Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Danutės Burbulienės, Boleslovo Kalainio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018-11-06 nuosprendžiu civiliniais ieškiniais priteistų neturtinės žalos nukentėjusiosioms ir proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atlygintinų sumų išieškojimo termino atidėjimo ir jų mokėjimo dalimis išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, išbūti sulaikyme ir suėmime nuo 2018-05-18 iki 2018-11-05.

Nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-28.

2019-04-01 nuteistojo A. P. gynėjas advokatas V. Skaburskas Šiaulių apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos teismo 2018-11-06 nuosprendžiu A. P. priteistų civilinių ieškinių ir proceso išlaidų mokėjimą atidėti iki 2019-11-01 ir išdėstyti jas dalimis dviejų metų laikotarpiui.

A. P. gynėjas prašyme nurodo, kad 2018-11-06 Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu priteisė jo ginamajam atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai R. P. – 1 000 Eur, nukentėjusiajai D. B. – 1 500 Eur bei valstybės naudai priteisė atlyginti 416 Eur proceso išlaidų. Teigia, kad šiuo metu A. P. atlieka vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) kolonijoje, todėl neturi galimybių teismo nuosprendžiu pradėti mokėti priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms bei procesines išlaidas. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose vyksta jo santuokos nutraukimo procesas, kurio metu sprendžiami bendro santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai.

Prašyme pažymi, kad A. P. yra darbingo amžiaus, turi įgytą perspektyvią (duomenys neskelbtini) profesiją, dirbo pagal (duomenys neskelbtini) ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ketina sumokėti teismo nuosprendžiu jam priteistą neturtinę žalą nukentėjusiosioms bei proceso išlaidas valstybei.

Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo prašymą nukentėjusiosios, civilinės ieškovės D. B. ir R. P. prašo nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Skabursko prašymą atmesti. Atsiliepimu nukentėjusiosios, civilinės ieškovės nurodo, kad prašyme atidėti išieškojimą iki 2019-11-01, o vėliau jį išdėstyti dalimis dvejiems metams, nenurodomi jokie teisiniai argumentai, kuriais toks prašymas yra grindžiamas, todėl jis yra nepagrįstas. Pažymi, kad prašymo tenkinimo atveju jos prarastų galimybę iki 2019-11-01 kreiptis į antstolį dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo, kas prieštarautų teisėtų lūkesčių ir šalių interesų pusiausvyros principams.

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymo argumentus, pritartina nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių atsiliepimo argumentui, kad patenkinus tokį nuteistojo prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiųjų teisės, galimai mokėjimo išdėstymas turėtų didelės įtakos jo finansinei padėčiai, ir vien nuteistajam palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą ir proceso išlaidas, pažeistų nukentėjusiųjų turtinius interesus.

Nuteistojo gynėjas prašyme nurodė, kad A. P. yra darbingo amžiaus, turi (duomenys neskelbtini) profesiją, vystė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88, 181-195), žada atlyginti nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą, proceso išlaidas. Šios aplinkybėse leidžia pagrįstai manyti, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę A. P. turės galimybių ieškotis darbo, įsidarbinti ir stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą bei proceso išlaidas. Nurodytos aplinkybės, teismo manymu, nesuteikia pagrindo jam taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju prašymu A. P. ir jo gynėjas akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiųjų D. B. ir R. P. teisėtus lūkesčius. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, nuteistojo gynėjo prašyme nurodytos aplinkybės - A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atlikęs bausmę žada atlyginti nukentėjusiesiems teismo priteistą neturtinę žalą, proceso išlaidas, vyksta jo santuokos nutraukimo procesas - neduoda pagrindo jų iškelti aukščiau už nukentėjusiųjų reikalavimų savalaikį įvykdymą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. P. gynėjo prašymą ir atidėti bei nukentėjusiųjų naudai priteistų sumų bei proceso išlaidų įvykdymą. Pažymėtina, jog A. P. gali bandyti susitarti su nukentėjusiosiomis dėl mokėtinų neturtinės žalos dydžių išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Be to, visi klausimai priverstinio teismo nuosprendžio vykdymo procese dėl mokėjimo grafikų sudarymo gali būti teikiami nuosprendį vykdančiam antstoliui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vidmanto Skabursko prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.