- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1922-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14973-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Asociacijos „duomenys neskelbtini“, D. R., H. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M., atsakovės Asociacijos „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-151/2016 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovams D. R., H. K., asociacijai „duomenys neskelbtini“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. M. 2016m. sausio 15 d. patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovai D. R. ir H. K. pažeidė ieškovės R. M. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą; priteisti ieškovei R. M. iš atsakovų D. R., H. K. ir asociacijos „duomenys neskelbtini“ solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (procesines palūkanas) ir proporcingai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „duomenys neskelbtini“ nutraukti ieškovės R. M. teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovus sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas bei jų neviešinti ir nedemonstruoti bei išimti visas atsakovų iniciatyva ieškovės ar su ieškovės atvaizdu patalpintas nuotraukas iš internetinių svetainių, laikraščių, žurnalų ir kitų erdvių, atsiimti ieškovės nuotraukas, pateiktas tretiesiems asmenims ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai atgavo iš trečiųjų asmenų pateiktas nuotraukas, ir uždrausti atsakovams fotografuoti ieškovę ir platinti jos nuotraukas.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė R. M. iki 2015 m. kovo mėn. bendravo su atsakovu D. R.. 2014 m. birželio 10 d. ieškovė bendraudama programa „Skype“ nusiuntė draugui atsakovui R. savo asmeninę nuotrauką. Ieškovė šią nuotrauką išsiuntė vienkartinei peržiūrai ir nedavė sutikimo nuotraukos išsaugojimui ir demonstravimui kitiems asmenims. 2015 m. kovo 31 d. atsakovas R. Kėdainių rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį, kuriuo iš ieškovei priklausančios UAB „duomenys neskelbtini“ prašė priteisti tariamai nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigius, kompensacijas ir kt. Atsakovui R. šioje byloje atstovavo asociacijos „duomenys neskelbtini“ pirmininkas H. K.. Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 priėmė 2015 m. birželio 12 d. nutartį, kuria paskyrė atsakovo R. atstovui H. K. 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsakovas K. dėl minėtos nutarties 2015 m. birželio 18 d. pateikė skundą. Prie šio skundo buvo pridėta ieškovės nuotrauka, kurią ji 2014 m. birželio 10 d. nusiuntė atsakovui R. Būtent po minėto skundo ir prie jo pridėtos nuotraukos pateikimo teismui (įkėlimo į EPP sistemą), ieškovė sužinojo, jog atsakovas R. jos asmeninę nuotrauką perdavė kitam asmeniui, t. y. atsakovui K., kuris ją demonstruoja tretiesiems asmenims. Skunde visiškai nepaaiškinta kaip pridėta ieškovės nuotrauka susijusi su skunde išdėstytais motyvais. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. priėmė nutartį, kuria atmetė D. R. atstovo asociacijos „duomenys neskelbtini“ pirmininko H. K. pareiškimą dėl 1 000 Eur baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Šioje nutartyje net nebuvo pasisakoma apie pridėtos nuotraukos ryšį su byla. Dėl pastarosios nutarties H. K. 2015 m. birželio 26 d. pateikė atskirąjį skundą, prie kurio vėl buvo pridėta ta pati ieškovės nuotrauka. Todėl buvo neteisėtai išplatinta ir demonstruota ieškovės asmeninė nuotrauka tretiesiems asmenims. Atsakovo asociacijos „duomenys neskelbtini“ atstovas H. K. ieškovės nuotrauką 2015 m. birželio 17 d. kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Antstolių rūmams. Atsakovas H. K. 2015 m. liepos mėnesį ieškovės nuotrauką pateikė lrytas.lt redakcijai. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 6 d. nutartimi ir 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovams D. R., H. K. ir asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ įskaitant jos atstovus, narius ir kitus asmenis galinčius veikti jos vardu, viešinti ir demonstruoti ieškovės nuotrauką (-as) tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje byloje. Tačiau nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugo priemonių, 2015 m. lapkričio 16 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) atsakovai pateikė straipsnį apie nagrinėjamą bylą bei įdėjo 2015 m. lapkričio 16 d. vykusio posėdžio metu atsakovo H. K. nufotografuotą ieškovės ir jos atstovės nuotrauką. Ieškovė mano, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovės teises.Atsakovas H. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovo H. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, nustatyti ieškovės piktnaudžiavimo atvejį už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (patikslintą ieškinį) ir skirti jai baudą ir keturiasdešimt aštuonis procentus iš šios baudos skirti lygiomis dalimis (po šešiolika procentų) asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, H. K. ir D. R..Atsakovas nurodė, kad ieškovė teismui nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, dėl ginčitinos nuotraukos, kuri daryta viešoje vietoje, kurią pati atsiuntė trečiam asmeniui atsakovui D. R.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 2 dalį nelaikytina teisės į atvaizdą pažeidimu. Ieškovė teismui pripažino, jog ji yra viešas asmuo, be to, ji būdama viešoje vietoje, duomenys neskelbtini gatvėje Kaune, leidosi fotografuojamai, o po to nuotrauką nusiuntė trečiam asmeniui - atsakovui D. R., kuris nuotrauką perdavė savo atstovei asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015, kurios atstovas pirmininkas H. K. nuotrauką pateikė teismui civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015, Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams bei žurnalistei. Atsakomybės teisė į atvaizdo pažeidimą bei atsakomybės teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumo pažeidimą nenumatyta šiuo atveju. Taip pat atsakomybės teisė į atvaizdo pažeidimą nenumatyta, kai asmuo - atsakovas H. K. padarė viešoje vietoje - Kauno apylinkės teisme - nuotrauką, užfiksuodamas viešą asmenį - ieškovę, dirbančią antstole, o po to nuotrauka publikuota asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje kartu su jame publikuojamu pranešimu, kuriame aprašoma viešo asmens - ieškovės, dirbančios antstole, veikla. Atsakovas D. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis ir ieškovė kurį laiką gyveno kartu, tačiau nuo 2012 m. gegužės mėnesio santykius nutraukė, jis liko dirbti ieškovės sukurtoje įmonėje. Atsakovas investavo nemažai lėšų į ieškovės įmonę ir nutrūkus bendram jų gyvenimui bei atleidus jį iš darbo, ieškovė neatsiskaitė su juo, t. y. nesumokėjo darbo užmokesčio bei negrąžino investuotų lėšų, todėl atsakovas, žinodamas ieškovės ūmų charakterį, palaikė su ja draugiškus santykius, tačiau ieškovei atsiuntus nuotrauką dėl kurios byloje kilo ginčas, suprato, kad ieškovė neketina su juo atsiskaityti. Ši nuotrauka yra jį įžeidžianti, atsakovas šią nuotrauką perdavė kaip įrodymą, kad ieškovė į prašymus grąžinti skolas, jų neketina grąžinti, nes atsiuntė jam tokio turinio nuotrauką. Ši nuotrauka žeidžia jo garbę ir orumą, nes nuotraukoje ieškovė rodo įžeidžiantį gestą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės R. M. nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti, likusioje dalyje ieškinį atmetė, iš ieškovės R. M. valstybei priteisė 520,16 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir 19,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 10 d. ieškovė nusiuntė atsakovui D. R. savo nuotrauką. Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo D. R. Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 dėl darbo užmokesčio, kurioje ieškovas buvo D. R., atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“, kurios vienintelė akcininkė buvo R. M.. D. R. perdavė nuotrauką savo atstovui asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ kurią atstovavo pirmininkas H. K.. H. K. nuotrauką byloje Nr. e2-749-813/2015 pridėjo prie pateikto skundo dėl jam, kaip atstovui, paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, prie atskirojo ir apeliacinio skundų. H. K. nuotrauką pridėjo taip pat prie prašymo Teisingumo ministerijai bei ją pateikė žurnalistei A. U..Teismas nustatė, kad nuotraukoje, viešoje vietoje, yra nufotografuota ieškovė, iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi du viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai buvo sulenkti. Teismas konstatavo, kad nuotraukoje rodomas gestas yra įžeidžiantis.Ieškovė yra asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirbantis antstole, tai yra viešas asmuo, todėl jai keltini aukštesni gero elgesio reikalavimai, nei kitiems asmenims. Ieškovė, konfliktuodama su atsakovu, turėjo įvertinti pasekmes, siųsdama nuotrauką su įžeidžiančiu gestu.Teismas ieškovės paaiškinimus, kad ji šią nuotrauką nusiuntė juokais – „pademonstruoti kaip ji leidžianti laiką“, laikė nepagrįstais, nes nagrinėjant