Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui L. M., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Jurgitai Beniulienei, atsakovui M. D., atsakovo M. D. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Mariui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių, kilusių iš nekokybiškai atliktų rangos darbų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas L. M. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovui atvežė remontuoti greičių dėžę, o jis jos suremontuoti nesugebėjo. Su atsakovu nepavyko rasti jokio kompromiso, kadangi jis su juo visiškai nebendravo. Atsakovą susirado per pažįstamą. Jis į atsakovą kreipėsi kaip į fizinį asmenį, o kai su juo susisiekė, atsakovui parodė, kad jam yra reikalingas greičių dėžės patikrinimas, kadangi pasirodė keletas neaiškumų, todėl jis norėjo greičių dėžę pasitikrinti prieš žvejybos sezoną. Prieš perduodant greičių dėžę atsakovui, jokių gedimų nebuvo, pasitikrinti norėjo, kadangi greičių dėžė per greitai perjungdavo bėgius. Su atsakovu susitarė, jog greičių dėžės remontas kainuos 300 Eur, jokio kvito negavo. Atsakovas davė savo adresą, kuriuo reikia atvežti greičių dėžę, tai yra, į jo servisą, esantį Mažeikiuose. Kai nuvyko į servisą, jokio greičių dėžės priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Pirmoji greičių dėžės patikra truko gana greitai – iki trijų savaičių ir per šį laiką atsakovas nustatė gedimus, kuriuos reikia šalinti, tai yra, greičio riebokšlį. Sutiko, jog atsakovas riebokšlį pakeistų. Atvykus atsiimti greičių dėžės, atsakovas neturėjo tokių įrengimų, kad patikrinti, ar greičių dėžė veikia, tačiau jis pasitikėjo atsakovu. Kai įsimontavo greičių dėžę (2021 m. vasario mėn.), pamatė, jog ji yra su trūkumais. Be pakeisto riebokšlio

