Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovės atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. G., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovė neleidžia bendrauti su vaiku, paskutinį kartą vaiką matė prieš porą savaičių. Paaiškino, kad nuo to laiko, kai pasirašė taikos sutartį, turtinė padėtis nepasikeitė. Teigė, kad vaiko antrojo gimtadienio proga iškėlė gimtadienį. Paaiškino, kad nori matytis su vaiku nedalyvaujant atsakovei. Šiuo metu pajamų negauna, o pasiėmus vaiką, jį prižiūrėti padėtų mama.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Taip pat paaiškino, kad ieškovas turėtų matytis su vaiku bent kartą per savaitę trumpam terminui, tačiau prieštarauja vaiko nakvynei pas tėvą, kadangi tėvai nekontaktuoja, mergaitė bent jau metus laiko neturėtų nakvoti pas tėvą. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašo spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių šalių parodymais nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 4). Šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau kartu gyveno iki kol vaikui buvo vieneri metukai. 2014-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo dukrai V. Š. nuo 2014-02-01 iki vaiko pilnametystės mokėti po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 5-6). Išlaikymo ieškovas neteikia, todėl atsakovė buvo priversta 2014-10-27 išsiimti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo (b.l. 121). Šiuo metu ieškovas yra bedarbis, nuo 2013-09-06 ieškovas yra registruotas darbo biržoje (b.l. 23-24). Ieškovas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8, 22, 51-71, 88). Atsakovė vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat dirba UAB “FCR Media Lietuva” (b.l. 42, 43). Atsakovei priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 10-21, 22, 72-87, 89). Atsakovė 2014-09-04 įrašyta į nėščiųjų įskaitą (b.l. 107).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Ieškovas M. Š. reikalavimą sumažinti įsipareigotą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai grindžia tuo, kad jis neturi pajamų išlaikymui teikti. Nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje registruotas šiais laikotarpiais: nuo 2013-09-06 iki 2014-11-10, nuo 2014-11-17 ir šiuo metu turi bedarbio statusą. Ieškovas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriniai įsipareigojimai, anot ieškovo, prisiimti dar iki teismui patvirtinant taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo, t.y. 2007 m., pateikti įrodymai esminės reikšmės neturėtų, kadangi nagrinėjamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimas po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-16 nutarties priėmimo. Byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo pastangas imantis kokių nors priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, nėra. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neoficialiai dirba statybose, vasarą darbo būna daugiau, kitu metų laiku – mažiau arba iš vis nebūna, tačiau ieškovas nenurodė priežasčių ir nepateikė duomenų, kodėl negali dirbti oficialiai. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog statybų versle ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje darbuotojų-statybininkų paklausa yra didelė. Šios specialybės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje sudaro apie 637,16 – 724,00 EUR (2.200,00 Lt – 2.500,00 Lt), todėl ieškovas turi galimybę dirbti ir gauti pastovų darbo užmokestį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo. Nors 2014-08-28 atsakovė įsigijo ½ buto, adresu Vytauto g. 4-1, Klaipėda, tačiau butui yra įregistruota hipoteka, taip pat pažymėtina, kad atsakovė butą įgijo po ½ dalį su kitu asmeniu, todėl šalių turtinė padėtis laikytina iš esmės nepasikeitusi. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, neabejotinai galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios, tačiau, ekonominė situacija, tikėtina, šiuo konkrečiu atveju, jokios įtakos ieškovo turtinės padėties pasikeitimui neturėjo, nes ieškovas nedirbo teismui tvirtinant šalių pasirašytą taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo, kaip nedirba ir šiai dienai, ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovas negali dirbti dėl svarbių priežasčių ir ėmėsi nors menkiausių priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ar ieškotų kitokio, ne pagal savo specialybę darbo ar kitokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad turi sveikatos problemų, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena bute, kuris priklauso draugams, gyvenantiems užsienyje, ir nuomos mokesčio mokėti nereikia, tačiau ieškovas nepagrindė įrodymais iš kokių pajamų jis moka būsto komunalinius mokesčius, pragyvena pats. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas, t.y. šiuo konkrečiu atveju nesprendžia dėl 2014-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl nustatyto nepilnamečio išlaikymo dydžio pagrįstumo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o kaip minėta, išlaikymo dydis gali būti keičiamas tik esant esminiams šalių turtinės padėties pasikeitimams. Ieškovas, teigdamas, jog po teismo nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, šios aplinkybės neįrodė (LR CPK 178 str.), byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių esminius ieškovo turtinės padėties pasikeitimus, priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad po teismo nutarties priėmimo jo turtinė padėtis nepasikeitė, todėl teismui nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį jo nepilnametei dukrai. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004)). Pažymėtina, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Ieškovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovas turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas teigia, kad atsakovė trukdo laisvai bendrauti su vaiku, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką - atsakovė L. G. įpareigojama leisti ieškovui iš jos namų kas antrą mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiimti dukrą V. Š. įpareigojant ieškovą dukrą grąžinti kitos dienos – sekmadienio 19.00 val.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

