Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-138-717/2019 pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovėms A. A. T., R. P., I. P., E. P., tretieji asmenys - notarė Virginija Jarienė ir notarė Indraja Jackevičienė dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms A. A. T., R. P., I. P., E. P. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė, kad ginčijama nutartis neskundžiama, tačiau gavus atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties, pradėtas apeliacinis procesas, t. y. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas instancine tvarka. Taigi, nėra pagrindo laikyti pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad buvo varžomos atsakovės teises į teisminę gynybą.

10. Pagal bylos duomenis, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė K. T. 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais. Teismas 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą iš esmės, protokoline nutartimi atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2019 m. kovo 5 d. Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė, iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-877/2019 pagal prokuroro pareiškimą dėl K. T. pripažinimo neveiksnia (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pagal Liteko duomenis prokuroras 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl K. T. pripažinimo neveiksnia. Atskiruoju skundu atsakovė R. P. nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Remiantis šio straipsnio 2 ir 4 dalimis, fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, ir asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai – globėjai arba rūpintojai. CPK 137 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo. Jei asmuo netenka veiksnumo tam tikroje srityje po civilinės bylos iškėlimo, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu byla sustabdoma iki bus paskirtas neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovas pagal įstatymą. Remiantis CPK 39 straipsniu, šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. CPK įtvirtinta, kad civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis), ir dispozityvumo principu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinį procesinį veiksnumą, kuris siejamas išimtinai su teisiniu asmens veiksnumu, reiškia, kad gali susidaryti tokia situacija, kai asmuo, būdamas teisiškai visiškai veiksnus, tačiau dėl psichinės negalios faktiškai negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savarankiškai priima sprendimus dėl civilinės bylos inicijavimo, vedimo ir baigimo. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, netoleruotina tiek paties asmens, tiek ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų apsaugos požiūriu. teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.10 straipsnis) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą. Tuo atveju, jei nurodytos institucijos tokią procedūrą inicijuoja CPK nustatyta tvarka pateikdamos pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba dėl civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, civilinė byla sustabdoma iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas toje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Minėtoms institucijoms per teismo nustatytą terminą atitinkamos procedūros neinicijavus, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Tokiu būdu ne tik įgyvendinama bendroji valstybės funkcija globoti psichinę negalią turinčius žmonės, bet ir užtikrinamos kitos ne mažiau svarbios vertybės: byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsauga, teisinių santykių apibrėžtumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

12. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo iš esmės, tačiau dar nepriėmus teismo sprendimo, paaiškėjus, jog yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės K. T. pripažinimo neveiksnia, bei vadovaujantis nutarties 11 punkte nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13. Kiti apeliantės nurodyti argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo iš esmės neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.