daugiau niekas nebuvo pakeista, bet atsakovas sudėjo savo naudotas detales. Iki to laiko, kai atsakovui perdavė remontuoti greičių dėžę, alyvos pratekėjimo nebuvo. Greičių dėžę įmontavo ir išmontavo pats, todėl vertina, jog viską atliko tinkamai. Pažymėjo, jog dėl greičių dėžės remonto kreipėsi į Norvegijoje esantį meistrą. Meistras patikino, jog greičių dėžė yra sugedusi ir jos remontuoti nebeapsimoka, todėl jokių konkrečių darbų Norvegijos meistrai su greičių dėže neatliko. Jis atsakovą informavo apie tai, jog įsigis naują greičių dėžę, o senąją atveš jam remontuoti. Nuotraukos, kurios yra byloje UAB „G. S.“, užfiksuota ne jo greičių dėžė, dėžė surinkta iš kelių greičių dėžių, pats greičių dėžės branduolys yra ne jo. Už naują greičių dėžę sumokėjo beveik 5 000 Eur. Nauja greičių dėžė į laivą įmontuota buvo po mėnesio, per tą laiką jis visiškai nevykdė žvejybos. Pažymėjo, jog negautas pajamas skaičiuoja išvesdamas vidurkį, paėmus visus metus. Įprastai per mėnesį jam pavyksta gauti 40 000 Eur, šiais metais – 60 000 Eur prieš mokesčius. Kovo, balandžio mėnesiais, kai prasideda menkių sezonas, šie mėnesiai yra pelningesni, todėl negautas pajamas skaičiuoja išvesdamas vidurkį. Tiek už naują greičių dėžę, tiek negautas pajamas turėtų atlyginti atsakovas, kadangi jis neatliko darbo kokybiškai. Kai pirmąjį kartą iš atsakovo pasiėmė greičių dėžę, atsakovas patikino, jog greičių dėžė yra veikianti. Kai jis atsakovui pateikė pretenziją, jis su juo nesusisiekė, nebendravo bei neieškojo kompromiso. Iki ieškinio padavimo į teismą dienos, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nepateikė jokios sąskaitos faktūros apmokėjimui už atliktą remontą. Pažymėjo, jog į greičių dėžę pylė tirštą tepalą prieš tai pasikonsultavęs su atsakovu. Pirmąjį kartą jis su atsakovu susitarė, jog šis greičių dėžę sutvarkys per mėnesį, tačiau atsakovas vėliau jį patikino, jog ją sutvarkys rudenį, per Kalėdas ir pan. Pažymėjo, kad atsakovas jį perspėjo, jog keis greičių dėžės riebokšlį, kad rado vietoje labai panašų, o jis su tuo sutiko. Žiūrėdamas filmuotą vaizdo medžiagą, pastebėjo, jog yra pakeista greičių dėžės dalis, o atsakovas nurodė, jog jis tos dalies nekeitė. Pažymėjo, kad atsakovas jam teigė, jog jis su juo susisiekė ir pasakė, kad jam bėga tepalai iš greičių dėžės, tačiau ši minima aplinkybė yra visiškai neteisinga. Tuo momentu, kai jis atsakovui atvežė greičių dėžę, tepalai nebėgo. Atsakovas jo apie keistinus riebokšlius neinformavo. Pasakė, jog turi seną motociklo riebokšlį, kurį ir įdės. Atsakovas neteisingai nurodo, jog atsiimant pirmą kartą reduktorių, jis (ieškovas) jį tikrino, kadangi reduktorius absoliučiai nebuvo tikrinamas. Jis buvo apžiūrėtas vizualiai. Kai tarėsi su atsakovu, kalba apie garantiją buvo. Jį atsakovas patikino, jog yra pakeitęs vieną greičių dėžę, nurodė, jog jos veikimo principas yra toks pats, patikino, kad tai yra ganėtinai paprasta, todėl jis atsakovu pasitikėjo. Kai jis atvežė greičių dėžę, servisas atrodė būtent taip pat, kaip ir nuotraukose, pateiktose į bylą jo atstovės. Atsakovui greičių dėžę atvežė į gamyklines patalpas, į patalpų vidų jis nebuvo užėjęs ir nematė serviso įrangos. Jis suprato, jog greičių dėžę atvežė servisui. Atsakovas jam parašė, jog tai yra auto servisas. Nepamena, ar atsakovo prašė, jog pasirašytų reduktoriaus perdavimo – priėmimo aktą. Jis nebuvo informuotas, jog atsakovas kreipsis į kitą servisą būtent dėl šio reduktoriaus remonto. Kai jam buvo atsiųstos sąskaitos, jis buvo informuotas, kad gali atsiimti reduktorių, tačiau reduktoriaus jis neatsiėmė, kadangi jis jam yra nebereikalingas. Su atsakovu susitarė dėl konkretaus reduktoriaus sutvarkymo termino – 1 mėnuo. Po greičių dėžės įmontavimo, atsakovas rekomendavo išimti poveržles, nes jis minėjo, jog ten kažkas yra užstrigę, todėl jis pats išardė reguliatoriaus vožtuvą. Pažymėjo, jog atsakovas jam atsiuntė sąskaitą apmokėjimui už paslaugas šių metų gegužės gale.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas praėjus daugiau nei 3 metams, nei buvo pinigai sumokėti ir tik po 2023 m. balandžio 17 d. įvykusio parengiamojo posėdžio, kurio metu pripažino, kad visgi 300 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui 2020 m. sausio mėn., nors atsiliepime buvo nurodęs, kad negavo jokio atlygio už darbus. Nepaisant atsakovo prisipažinimo ir trečiojo asmens išrašytos sąskaitos, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime, pateiktame 2023 m. rugpjūčio 1 d., vis dar palaiko poziciją, kad ieškovas nėra sumokėjęs sutartų 300 Eur. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo sumokėti 300 Eur, dėl kurių buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas vėl yra įtraukti ir į minėtą sąskaitą, todėl šioje sąskaitoje nurodyta suma turi būti mažinama 300 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sąskaitoje išvardytus darbus ir jų pobūdį nėra aišku, kuris darbas buvo būtent tas, už kurį sumokėjo ieškovas dar 2020 metais, darbų kaina nurodyta be PVM, o ieškovas sumokėjo 300 Eur ir šioje sumoje yra PVM mokestis. Tokiu būtų, iš 300 Eur atėmus PVM mokestį (21 proc.), suma be PVM yra 247,93 Eur. Tokia suma minėtoje sąskaitoje nėra nė už vieną nurodytą darbą. Kvestionuotinas ir sąskaitoje nurodytų atliktų darbų pobūdis, jų atlikimo realumas ir reikalingumas. Kaip matyti, atsakovas reduktorių pats ardė du kartus, į darbų kainą įtraukė net greičių dėžės testavimo pasiruošimo darbus (nors 2020 m. tokių testavimo darbų dėl neaiškių priežasčių atlikti neprireikė). Atsakovui nepavykus sutaisyti, nustatyti gedimo ir pasitelkus kitą asmenį šių darbų atlikimui, atsakovas pageidauja, kad ieškovas apmokėtų tiek atsakovo, tiek UAB „Garant service“ darbus.