CK 3.175 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, daro išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti bendravimas šiuo metu neužtikrins nepilnamečio vaiko vystymosi. Ieškovas su atsakove tarpusavyje nebendrauja, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad net nenori matyti atsakovės ir tuo labiau bendrauti su ja. Darytina išvada, kad ieškovas nežino nepilnamečio vaiko poreikių, nežino kokį maistą, vaistus, vitaminus vartoja, kokių reikia rūbų nepilnamečiui vaikui. Nepilnametis vaikas V. Š. yra 2 m. ir 11 mėn. amžiaus. Tokio amžiaus vaikas negali pilnai išreikšti savo norų ir poreikių, jam yra reikalinga nuolatinė mamos priežiūra. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su mama, tai vaiko poreikius geriausiai žino atsakovė. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad vaiką ištikus bėdai skambintų ne atsakovei, o savo mamai. Taigi, darytina išvada, kad vaikui atsitikus nelaimei, atsakovė apie tai net nežinotų.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, tačiau nurodė, kad teismas galėtų patvirtinti šiuo metu laikomasi bendravimo tvarką – matytis su vaiku galint dalyvauti atsakovei, arba kas antrą antradienį ar ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.00 val. dalyvaujant atsakovei, o ypač atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė šiuo metu laukiasi. Atsakovė savo dalyvavimą ieškovui matantis su vaiku grindžia tuo, kad vaikui pabuvus vienam su tėvu, jis po susitikimų jaučiasi suglumęs, išsigandęs. Taip pat atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu būna agresyvus, todėl pageidautų, kad vaiko susitikimai su ieškovu vyktų viešose vietose matant aplinkiniams. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravimo su vaiku metu nenori, kad dalyvautų atsakovė, nenori jos matyti ir su ja bendrauti, tačiau tokio pageidavimo svarbių priežasčių nenurodė.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Taip pat paaiškino, kad ieškovas turėtų matytis su vaiku bent kartą per savaitę trumpam terminui, tačiau nepritaria vaiko nakvynei pas tėvą, kadangi tėvai nebendrauja tarpusavyje.

Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vadovaujasi taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis šalių paaiškinimais, byloje tirtais įrodymais, įvertinus taip pat ir nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, šalių požiūrį į vaiko auklėjimą bei jų elgesį bendraujant su vaiku, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis bei prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir nustatytina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

ieškovas kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai atsakovei ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo; ieškovas kartą per mėnesį pasiriktą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai atsakovei ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį suderinę ne vėliau, kaip prieš dieną iki susitikimo.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (CPK 185 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovo atstovas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 215,11 Eur (b.l. 120). Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti 1.448,10 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 127, 128). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestas, o reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, laikytina, kad yra tenkinta 25 procentai ieškovo reikalavimų. Iš atsakovės priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 53,78 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Atsakovei priteistina iš ieškovo 1.086,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 259, 269, 270, 279 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 3.1, 3.170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo M. Š. bendravimo su nepilnamete V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. ieškovas M. Š. kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra V. Š., dalyvaujant vaiko motinai atsakovei L. G. ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną suderinę ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo;

2. ieškovas M. Š. kartą per mėnesį pasiriktą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val. bendrauja su dukra V. Š., dalyvaujant vaiko motinai atsakovei L. G. ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį suderinę ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š. atsakovei L. G. 1.086,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. G. 53,78 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.