- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-993-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13188-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- L. G.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-993-524/2015
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-13188-2014-9)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2014-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje įsipareigoto teikti išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametės dukros V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: atsakovė L. G. įpareigojama leisti ieškovui iš jos namų kas antrą mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiimti dukrą V. Š., įpareigojant ieškovą dukrą grąžinti kitos dienos – sekmadienio 19.00 val. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria jis buvo įsipareigojęs teikti 600,00 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai V. Š.. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, pajamų neturėjo, jų neturi ir dabar. Taikos sutarties pasirašymo metu išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui suderino ir įsipareigojo (žodžiu) teikti jo mama. Kadangi atsakovė apribojo jam ir jo mamai galimybę bendrauti su vaiku, mama nebepadeda mokėti išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taip pat nurodė, kad atsakovė praktiškai visai neleidžia bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad faktas, jog civilinės bylos Nr. S2-2147-328/2014 nagrinėjimo metu ieškovas nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, neturėjo pajamų, už ieškovą išlaikymą teikė jo mama, nepaneigia jo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas darbingu, iki šiol nedirba, vengia susirasti darbą, registruojasi darbo biržoje, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo dydžio. Paaiškino, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, per mėnesį vaiko maistui išleidžiama apie 500,00–600,00 Lt, vitaminams ir vaistams – 50,00 Lt, lavinimo priemonėms – 300,00 Lt, rūbams – 300,00 Lt, skalbimo priemonėms – 150,00 Lt, minimalioms pramogoms – 50,00 Lt. Atsakovė pažymėjo, kad niekada ieškovui nedraudė susitikti su vaiku dalyvaujant atsakovei. Ieškovas turi daug skolų ne tik kredito įstaigoms, bet ir fiziniams asmenims, yra priklausomas nuo įvairių azartinių lošimų, susitikimų su vaiku metu, dalyvaujant atsakovei, ieškovas reiškia agresiją, todėl tokio amžiaus vaiką palikus su ieškovu, nedalyvaujant vaiko motinai, būtų daroma neigiama įtaka vaikui ir tinkamai neapsaugoti vaiko interesai.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, ieškovas turėtų matytis su vaiku bent kartą per savaitę, tačiau prieštarauja vaiko nakvynei pas tėvą, nes tėvai nekontaktuoja, mergaitė bent jau metus laiko neturėtų nakvoti pas tėvą. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašo spręsti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete V. Š. tvarką (ieškovas kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų vieša, matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną šalys suderina ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo; ieškovas kartą per mėnesį pasiriktą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val. bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai ar jos nurodytam artimam asmeniui, vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų vieša, matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį šalys suderina ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 1 086,08 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 53,78 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis jam leidžia mokėti 2014-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje įsipareigoto teikti išlaikymo dydį. Ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išlaikymo dydį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti bendravimas šiuo metu neužtikrins nepilnamečio vaiko vystymosi: ieškovas su atsakove nebendrauja, nežino nepilnamečio vaiko poreikių, nežino, kokį maistą, vaistus, vitaminus vartoja vaikas, kokių jam reikia rūbų ir pan. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, rėmėsi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti valstybei išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Nurodo, kad 600,00 Lt dydžio išlaikymas, nustatytas mokėti 2014-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, nėra proporcingas tokio amžiaus vaiko poreikiams, jų neatitinka. Be to, minėto dydžio išlaikymo ieškovas mokėti neturi objektyvių galimybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo vaiko poreikių, mitybos ypatumų ir pan. nežinojimo nėra pagrįstos. Pažymi, kad teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi vien atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, o priimta sprendimo dalis minėtu klausimu pažeidžia ieškovo, kaip tėvo, teises bendrauti su savo vaiku, auklėti jį, rūpintis juo. Pabrėžia, kad atsakovė neleidžia matytis ir bendrauti su vaiku, tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas prieš sudarydamas taikos sutartį turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Pažymi, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir turi pareigą teikti pakankamą išlaikymą nepilnametei dukrai. Teigia, kad ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti nurodytų nepilnametės dukros poreikių, pripažino, kad jis visiškai nenori bendrauti ir matytis su vaiko mama, palaikyti su ja ryšių auklėjant ir prižiūrint nepilnametę dukrą. Mano, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neužtikrins nepilnamečio vaiko vystymosi. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nevykdo savo pareigos, numatytos sudarytoje tarp šalių taikos sutartyje, leisti bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių teisės ir pareigos civiliniame procese yra išaiškintos, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai ieškovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes ieškovas neįrodė, jog nuo 2014-01-16 iki 2014-11-06, t. y. šio ieškinio pateikimo datos, jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Prie apeliacinio skundo ieškovas prideda pažymą, įrodančią, kad pagal 2007-11-16 kreditavimo sutartį yra skolingas bankui, tačiau ši skola buvo ir 2014-01-16 taikos sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl apeliacinio skundo dėl priteisto išlaikymo sumažinimo tenkinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą galiojantį 300 EUR MMA dydį (nuo 2015-07-01 325 EUR) ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, priteista iš ieškovo 173,77 EUR (600 Lt) kas mėnesį suma nėra per didelė, nes jis sutiko su tokio išlaikymo dydžiu ir nepateikė įrodymų, kad nuo taikos sutarties sudarymo momento jo turtinė padėtis pasikeitė.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu ieškovas prašo nustatyti jam tokią bendravimo tvarką su dukra, kad jis galėtų kas antrą savaitgalį pasiimti vaikąį savo namus su nakvyne savaitgalį, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šios bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir padarė teisingą išvadą, jog vaiko ir ieškovo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Šioje byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški (b. l. 93–105, 154), pirmosios instancijos teismas konstatatvo, kad ieškovas dėl vaiko neskambintų atsakovei, o tik savo mamai, todėl įvertinus aplinkybę, jog šalių dukra yra trejų metų amžiaus ir byloje nėra įrodymų, kad šalių dukra yra prisirišusi prie ieškovo, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą bendravimo tvarką ieškovui. Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte (b. l. 96) konstatavo, kad šalių dukra per pusmetį ieškovą matė 2–3 kartus, todėl rekomendavo šalių dukrai adaptuotis prie ieškovo. Staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas gali neigiamai paveikti mažametę dukrą, ji gali jaustis nesaugi, teismas pagrįstai pripažino, kad šalių dukteriai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, jų susitikimuose iš pradžių dalyvautų vaiko motina, todėl duktė nesijaustų nesaugi, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Įvertintina tai, kad šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški (b. l. 94, 154), todėl siekiant šalių santykių pagerėjimo vaiko akivaizdoje iš esmės šiuo metu jau kurį laiką nusistovėjusią ieškovo bendravimo tvarką su mažamečiu vaiku keisti netikslinga.
Apeliacinio skundo motyvu, jog atsakovė neleidžia bendrauti vaikui su ieškovo mama, naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, nes šioje byloje ieškovo mama nebuvo dalyvaujantis asmuo, ji turi teisę CK 3.176 str. nustatyta tvarka spręsti ginčą, jeigu toks iškils.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo advokatui 400 EUR (b. l. 169–170), tačiau iš ieškovo atsakovei priteistini 100 EUR atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš M. Š. L. G. 100 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.