Pažymėjo, jog žvejyba Norvegijoje yra vykdoma ištisus metus, o vienas intensyviausių sezono laikų – kovo mėnuo. Tai, kad ieškovas dėl sugedusios dėžės patyrė ne mažesnius nuostolius patvirtina ir kiti į bylą pateikti finansiniai dokumentai, parodantys pajamas 2021 m., 2022 m., o 2023 m. kovo mėn. per 19 dienų ieškovas gavo 16 738,88 Eur pajamų. Norvegijos kronų kursas, lyginant su 2020 metais yra labai žemas, o pajamos per gerokai trumpesnį laikotarpį viršija daugiau nei tris kartus ieškovo prašomą atlyginti sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, apskaičiavo negautų pajamų vidurkį ir įrodė, kad tokio dydžio arba didesnes pajamas per 29 dienų laikotarpį tikrai būtų gavęs.

Taip pat nurodė, jog trečiąjį asmenį atstovauja tas pats advokatas, į bylą pateikta atstovavimo sutartis pasirašyta 2023 m. balandžio 17 d., kuomet (duomenys neskelbtini) net nebuvo bylos šalimi. Atstovavimo sutartyje neįvardintas asmuo, veikiantis įmonės vardu. Sulyginus parašus, esančius atsakovo ir trečiojo asmens atstovavimo sutartyse, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį pasirašė tas pats atsakovas. Tiek vertinant trečiojo asmens parodymus, dokumentus, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, kurių pagal pateiktus dokumentus atsakovas nepatyrė ir nemokėjo, o (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo mokėti, nes jam nebuvo teikiamos teisinės paslaugos. Taip pat būtina įvertinti atsakovo ir trečiojo asmens elgesį procese, kuris ieškovo vertinimu yra nesąžiningas, teikiant melagingus parodymus ir dėl to yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo ar nepriteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo M. D. ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Marius Gricius nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) apmokėdamas UAB „G. S.“ pateiktą sąskaitą – faktūrą už remontą atsiskaitė su faktiškai remontą atlikusiu servisu, tačiau šiuo atveju reikalavimo ieškovui nereiškia. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, jog teisiniai santykiai buvo susiklostę su ieškovu ir bendrove, o ne tarp ieškovo ir atsakovo kaip fizinio asmens. Pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą kaip į juridinį asmenį ir visą tai suprato. (duomenys neskelbtini) pats nurodo, kad atsakomybę prisiima. Atsakovas visiškai jokios veiklos nevykdo kaip fizinis asmuo, o veiklą vykdo kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš paties ieškinio ir pareikštų reikalavimų akivaizdu, jog įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui, ieškovas visiškai neįrodė, kokie greičių dėžės darbai buvo atlikti netinkamai. Į bylą nepateikiamos jokios tarpinės specialistų išvados, remiamasi tik ieškovo teiginiais, kad jis pats kreipėsi į asmenis, turinčius specialių žinių. Ieškovas nurodo, jog trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) paneigia 300 Eur sumokėjimą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad neva antrą kartą pristačius greičių dėžę, tai buvo garantinis defektų šalinimas. Byloje nėra nustatyta, jog trečiasis asmuo darbus atliko netinkamai, priešingai – ieškovas turėjo specialiųjų žinių dėl netinkamo sumontavimo ir štucelių perveržimo. Pažymėjo, jog nesutinka su ta aplinkybe, jog ieškovas nurodo, kad pakeičiant greičių dėžę, buvo sukurtas naujas daiktas, kadangi galėjo būti įvertinami greičių dėžės darbai, kas sąlygojo konkrečiai gedimą. Tai, kad alyvos tekėjimas riebokšlių guolyje nesąlygoja pačios pavarų dėžės sugedimo, pasireiškiančiu jos totaliniu neveikimu. Atsakovas bei trečiasis asmuo šiuo atveju nurodo, jog pavarų dėžę patikrino, parodant, jog ji yra veikianti, apie defektus ir kitus įtrūkimus nebuvo kalbama, todėl ieškovas netenka teisės reikšti bet kokias pretenzijas, kadangi pats atliko montavimo darbus. Negautos pajamos lyginant su nuostoliais, negali būti tapatinamos, o būtent atmetus mokesčių įmokas, tai nėra tapatu, kas yra kitų išlaidų patyrimas ir pelno turėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas kaip savarankiškai dirbantis asmuo verčiasi menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių, karališkųjų krabų ir kitų rūšių žuvų žvejyba laivais Norvegijoje, jam priklauso laivas MS JORN Y, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl laivo greičių dėžės patikros ir remonto. Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 1 d. per „Messenger“ programėlę kreipėsi į atsakovą, nusiųsdamas jam greičių dėžės modelio duomenis ir fotonuotraukas, klausdamas ar atsakovas tvarko greičių dėžes. Atsakovas nurodė, kad kažką panašaus yra tvarkęs, tačiau gali būti problemų su detalėm ir klausia kokia problema. Ieškovas nurodė, kad „pirmyn atgal kai jungiasi buna smugis poto, dar leidzia tepala ir buna girgzdejimas“. Toliau ieškovas pasitikslina ar atsakovas dirba su automobilių dėžėmis, atsakovas patvirtina, kad dirba su lengvųjų automobilių greičių dėžėmis, „automatais“. Ieškovui toliau tikslinantis ar nekils problemų dėl detalių, ar atsakovas turi patirties su tokiomis dėžėmis, atsakovas nurodo, kad „tvarkęs ne vienam, ten nieko sudėtingo, tik su guolių nupresavimais ir dalim pavargti reikia“. Dėl detalių atsakovas atsako, kad pirmiausia reikia išardyti ir pažiūrėti ko ten reikia, jei kas gaminti reikia, nes detales gana sudėtinga gauti. Šalims susirašinėjant dėl kainos, atsakovas nurodo, kad paskutinį kartą kai panašią perrinko, 800 Eur kainavo. Ieškovas dar pasitikslina ar atsakovas išrašys kokią garantiją, o šiam atsakius, kad taip, šalys susitaria dėl greičių dėžės atvežimo adresu (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gruodžio mėnesį atvežė greičių dėžę adresu (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavė ją atsakovui. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d. atsakovas nurodo, jog jau yra praardęs greičių dėžę, vėliau ieškovui pasuks, toliau rašo apie diskelius, tačiau tolesnis susirašinėjimas teismui nepateiktas. 2020 m. sausio 8 d. atsakovas parašė ieškovui, jog darbus baigė ir grąžino greičių dėžę ieškovui. Ar tarp šalių vyko ir jei taip koks susirašinėjimas, pokalbiai telefonu vyko nuo 2019 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. sausio 8 d. duomenų teismui nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad pirmą kartą atvežus greičių dėžę atsakovui, atsakovas maždaug per tris savaites nustatė gedimus, kuriuos reikia šalinti, tai yra, greičio riebokšlį, jis sutiko, kad riebokšlis būtų pakeistas, taip pat atsakovas grąžindamas greičių dėžę informavo, kad įdėjo papildomų detalių (poveržlių), kad prailgintų greičių dėžės perjungimo laiką. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad remonto metu pakeitė du riebokšlius, o trečiojo pakeisti negalėjo, nes neturėjo tam reikiamo įrankio, tačiau apie tai informavo ieškovą, papildomai įdėjo tik vieną poveržlę, kitos trys ten jau buvo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tiek ieškovui atvežus, tiek ieškovui atsiimant greičių dėžę iš atsakovo, joks priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, garantija išrašyta taip pat nebuvo. Ieškovas teigė, jog atsiėmimo metu reduktorius tikrinamas nebuvo, jis pasitikėjo atsakovu, tuo tarpu atsakovas tvirtino, jog reduktorius prieš grąžinant jį ieškovui buvo patikrintas ir veikė, apie tai, kad nepakeistas vienas riebokšlis, per kurį leido tepalas, ieškovas taip pat buvo informuotas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad greičių dėžę į laivą sumontavo 2020 m. vasario 27 d. ir tada buvo pastebėtas įtrūkimas ties hidraulinių žarnų sujungimu, per kurį pasimatė tepalo nuotėkis, tačiau iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad jau 2020 m. vasario 17 d. ieškovas siuntė atsakovui video, kuriame užfiksuota greičių dėžės vieta ties hidraulinių žarnų sujungimu, per kurią pasak ieškovo gana stipriai leidžia tepalą. Šalių paaiškinimai ir susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas klausė atsakovo ar bandyti tą vietą klijuoti „šalta svarke“, atsakovas patvirtina, kad taip, ir bylos duomenimis atsakovas įtrūkimą užklijavo „šalta svarke“. 2020 m. vasario 27 d. ieškovas informavo atsakovą, kad greičių dėžė neveikia, nurodo, kad „kai tada rasiau kai leido dar veike, dabar nebe, tepalas eina“. Atsakovas klausia „Per koki varžta leido? Gal klijų itraukė į siurblį?“, ieškovo atsakymas teismui nepateiktas. 2020 m. vasario 28 d. šalys toliau susirašinėja, kad galbūt pastrigo koks šratas, atsakovas pasiūlo stuktelėti per korpusą toj vietoj, svarsto, kur gali dingti slėgis, klausia, kokį tepalą ieškovas pylė. Ieškovas atsiunčia video, kuriame matosi riebokšlis, nurodo, jog leidžia, buvo nemaža bala viduj, atsakovas nurodo, kad tai yra vieta, kur sakė negali prieiti nes reikia specialaus rakto dantračio nupresavimui norint pakeisti guolį ir riebokšlį. Toliau šalys susirašinėja dėl galimybės parvežti greičių dėžę atgal atsakovui, kaip tikėtiną gedimo priežastį analizuoja ieškovo supilto tepalo netinkamumą, galimybę išimti su magnetu „šaibas“, ieškovas teiraujasi ar įmanoma sutvarkyti tą vietą kur leidžia tepalą pro riebokšlį, atsakovas nurodo, kad tos vietos neišardo, nes neturi specialaus rakto. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas sutiko, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti neigiami padariniai, todėl priėmė greičių dėžę taisymui, kurią jis 2020 m. birželio 1 d. parvežė atsakovui, tačiau šalių susirašinėjime nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisiėmęs atsakomybę dėl galimai netinkamai jo atliktų darbų, sutinka, tik su tuo, kad atsakovas atvežtų jam greičių dėžę gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau suremontuoti neįsipareigoja, be to iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovas tik 2020 m. birželio 29 d., o ne 2020 m. birželio 1 d. klausia atsakovo ar gali atvežti greičių dėžę. Iš to galima daryti išvadą, kad greičių dėžė antrą kartą atsakovui buvo atvežta ne anksčiau kaip 2020 m. birželio 29 d. Pateiktas susirašinėjimas bei telefoninių pokalbių įrašai patvirtina, kad ieškovas periodiškai susisiekdavo su atsakovu, klausdamas, kada bus sutvarkyta greičių dėžė, tačiau atsakovas į žinutes neatsakydavo, kaip galima suprasti paskutinio telefoninio pokalbio metu nurodė, kad dar nėra suremontavęs. Šio pokalbio metu ieškovas nurodo, kad atsakovas galėtų suremontuoti, tada jis pardavęs greičių dėžę, atgautų bent dalį pinigų, kuriuos sumokėjo už naują greičių dėžę. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, į kurią atsakovas neatsakė, todėl 2023 m. vasario 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą.

Iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad gavęs ieškovo pretenziją atsakovas kreipėsi į UAB „Garant service“, siekdamas nustatyti greičių dėžės defektus ir ją suremontuoti.

UAB „Garant service“ 2022 m. birželio 17 d. defektacijos akte nurodyta, kad užsakovas yra (duomenys neskelbtini), užduotis – reduktoriaus išardymas, defektacija, remontas, surinkimas ir perdavimas užsakovui po remonto. Defektacijos akte pažymėta, jog įtrūkęs korpusas, jį pakeisti, pagaminti ir pakeisti tarpinę tarp korpuso ir dangčio, išsukti tepalo matuoklį, pataisyti surūdijusį sriegį; vedamasis velenas – įtrintas griovelis nuo riebokšlio, defektinę vietą nušlifuoti, išvalyti kiaurymę ir griovelį, skirtą hidrauliniam krumpliaračio nuėmimui; vedamojo veleno krumpliaratis – nuvalyti apnašas vidurinėje kiaurymės dalyje; tepalo siurblys – pakeisti sandarinimo guminius žiedus, pagaminti ir pakeisti tarpinę; valdymo blokas ir skirstytuvas – išvalyti kiaurymes; vedamojo veleno guoliai (2 vnt.) – pakeisti; karkasiniai riebokšliai (2 vnt.) – susidėvėję, pakeisti; reduktorių surinkti, pakeičiant detales, perduoti užsakovui.

Iš UAB „Garant service“ 2022 m. birželio 28 d. atliktų darbų akto – finalinės sąmatos matyti, kad buvo atlikta reduktoriaus defektacija ir surinkimas panaudojant naujas dalis; atlikti papildomi remonto darbai: pakeistas reduktoriaus korpusas, guoliai, sandarikliai, alyva. Bendra atliktų darbų kaina 1643,70 Eur.