bylą, nustatė, kad atsakovas bendro gyvenimo ryšius su ieškove nutraukė 2012 m. gegužės mėnesį, kilus tarp ieškovės ir atsakovo konfliktui, kuris abiems pasibaigė policijoje, po to kilo konfliktas dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei investuotų pinigų. Nuotrauka buvo siųsta 2014 m. liepos 10 d., praėjus dvejiems metams, kai šalys nebegyveno kartu ir šalių santykiai tikrai nebuvo tokie kaip gyvenant kartu. Ieškovė, prieš siųsdama tokią nuotrauką, kurioje ji yra nusifotografavusi demonstruodama įžeidžiamą gestą, bei esant konfliktinei situacijai, turėjo tikėtis, kad ši nuotrauka gali būti kam nors paviešinta. Be to, ieškovė, kuriai keliami aukštesni nei vidutiniai reikalavimai, turėjo tokios nuotraukos iš viso nesiųsti arba nusiuntus reikalauti, kad peržiūrėjus ji būtų sunaikinta ir neplatinama. Ieškovė, siųsdama nuotrauką per „Skype“, turėjo įvertinti, ar siųsti nuotrauką ar ne, nes tokiu elgesiu pati sudarė sąlygas šią nuotrauką platinti.Teismo nuomone, ieškovė tinkamai supranta, kad kiekvienas žmogus, pamatęs šią nuotrauką, supras, kad ji buvo siųsta tikslu įžeisti asmenį gavusį šią nuotrauką. Ieškovė taip pat suvokia, kad ši nuotrauka ją diskredituoja kaip viešą asmenį, nes tai nurodo savo ieškinyje. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo neatsakingu, nerūpestingu, neapdairiu elgesiu pažeidė elementarius sąžiningo ir protingo bei apdairaus asmens elgesio standartus, todėl iš ieškovės neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti t. y. pripažinti, kad atsakovai D. R., H. K. ir asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ieškovės R. M. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą nėra pagrindo.Teismo nuomone, gavus nuotrauką, kurioje demonstruojami įžeidžiantys gestai, naudoti nuotrauką tikslu įrodyti ar apginti savo pažeistą teisę, nuotrauka gali būti demonstruojama. Ieškovės siųsta nuotrauka nėra komercinio pobūdžio, ji neskirta reklamai. Ieškovė pati išprovokavo šios nuotraukos pademonstravimą tretiesiems asmenims.Teismas nenustatė pažeidimo dėl 2015 m. lapkričio 16 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) atsakovų pateikto straipsnio apie nagrinėjamą bylą bei įdėtos ieškovės ir jos atstovės nuotraukos 2015 m. lapkričio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, kadangi ieškovė buvo fotografuojama viešoje vietoje, iki posėdžio. Teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą pripažinti, jog atsakovai pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, atmetė ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo. Ieškovės prašymą įpareigoti atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti ieškovės R. M. teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovus sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas bei jų neviešinti ir nedemonstruoti bei išimti visas atsakovų iniciatyva ieškovės ar su ieškovės atvaizdu patalpintas nuotraukas iš internetinių svetainių, laikraščių, žurnalų ir kitų erdvių, atsiimti ieškovės nuotraukas, pateiktas tretiesiems asmenims ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai atgavo iš trečiųjų asmenų pateiktas nuotraukas, ir uždrausti atsakovams fotografuoti ieškovę ir platinti jos nuotraukas, teismas tenkino iš dalies, nes reikalavimas iš esmės yra neįvykdomas, nes ieškovė prašo įpareigoti atsakovus sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas, t. y. reikalavimas nekonkretus, nenurodantis konkrečiai kokias nuotraukas. Tokie reikalavimai kaip „visas“, „iš visur“, „iš visų“ antstolio negali būti įvykdomi. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas ir ginčas tarp šalių kilo tik dėl vienos nuotraukos, tačiau reikalavimas sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas yra išplėstas, t. y. reikalaujama to, kas nebuvo ieškinio dalykas.Dėl ieškovės reikalavimų, neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti teismas sprendė, kad ieškovė, elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai, išsiuntė atsakovui nuotrauką su įžeidžiančiu gestu, tačiau nurodytą reikalavimą teismas tenkino išimtinai atsižvelgęs į ieškovės interesus ir tikslu išvengti ateities konfliktų. Teismas atsakovų prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovai D. R., H. K. ir asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą; įpareigoti atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti ieškovės teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovus sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas bei jų neviešinti ir nedemonstruoti bei išimti visas atsakovų iniciatyva ieškovės ar su ieškovės atvaizdu patalpintas nuotraukas iš internetinių svetainių, laikraščių, žurnalų ir kitų erdvių, atsiimti ieškovės nuotraukas, pateiktas tretiesiems asmenims ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai atgavo iš trečiųjų asmenų pateiktas nuotraukas, ir uždrausti atsakovams fotografuoti ieškovę ir platinti jos nuotraukas; priteisti ieškovei R. M. iš atsakovų D. R., H. K. ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; panaikinti sprendimą dalyje dėl 520,16 Eur priteisimo iš ieškovės ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 891 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme pagal pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš atsakovų visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal pateiktus jų dydį patvirtinančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuotraukos turinį. Nuotraukoje nėra vaizduojamas gestas, kuris galėtų būti laikomas įžiedžiančiu atsakovą D. R.. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovė laikoma viešu asmeniu, todėl jos privatumas yra mažiau apsaugotas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, nukrypo nuo EŽTT praktikos, kurioje suformuota, jog viešas asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią turi būti asmens sutikimas ir fotografuotis, ir jo nuotrauką spausdinti (atgaminti, parduoti, demonstruoti), sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia sutikimo tokią nuotrauką atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Vien tuo pagrindu, kad ieškovė yra viešas asmuo (antstolė) ir jog nuotrauka daryta viešoje vietoje, nėra pagrindas be sutikimo platinti ginčo nuotrauką ar kitas ieškovės asmenines nuotraukas, nes nėra jokio viešojo intereso (teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti) dėl ieškovės nuotraukos, o nuotraukos padarymas viešoje vietoje neatėmė iš ieškovės individualumo ir privatumo, todėl jos sutikimas dėl nuotraukų demonstravimo ir kitų veiksmų buvo būtinas. Tai reiškia, kad CK 2.22 straipsnyje įtvirtintų privalomumo gauti sutikimą išimčių, kurios suteiktų pagrindą atgaminti, spausdinti ir demonstruoti (platinti) ieškovės nuotrauką, nėra. Atsakovai nebuvo gavę sutikimo ieškovės nuotraukų spausdinimui ir demonstravimui, todėl pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.22 straipsnio 1 dalį. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų davusi sutikimą platinti ginčo nuotrauką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš ieškovės neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti. Asmens teisės į atvaizdą ribojimo pagrindai numatyti CK 2.22 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju ribojimo pagrindų nėra, todėl ieškovės teisė į atvaizdą negali būti ribojama. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo fotografuojama viešoje vietoje, iki posėdžio, todėl teismas nepagrįstai neįžvelgė pažeidimo. Ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, nepatogumą, sukrėtimą, įtampą, įžeidimą, pažeminimą ir nerimą dėl to, kad jos nuotrauką matė tretieji asmenys. Kadangi ieškovė yra antstolė, o šios nuotraukos demonstravimas gali kitiems asmenims sukelti įspūdį, jog ieškovė viešina savo asmeninį gyvenimą, dalina asmenines nuotraukas skandalingai pagarsėjusiems asmenims, tai toks įvykis gali pakenkti jos reputacijai. Teismas netenkindamas ieškinio neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovai ieškovės nuotrauką platino įvairiose valstybinėse įstaigose, taip tikslingai siekdami, kad ieškovė patirtų kuo daugiu žalos ir išgyvenimų, atsakovai ieškovės nuotraukas platino internetiniame puslapyje kartu su nekorektiškomis antraštėmis, įžeidžiančiomis publikacijomis ir su asmeniniais ieškovės duomenimis, kad kiti asmenys galėtų tiksliai identifikuoti ieškovę. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovus nutraukti ieškovės teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnį. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai, nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.Apeliaciniu skundu atsakovė Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta įpareigoti atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės R. M. nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti, arba pakeisti šią sprendimo dalį nutariant įpareigoti atsakovus D. R., H. K. neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės R. M. nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti; pakeisti sprendimą, priteisiant atsakovams pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės atsakovei asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovės R. M. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, negalėjo tenkinti ieškovės R. M. išvestinio reikalavimo - įpareigoti atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės R. M. nuotraukos neviešinti ir nedemonstruoti. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Turėtos išlaidos – spausdinimas, kopijavimas, DVD ir jo įrašymas, buvo neišvengiamai būtinos ir pagrįstos, nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, kurios laikytinos kaip realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas D. R. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 386,40 Eur (186,00+187,60+12,80). Iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas H. K. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 351,08 Eur (193,50+8,00+17,60+90,30+0,42+0,07+0,63+1,47+4,01+35,08). Iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovė asociacija „(duomenys neskelbtini)“ patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41,03 Eur (32,44+8,99). Atsakovas H. K. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo ir atsiliepimą į ieškovės R. M. apeliacinį skundą. Atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Ieškovės abiem rankomis rodomi gestai yra laikytini įžeidžiančiais. Atsakovas mano, kad visi apeliacinio skundo motyvai, susiję su tuo, kad tariamai atsakovas D. R. nebuvo įžeistas yra atmestini. Šioje byloje nėra pagrindo remtis ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi šio bylos faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo nuotrauka buvo pačios ieškovės R. M. daryta viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje Kauno mieste. Todėl taikytina CK 2.22 straipsnio išimtis, kuomet nereikalingas asmens sutikimas dėl nuotraukos platinimo. Be to, ieškovė neabejotinai yra viešas asmuo. Nuotrauka su ieškovės R. M. atvaizdu niekuomet nebuvo platinama, atgaminama, dauginama ar demonstruojama viešai plačiajai visuomenei, o buvo teikiama tik teismui, teisingumo ministerijai ir žurnalistei, todėl ši situacija patenka į CK 2.22 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Nėra pagrindo prijungti prie bylos ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi ieškovė nenurodė argumentų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė asociacija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškovės R. M. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Antstoliams dėl jų veiklos, profesinio statuso, taikomi aukšti etikos, moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga, o elgesys, tiek susijęs su profesine veikla, tiek su veikla, kuri nėra susijusi su antstolio pareigomis, negali kelti abejonių jų objektyvumu ir nešališkumu, daryti žalos antstolių profesijos autoritetui. Griežtas antstolio profesinei etikai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, o kartu ir visa teisingumo vykdymo sistema, teisės ginamų vertybių apsaugai, pagarbos antstolio vardui išlaikymui. Byloje pateikti mokėjimai patvirtina, kad fizinis asmuo R. M. patyrė išlaidas, susijusias tik su žyminio mokesčio mokėjimu, tačiau už teisines paslaugas ne ji, o jos vadovaujama antstolės R. M. kontora apmokėjo, kuriai prieš tai ar po to R. M. negrąžino už apmokėtas paslaugas. Todėl R. M. tiesiogiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, ieškinio patenkinimo atveju R. M. iš atsakovų gali būti priteistas tik ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis. Taip pat nėra pagrindo priteisti už advokato atstovavimo išlaidas teismo posėdžiuose 2015-11-16, 2016-01-14 ir 2016-02-24, kurie neįvyko dėl ieškovės R. M. kaltės. Ieškovė R. M., atsiliepime į atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Byloje pateiktos nuotraukos, ir nuotrauka, dėl kurios kilo ginčas, nėra tokio pobūdžio, jog galėtų būti laikoma susijusi su asmens veikla ar tarnybine padėtimi, Nuotraukose vaizduojamas asmuo nėra savo darbo vietoje, neatlieka jokių darbo funkcijų ir neatlieka jokių kitų veiksmų, apie kuriuos turėtų būti informuojama visuomenė. Viešasis asmuo taip pat turi turėti teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Todėl šiuo atveju CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pirmosios išimties, kai nereikalingas asmens sutikimas dėl nuotraukos spausdinimo, demonstravimo, atgaminimo ir kt., nėra. Taip pat nėra ir CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antrosios