB „Gjensidige“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovės O. Ū. ieškinį atsakovei UAB „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

11. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

12. CPK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Remiantis šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai. CPK 137 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Jei asmuo netenka veiksnumo tam tikroje srityje po civilinės bylos iškėlimo, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu byla sustabdoma iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovas pagal įstatymą.

13. CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiūriu.

14. Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2021-475/2021 (buvęs Nr. e2YT-18128-475/2020) pagal Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse. Tokiu atveju, vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. Ū. ieškinį atsakovei UAB „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo turi būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl O. Ū. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje (privalomas bylos sustabdymo pagrindas).

16. Jeigu teismas minėtoje byloje pripažins apeliantę O. Ū. neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse, turės būti sprendžiamas klausimas dėl globos/rūpybos nustatymo ar globėjo/rūpintojo paskyrimo šiam asmeniui (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnio 1 dalis). Apeliantės pripažinimas neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse ir atitinkamai globos/rūpybos nustatymas ar globėjo/rūpintojo paskyrimas yra susiję su tinkamu jos atstovavimu šioje civilinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-2021-475/2021 (buvęs Nr. e2YT-18128-475/2020) priimtas teismo sprendimas bus reikšmingas tolesnei nagrinėjamos bylos eigai.

17. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-777-407/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-955-390/2019 ir kt.).

18. Ieškovė O. Ū. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis jai įteikta be vertimo į suprantamą (rusų) kalbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek visi kiti prašymai į bylą yra teikiami lietuvių kalba, surašyti pačios ieškovės, kas tik patvirtina, kad lietuvių kalba ieškovei nėra nesuprantama. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas B. P., kuriam ir buvo išsiųsta skundžiama nutartis (ieškovė savo teikiamuose prašymuose taip pat reiškia reikalavimą visus procesinius dokumentus siųsti jos atstovui). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirojo skundo argumentas dėl proceso kalbos pažeidimo laikytinas nepagrįstu.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.