Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė - prašymo atlikti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo kopiją; prašymo atlikti patvarkymą dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) nutraukimo kopiją; 2019 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. birželio 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. birželio 4 d. lydraščio (duomenys neskelbtini) kopiją; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties kopiją; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 10 d. nutarties kopiją. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti dokumentai yra byloje, jose nurodytos aplinkybės buvo analizuotos pirmosios instancijos teismo ir nėra nauji įrodymai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti pateiktus rašytinius įrodymus, todėl apelianto pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl 2020 m. sausio 9 d. pareiškėjo pateikto prašymo

14. 2020 m. sausio 9 d. apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį, kadangi pareiškėjas turi kitų įsipareigojimų. Kartu su minėtu prašymu pateikė: 2019 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimų pagal vykdomuosius dokumentus detalizacijos kopiją; 2017 m. išskaitymų iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus kopiją; 2020 m. sausio 9 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kopiją. Apeliantas neprašo pridėti prie bylos naujus įrodymus ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl antstolio veiksmų. Tokiu atveju vertintina, kad apelianto tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.

15. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Įvertinus atsakovo atskirojo skundo motyvus ir apelianto reikalavimus pripažintina, kad nauji įrodymai tiesiogiai nesusiję su byloje nagrinėjamo klausimo esme. Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, apeliacinės instancijos teismas apelianto teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

17. Byloje nustatyta, kad antstolio G. J. žinioje yra trys vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose yra vykdomas skolų išieškojimas iš A. V.: 1) vykdomoji byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2014 m. sausio 2 d., antstoliui G. J. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2013 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 101,37 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7); 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2014 m. sausio 29 d., antstoliui G. J. tos pačios dienos patvarkymu priėmus vykdyti 2013 m. lapkričio 27 d. teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4); 3) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2014 m. gruodžio 22 d., antstoliui G. J. 2014 m. gruodžio 23 d., patvarkymu priėmus vykdyti 2014 m. spalio 28 d. teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 173,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. V., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu dėl skolininko skundo (duomenys neskelbtini), antstolis G. J. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas, o taip pat, vykdymo laikotarpiu nėra praėjęs dviejų metų laikotarpis per kurį antstolis dėl savo aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko priverstinio išieškojimo veiksmų. Vykdymo proceso metu antstolio atlikti veiksmai buvo sistemingi ir reguliarūs, todėl vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs ir jų nutraukti nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar anksčiau nurodytose vykdomosiose bylose yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti.

20. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.

21. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

22. Pažymėtina, jog apeliantui ginčijamos baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

23. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

24. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).

25. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Susipažinus su vykdomosiomis bylomis, jose atliekamais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atliekami ilgiau nei du metus, nenustatyta. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog bylose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – antstolis nuolatos tikrino pareiškėjo finansinės būklės pokyčius, buvo siunčiamos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įvairiems registrams ir kt. Skolininkui dirbant vykdomieji dokumentai buvo siunčiami į jo darbovietę. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

26. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. V. 2020 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus naujus dokumentus ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.