išimties. Tai, jog ieškovė buvo nufotografuota viešoje vietoje, nereiškia, kad ji sutiko dėl nuotraukos spausdinimo ir demonstravimo tretiesiems asmenims. Atsakovai nebuvo gavę sutikimo ieškovės nuotraukų spausdinimui ir demonstravimui, todėl ieškovės teisė į atvaizdą buvo pažeista. Ieškovės reikalavimas (patikslinto ieškinio 5 reikalavimas), kuriuo reikalaujama uždrausti atsakovams bet kokiu būdu (internetu, popieriniuose spaudiniuose ir kt.) atgaminti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės atvaizdą (bet kokias turimas nuotraukas) yra tenkintinas visa apimtimi. Atsakovas D. R. atsiliepimu į atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Kauno apylinkės teismui konstatavus nuotraukos patekimą pas atsakovus teisėtu, nepagrįstai atsakovai įpareigoti neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos, padarytos viešoje vietoje, viešo asmens. Ieškovė neįrodė, kad nuotraukos viešinimas ir demonstravimas neigiamai veikia jos gyvenimą, aplinką, reputaciją. Ieškovė R. M. yra antstolė ir yra viešasis asmuo. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymo nustatytas funkcijas. Tuo tarpu viešas asmuo yra apibrėžiamas kaip visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantis ir vienos siauros grupės (profesinės ar intereso) ribas pranokstančią įtaką turintis asmuo, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą įvairiais pavidalais - per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą, populiarumą ir moralinį autoritetą. Pačios ieškovės R. M. konkliudentiniai veiksmai - siunčiant savo asmenines nuotraukas atsakovui, nenurodant jokių apribojimų, akivaizdžiai patvirtina faktus, kad ji sutinka skelbti informaciją apie savo privatų gyvenimą. Šios aplinkybės, akivaizdžiai nustatytos nagrinėjant civilinę bylą ir ieškovės nepaneigtos, patvirtina faktą, kad nuotrauka galėjo ir gali būti platinama. Ieškovės R. M. nuotrauka buvo gauta teisėtu būdu, tai yra ji pati šią nuotrauką atsakovui atsiuntė, nuotrauka buvo paviešinta siekiant informuoti visuomenę apie viešo asmens elgesį, nuotraukos niekaip nėra susijusios su ieškovės privačiu gyvenimu. Kauno apylinkės teismas akivaizdžiai pažeidė civilinės bylos šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai išskirdamas ieškovės interesus, nenustatęs atsakovų pažeidimo, tačiau įpareigojęs neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos. Byloje nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakovų atsakomybei kilti, numatytos CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, todėl reikalavimas neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos turi būti atmestas. Atsakovas D. R. atsiliepimu į ieškovės R. M. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos 2016 m. birželio 29 d. Kauno apskrities VPK Centro PK nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai pripažinti, kad atsakovai D. R. ir H. K. pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala dėl jos patirtų išgyvenimų, sukrėtimo, įtampos, pažeminimo ir nerimo nėra įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. 2016-06-29 Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 22NT-64958880-16 nurodyta, kad būtent ieškovė R. M. savo veiksmais, rodydama necenzūrinius gestus viešoje vietoje, kas akivaizdžiai rodo nepagarbą visuomenei bei jos pripažintoms elgesio taisyklėms ir normoms, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neprijungtini prie bylos ir nevertintini, kadangi ieškovė nenurodė argumentų, kodėl šiuos dokumentus teikia į bylą apeliacinės instancijos teismui ir kodėl dokumentai nebuvo teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovė prie savo apeliacinio skundo pridėjo dokumentus ( t. 6, b .l. 34-54), tačiau apeliacinio skundo dalyku nesuformulavo prašymo spręsti jų prijungimo klausimo, todėl teisėjų kolegija šio aptarto klausimo nesvarsto ( CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Byloje apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovas Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ Atsakovas H. K. pareiškimu prisideda prie atsakovo Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo.Ieškovė savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse, kuriose jos ieškinio reikalavimai buvo nepatenkinti, dėl pripažinimo, kad atsakovai pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą; įpareigojimo atsakovus nutraukti ieškovės teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus, įpareigojimo atsakovus sunaikinti