UAB „Garant service“ tyrimo ataskaitoje 22-0797 dėl reduktoriaus TWIN DISC MG 5010 nurodyta, kad kai reduktorius 2022 m. gegužės 30 d. buvo perduotas UAB „G. S.“ korpuso dalis ties hidrauline jungtimi buvo aptepta nežinomos kilmės medžiaga. Įvertinus užsakovo M. D. pateiktą informaciją, fotonuotraukas ir video įrašą, pateikta išvada, kad remonto metu reduktoriaus korpusas buvo sandarus ir nepažeistas, UAB „G. S.“ nėra žinomos aiškios priežastys dėl ko ties hidrauline jungtimi padengta nežinomos kilmės medžiaga. Pagal turimą patirtį ir remontinę praktiką, dažnai metalinio korpuso įtrūkimai yra remontuojami naudojant specializuotas chemines medžiagas ir dervas, kurios išsprendžia sandarumo problemas. Vertinant, kad buvo užtepta cheminė medžiaga ar specializuota derva, daroma prielaida, kad šioje vietoje buvo metalo įtrūkimas, kurį bandyta paslėpti ar užsandarinti. Panašu, kad korpusas yra iš ketaus lydinio, kuris yra neatsparus dūžiams ir tempimui. Iš bendros praktikos ir patirties ši vieta gauna mechaninę apkrovą dėl esančios hidraulinės jungties. Montuojant reduktorių ir apveržiant jungtį yra naudojama didesnė jėga priveržiant hidraulinės jungties veržlę. Panaudojus per didelę jėgą, hidraulinės jungties lizdas gali įsitempti ir atsirasti trūkiai korpuse. Dažnai sumontavus laive reduktorių, eksploatuojantis personalas, pastebėjęs pratekėjimus atlieka papildomus apveržimus didesne jėga. Nėra žinoma ar montuojant buvo naudojami nauji hidraulinės jungties sandarinimo komponentai ar palikti seni panaudojus perteklinę veržimo jėgą.

Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Garant service“ atlikus reduktoriaus defektaciją ir remontą, jis vis tiek neveikė, todėl kreipėsi į UAB „Garant service“ dar kartą. Tuomet buvo pakeistas slėgio reguliatorius, nes nustatyta, kad per tą vietą, kuri buvo suklijuota, pateko skystų klijų į slėgio reguliatorių. Atsakovo pateiktame video įraše matyti, kad prie reduktoriaus prijungus detalę su slėgio reguliatoriumi, kuri buvo aptepta skystais klijais, reduktorius neveikia, prijungus kitą detalę su slėgio reguliatoriumi, reduktorius veikia.

UAB „G. S.“ 2022 m. birželio 30 d. išrašė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRTS22215 1988,88 Eur sumai su PVM, nurodant jog sąskaita išrašyta už paslaugas pagal atliktų darbų aktą 22-0797. UAB “Saulės kontūras“ apmokėjo šią PVM sąskaitą faktūrą 2022 m. spalio 11 d. sumokėdama 1000 Eur ir 2023 m. gegužės 30 d. sumokėdama 988,88 Eur. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SK00846 L. M. 3388,88 Eur sumai, į kurią įtraukti reduktoriaus išardymo/surinkimo darbai, įėjimo veleno riebokšlis, reduktoriaus pakartotinis ardymas, gedimo ieškojimas, testavimo pasiruošimo darbai, transportavimas ir remontas UAB „G. S.“. Taip pat 2023 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) išrašė kasos pajamų orderį Serija SK Nr. 551, dėl 300 Eur iš L. M. priėmimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SK00846.

Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. ieškovas užsisakė naują laivo greičių dėžę už 51490 Norvegijos kronų, t. y. 4731,93 Eur be PVM, ir 2020 m. kovo 11 d. už ją sumokėjo. Greičių dėžė jam buvo pristatyta 2020 m. kovo 27 d.

Dėl tinkamo atsakovo

Ieškovas L. M. kreipdamasis į teismą su ieškiniu nurodė, kad atsakovu nurodomas M. D., kuris ieškovo pavedimu atliko rangos darbus, su M. D. ieškovas bendravo, derino sąlygas. Kokia teisine veiklos forma verčiasi atsakovas M. D. ieškovui nežinoma, tik pagal atsakovo nurodytą informaciją jis veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Pagal viešai randamą informaciją, (duomenys neskelbtini) puslapyje nurodytas tas pats telefono numeris ir adresas, kurį ieškovui nurodė atsakovas M. D.. Pagal viešai skelbiamą informaciją, M. D. yra (duomenys neskelbtini) direktorius.

Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog atliko ieškovo laivo greičių dėžės remonto darbus, tačiau nesutiko, kad darbai atlikti nekokybiškai, dėl to, kad ne jis turėtų būti byloje atsakovu, nieko nepasisakė.

Parengiamojo teismo posėdžio metu iškėlus klausimus dėl atsakovo M. D. veiklos formos, ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti byloje atsakovą M. D. į (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas pateikė rašytinį pranešimą teismui, kuriame nurodė, jog atsakovo byloje nekeis, motyvuojant tuo, kad susitarimas dėl rangos darbų, kainos, kokybės trūkumų taisymo buvo tik tarp ieškovo ir atsakovo M. D., atsakovas niekada nenurodė ir jokia forma neinformavo, kad veikia įmonės ar kito juridinio asmens vardu, tik ieškant informacijos apie atsakovą, buvo sužinota, kad jis yra kitos įmonės direktorius.

Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. D., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius, pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovui už atliktus remonto darbus ir kasos pajamų orderį, tačiau pakeisti jo procesinę padėtį ir laikyti byloje atsakovu (duomenys neskelbtini) taip pat neprašė.

Į bylą teismo iniciatyva įtrauktas trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad remonto darbus ieškovo naudai atliko ne M. D., o (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) reiškiamos piniginės pretenzijos ieškovui už atliktus darbus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad susirašinėjimas dėl remonto darbų ir kainos vyko ir žodinis susitarimas sudarytas būtent tarp ieškovo ir atsakovo M. D., būtent atsakovui buvo perduota, o vėliau iš jo paimta greičių dėžė, tai, kad atsakovas priimdamas greičių dėžę remontui nesurašė juridinio asmens vardu jokio užsakymo ar daikto priėmimo – perdavimo akto, 300 Eur už remonto darbus priėmė asmeniškai, vėlgi neišrašydamas juridinio asmens vardu jokio kasos pajamų orderio, sprendžia, kad susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo M. D. kaip fizinio asmens. Nors ieškovas nurodė, kad suprato dėl remonto darbų kreipęsis į servisą ir atvežęs greičių dėžę į serviso patalpas, ieškovo atstovės pateiktos į bylą fotonuotraukos patvirtina, kad greičių dėžės pristatymo atsakovui metu, ant serviso patalpų nebuvo jokių juridinio asmens rekvizitų, atsakovas M. D. taip pat jokia forma neinformavo ieškovo, kad veikia (duomenys neskelbtini) vardu ir sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu. Vien tai, kad ieškovui pareiškus teisme ieškinį, (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau nei 3 metams išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus ir kasos pajamų orderį, nesudaro pagrindo spręsti, kad susitarimo sudarymo metu ieškovas turėjo teisinį pagrindą manyti ir žinoti, jog sudaro sutartį su juridiniu asmeniu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad susitarimas dėl remonto darbų sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo M. D. kaip fizinio asmens, todėl M. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Dėl nekokybiškų rangos darbų ir atsakovo atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Pagal šio straipsnio nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.

CK 6.663 straipsnis reglamentuoja darbų kokybės institutą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

