- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- eAS-165-662/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. spalio 23 d. rašte Nr. 2-1443(2.11) „Dėl atsakymo į 2023 m. spalio 12 d. kreipimąsi“ nurodytą sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui galimybę susipažinti su VRK atlikto tyrimo medžiaga.
Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti VRK suteikti galimybę pareiškėjui E. P. susipažinti su tyrimo, kurio pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. SP 247 „Dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato R. J. išorinės politinės reklamos skleidimo Šakių rajone“, medžiaga. Pareiškėjas nurodė, jog tam, kad turėtų galimybę dėl VRK sprendimo inicijuoti administracinę teiseną, teismas turėtų užtikrinti pareiškėjo teisę susipažinti su tyrimo medžiaga. Teismui šių reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikius, pareiškėjo galimybė kreiptis dėl teisminės gynybos iš esmės būtų paneigiama. Taip yra dėl tos priežasties, jog VRK sprendimas yra priimtas atmestinai, neįvertinus didelės dalies tyrimui reikšmingos informacijos, tačiau pareiškėjas šių argumentų pateikti net neturi galimybės. Pareiškėjo vertinimu, jei VRK sprendimas iš tiesų būtų teisėtas ir pagrįstas, VRK nebūtų jokio motyvo ir pagrindo slėpti tyrimo medžiagą nuo pareiškėjo.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsniu, 67 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 71 straipsniu, pareiškėjo skundą priėmė, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - įpareigoti atsakovą VRK suteikti galimybę pareiškėjui E. P. susipažinti su tyrimo, kurio pagrindu buvo priimtas VRK 2023 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. SP 247 „Dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato R. J. išorinės politinės reklamos skleidimo Šakių rajone“, medžiaga, iš esmės tapatus skundo reikalavimui, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sukeltų tas pačias teisines pasekmes atsakovui, o patenkinus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtų pasisakyta dėl bylos esmės.
Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, o skunde suformuluotų reikalavimų tenkinimas pasinaudojant reikalavimo užtikrinimo priemonės institutu, reikštų ne skundo reikalavimų įvykdymo ateityje užtikrinimą, o iš esmės reiškiamų reikalavimų patenkinimą. Teismo vertinimu, taikant šias reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, pareiškėjui suteikiant nepagrįstą pranašumą byloje, be to, pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir įpareigoti atsakovą VRK suteikti pareiškėjui E. P. galimybę susipažinti su tyrimo, kurio pagrindu priimtas 2023 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. SP-247 „Dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato R. J. išorinės politinės reklamos skleidimo Šakių rajone“, medžiaga.
Pareiškėjas nurodo, jog supranta, kad įprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių dalykas neturėtų būti tapatus skundo dalykui, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjas neturėjo jokio kito pasirinkimo, t. y., neturėjo galimybės neteikti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjas nurodo, jog tokią jo poziciją nulemia ta aplinkybė, kad tik pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjui būtų užtikrinama teisė į teisminę gynybą (inicijuojant administracinę teiseną dėl VRK sprendimo panaikinimo). Pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas pareiškėjui šios galimybės, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Dėl skundžiamos nutarties susidarė tokia situacija, kad tik po šios bylos išnagrinėjimo pareiškėjui gali būti suteikta teisė susipažinti su aptariamo tyrimo (kurio pagrindu priimtas VRK sprendimas) medžiaga. Tačiau tokiu atveju egzistuoja rizika, kad pareiškėjo skundas dėl VRK sprendimo nebūtų priimamas (dėl praleisto ABTĮ įtvirtinto termino VRK sprendimui apskųsti). Atitinkamai tai lemia, kad skundžiama nutartis būtų pagrindas šį terminą (skirtą VRK sprendimui apskųsti) atnaujinti.
Pareiškėjas pabrėžia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikius, pareiškėjo galimybė kreiptis dėl teisminės gynybos iš esmės paneigiama. Taip yra dėl tos priežasties, jog VRK sprendimas yra priimtas atmestinai, neįvertinus didelės dalies tyrimui reikšmingos informacijos, tačiau pareiškėjas (vien tik dėl to, kad yra priimtas skundžiamas sprendimas, o reikalavimo užtikrinimo priemonės – nepritaikytos) šių argumentų pateikti net neturi galimybės. Juk jeigu VRK sprendimas iš tiesų būtų teisėtas ir pagrįstas, VRK nebūtų jokio motyvo ir pagrindo slėpti tyrimo medžiagą nuo pareiškėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį, kadangi pati VRK ne kartą pripažino, kad pareiškėjui turi būti suteikiama galimybė susipažinti su aptariamo tyrimo medžiaga. Vadinasi, VRK, nurodydama tokią galimybę, jokio nepagrįsto pranašumo suteikimo pareiškėjui neįžvelgė. Tai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta, o skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Taigi, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į VRK, prašydamas sudaryti galimybę susipažinti su VRK atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo priimtas 2023 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. Sp-247, tyrimo medžiaga. VRK 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2-1443(2.11) informavo pareiškėją, jog VRK 2023 m. spalio 19 d. posėdyje buvo nepritarta pareiškėjo prašymui susipažinti su minėto tyrimo medžiaga. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu VRK raštu, pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti minėtą VRK 2023 m. spalio 23 d. rašte Nr. 2-1443(2.11) išdėstytą sprendimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti VRK suteikti galimybę pareiškėjui E. P. susipažinti su tyrimo medžiaga. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – įpareigoti VRK suteikti galimybę pareiškėjui E. P. susipažinti su tyrimo medžiaga – iš esmės tapačios pareiškėjo skunde nurodytam prašymui – panaikinti minėtą VRK 2023 m. spalio 23 d. raštą Nr. 2-1443(2.11), kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga. Faktą, kad tiek skundo, tiek reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo reikalavimai yra tapatūs, patvirtiną ir pats pareiškėjas, teigdamas, jog supranta, kad įprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių dalykas neturėtų būti tapatus skundo dalykui, tačiau teikdamas prašymą pareiškėjas neturi jokio kito pasirinkimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas(-i) byloje pareikštas(-i) konkretus(-ūs) reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Be to, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-416-492/2020).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju VRK sprendimas atsisakyti pareiškėjui suteikti galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga yra bylos ginčo dalykas, t. y., tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyta, ar VRK teisėtai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui susipažinti su tyrimo medžiaga. Taigi, konstatuotina, kad pritaikius pareiškėjo nurodomas reikalavimo užtikrinimo priemones, skundo reikalavimai būtų iš esmės patenkinti dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, kas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės, reikalavimo, kad šiomis priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, būtų naudojamasi protingai ir sąžiningai, nepiktnaudžiaujant, nesinaudojant ja ne pagal paskirtį.
Vertindama pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui yra apribojama teisė į teisminę gynybą, taip pat pareiškėjui ateityje gali kilti sunkumų, bandant apskųsti VRK 2023 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. Sp-247, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus ir negali būti grindžiamas prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes ateityje. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, egzistuoja rizika, kad pareiškėjo skundas dėl VRK 2023 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. Sp-247 nebūtų priimamas (dėl praleisto ABTĮ įtvirtinto termino VRK sprendimui apskųsti), nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais remiantis teisėjų kolegija turėtų pagrindą kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.
Vienas iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų yra aplinkybės, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, konstatavimas. Šiuo atveju pareiškėjas nei prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei atskirajame skunde nepagrindžia, kad neįpareigojus VRK suteikti galimybę pareiškėjui susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam yra apribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, savaime nepaneigia padarytos išvados.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo šią teismo nutarties dalį panaikinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.