visas turimas ieškovės nuotraukas bei jų neviešinti ir nedemonstruoti bei išimti visas atsakovų iniciatyva ieškovės ar su ieškovės atvaizdu patalpintas nuotraukas iš internetinių svetainių, laikraščių, žurnalų ir kitų erdvių, atsiimti ieškovės nuotraukas, pateiktas tretiesiems asmenims ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovai atgavo iš trečiųjų asmenų pateiktas nuotraukas, ir uždraudimo atsakovams fotografuoti ieškovę ir platinti jos nuotraukas, neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje. Atsakovas Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ savo apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo ieškovės ieškinio dalis patenkinta ir atsakovai įpareigoti neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti. Atsakovas H. K. prisideda prie atsakovo Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo, palaikydamas šio apelianto apeliacinio skundo argumentaciją. Byloje kilo ginčas dėl teisės į asmens atvaizdą pažeidimo vertinimo. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, viešinti) asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Įstatymas numato išimtį tik tuomet, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė dirba antstole ir yra viešasis asmuo, todėl jai keltini aukštesni gero elgesio reikalavimai, nei kitiems asmenims. Teismo nuomone, antstolės privatumas yra mažiau apsaugotas, todėl ieškovė konfliktuodama su atsakovu D. R. ir siųsdama jam nuotrauką su įžeidžiančiu gestu, turėjo įvertinti siuntimo pasekmes ir numatyti, kad nuotrauka gali patekti viešoje erdvėje.Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta argumentacija teismo padarytų išvadų nepaneigia.Savo išvadą pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymais pakankamai išsamiai pagrindė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje yra išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės: 1) ex officio viešieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys; 2) trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio ( pavyzdžiui, savo vaikus nužudžiusi motina ar savižudį išgelbėjęs pareigūnas ir t.t.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo praktikoje taip pat apibrėžė viešiesiems asmenims būdingus požymius: 1) šie asmenys dėl einamųjų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešame gyvenime; 2) jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ( Konstitucinio Teismo 2002m. spalio 23d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal teisės doktriną bei atsižvelgiant į paminėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime aptartus viešiesiems asmenims būdingus požymius, antstolio atliekama veikla, vykdant teismo sprendimus bei atliekant kitas jam Antstolių įstatyme ir kituose įstatymuose suteiktas funkcijas, neabejotinai turi reikšmės viešiesiems reikalams. Taigi, ieškovę galima laikyti viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija atskirai atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikdama atsakovui D. R. nuotrauką su įžeidžiančiu gestu neabejotinai turėjo numanyti, kad esant konfliktui, kad ir į ateitį, jos fotonuotrauka gali būti panaudota prieš ją ir turėjo numatyti tokio pateikimo atsakovui pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, visa tai neįvertinusi, ieškovė veikė savo rizika. Teisėjų kolegija pritaria teismo sprendime išsakytai motyvacijai, dėl nuotraukoje užfiksuoto vaizdo, kad ieškovės gestas parodytas viešoje vietoje, iškeliant rankas į viršų bei iškėlus du viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti, yra visuotinai pripažintas įžeidžiančiu gestu. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad nepadorūs gestai, necenzūrinių žodžių vartojimas viešose vietoje sudaro ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir pagal šį straipsnį užtraukia administracinę atsakomybę asmeniui, kuris tokius neteisėtus veiksmus atlieka. Pažymėtina ir tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.11.-26-445/2014 gestą, kai iškelta ranka ir ištiestas vidurinysis pirštas į viršų, sulenkus kitus pirštus, pripažino įžeidžiančiu gestu ir taikė pažeidėjui administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pastebi, kad šioje administracinėje byloje Varėnos rajono apylinkės teismas 2014m. kovo 10d. nutarimu sukūrė precedentą, kurio privalu yra laikytis ir kitiems tos pačios grandies ir lygmens teismams. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat ( analogiškos ) bylos turi būti sprendžiamos taip, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007m. spalio 24d. nutarimas).Pirmosios instancijos teismas nenustatęs ieškovės teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų priteisimo. Teismas atmesdamas kitus ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus sprendime tinkamai juos motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tokių teismo sprendime nurodytų motyvų apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.Kita ieškovės apeliacinio skundo argumentacija nepripažįstant ieškovės teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo fakto, tampa neaktuali nagrinėjam tarp šalių ginčui, todėl teisėjų kolegija jos neanalizuoja. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės nuotraukos, kuri nusifotografavusi iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti, nurodė, kad šiuos reikalavimus teismas tenkina išimtinai atsižvelgiant į ieškovės interesus ir tikslu išvengti konfliktų ateityje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintas pagrįstai siekiu užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ateityje ir atitinka prevencinio ieškinio sąvokai ( CK 1. 138 straipsnio 3 punktas, CK 6. 255 straipsnis). Remiantis šiuo motyvu pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas apelianto atsakovo Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentas, kad atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimo - įpareigoti atsakovus nuotraukos neviešinti ir nedemonstruoti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja Kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė R. M. nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai, kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies.Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad atsakovai D. R. ir H. K. pažeidė ieškovės R. M. teisę į atvaizdą ir teisę į privatų gyvenimą, todėl nebuvo tenkinti ir kiti ieškinio reikalavimai, susiję su įpareigojimu atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti ieškovės R. M. teisės į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus. Tačiau pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus D. R., H. K. ir asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ neviešinti ir nedemonstruoti ieškovės R. M. nuotraukos, kurioje ieškovė nusifotografavo iškėlusi rankas į viršų ir iškėlusi viduriniuosius pirštus, kai kiti rankų pirštai sulenkti, išimtinai atsižvelgęs į ieškovės interesus ir tikslu išvengti ateities konfliktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinys buvo iš esmės atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnį ir pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik atsakovams. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų - spausdinimo, kopijavimo, DVD ir jo įrašymo išlaidų, kurios buvo neišvengiamai būtinos ir pagrįstos, nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, kurios laikytinos kaip realiai patirtomis papildomomis išlaidomis.CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šią CPK normą, yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje W. M. M. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-444/2014).Iš atsakovų pateiktų duomenų (sąskaitos faktūros, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai) matyti, jog sąskaitos faktūros išrašytos atsakovės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ kaip pardavėjos už dokumentų kopijų išdavimą kitiems atsakovams H. K. ir D. R.. H. K. ir D. R. yra asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai, todėl abejotina, kad tokios išlaidos asociacijos narių realiai buvo sumokėtos, todėl pateikti duomenys nelaikytini pagrindžiantys atsakovų turėtas išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovų nurodytos spausdinimo, kopijavimo ir DVD išlaidos yra perteklinės ir neprotingos. Pavyzdžiui bylos II tome, kurį sudaro 198 puslapiai, pateikti atsakovų D. R. ir H. K. atsiliepimai, kurie yra analogiški, ir prie atsiliepimų pateiktos tų pačių priedų kopijos. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvo teikiamos tų pačių dokumentų, nutarčių kopijos, dėl ko bylos apimtis žymiai padidėjo. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovai neįrodė, jog jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su dokumentų kopijų išdavimu, buvo būtinos ir pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl šių išlaidų priteisimo atsakovams. Apeliacinės instancijos teisme atmetus ieškovės R. M. ir atsakovės asociacija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.