CK 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, t. y. jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų darbų kokybės ir ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl netinkamai atliktų remonto darbų, atlyginimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos, o būtent laivo greičių dėžės remonto, sutartis. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į atsakovą tik dėl greičių dėžės patikros, siekdamas įsitikinti, kad ji veikia tinkamai, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas nurodė konkrečius greičių dėžės defektus, o būtent „pirmyn atgal kai jungiasi buna smugis poto, dar leidzia tepala ir buna girgzdejimas“, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą ne tik dėl patikros, bet ir dėl greičių dėžės remonto, ir priešingai nei ieškovas teigė teismo posėdžio metu, jau greičių dėžės perdavimo atsakovui metu greičių dėžė leido tepalą, ką patvirtina jo paties rašyta žinutė. Atliekant remonto darbus atsakovas pakeitė riebokšlį, taip pat siekiant prailginti greičių dėžės perjungimo laiką ir sumažinti smūgiavimą perjungimo metu, įsuko vieną papildomą poveržlę, apie tai, kokius darbus atliko informavo ieškovą. Taip pat atsakovas nurodė informavęs ieškovą apie tai, kad negalėjo pakeisti vieno riebokšlio, per kurį leido tepalą, dėl to, kad neturėjo specialaus įrankio. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovas jo apie tai neinformavo ir grąžinant greičių dėžę patvirtino, kad ji sutvarkyta, iš šalių pateikto susirašinėjimo, kuomet ieškovas siuntė atsakovui fotonuotrauką su riebokšliu per kurį leidžia tepalą, o atsakovas nurodo, jog tai būtent ta vieta, kurios jis sakė, kad negali atsukti, galima daryti išvadą, kad ieškovas apie tai, kad nebuvo pakeistas riebokšlis, per kurį leido tepalą, buvo informuotas, tačiau greičių dėžę po remonto atsiėmė. Tai, kad ieškovas atsiimdamas greičių dėžę iš atsakovo žinojo, kad ji nėra visiškai suremontuota, teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad ieškovas nors susitarimo metu ir teiravosi ar darbams bus suteikiama garantija, atsiimant greičių dėžę po remonto, garantijos neprašė ir ji nebuvo duota. Iš šalių susirašinėjimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo po remonto paimtą greičių dėžę pats montavo į laivą ir jau 2020 m. vasario 17 d. siuntė atsakovui fotonuotrauką, kad leidžia tepalą ties hidraulinės žarnos sujungimu, nes toje vietoje yra įtrūkimas. Pasitaręs su atsakovu, ieškovas pats atsiradusį įtrūkimą užtepė „šalta svarke“, po ko 2020 m. vasario 27 d. greičių dėžė nebeveikė. Nors šalys susirašinėjo, kad galima gedimo priežastis netinkamas tepalas ar atsakovo įsukta papildoma poveržlė, vėliau grąžinus greičių dėžę remontui atsakovui ir šiam kreipusis į UAB „Garant service“ nebuvo nustatyta, kad greičių dėžė sugedo dėl netinkamo tepalo ar papildomos poveržlės, todėl darytina išvada, kad ne ieškovo supiltas tepalas ir ne atsakovo papildomai įsukta poveržlė buvo greičių dėžės gedimo priežastis. Iš UAB „Garant service“ 2022 m. birželio 17 d. defektacijos akto ir 2022 m. birželio 28 d. atliktų darbų akto – finalinės sąmatos matyti, kad greičių dėžė buvo remontuota pakeičiant guolius, riebokšlius, išvalant tam tikras vietas, pakeičiant sandariklius ir kt., tačiau pasak atsakovo ir tada greičių dėžė neveikė. Tik antrą kartą nuvežus greičių dėžę UAB „Garant service“ buvo nustatyta, kad neveikia slėgio reguliatorius, būtent dėl to, kad į slėgio reguliatorių galėjo patekti skystų klijų, kuriuos ieškovas užtepė ties hidraulinės žarnos jungtimi.

UAB „Garant service“ tyrimo ataskaitoje 22-0797 dėl reduktoriaus TWIN DISC MG 5010 nurodyta, kad kai reduktorius 2022 m. gegužės 30 d. buvo perduotas UAB „G. S.“ korpuso dalis ties hidrauline jungtimi buvo aptepta nežinomos kilmės medžiaga. Įvertinus užsakovo M. D. pateiktą informaciją, fotonuotraukas ir video įrašą, pateikta išvada, kad remonto metu reduktoriaus korpusas buvo sandarus ir nepažeistas. Vertinant, kad buvo užtepta cheminė medžiaga ar specializuota derva, daroma prielaida, kad šioje vietoje buvo metalo įtrūkimas, kurį bandyta paslėpti ar užsandarinti. Panašu, kad korpusas yra iš ketaus lydinio, kuris yra neatsparus dūžiams ir tempimui. Iš bendros praktikos ir patirties ši vieta gauna mechaninę apkrovą dėl esančios hidraulinės jungties. Montuojant reduktorių ir apveržiant jungtį yra naudojama didesnė jėga priveržiant hidraulinės jungties veržlę. Panaudojus per didelę jėgą, hidraulinės jungties lizdas gali įsitempti ir atsirasti trūkiai korpuse.

Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų ir video įrašų matyti, kad pirmą kartą ieškovui buvo grąžinta jo perduota greičių dėžė, joje buvo susuktos vienos veržlės „štuceriai“, o ieškovo atsakovui siųstoje fotonuotraukoje su nurodymu, kad yra įtrūkimas ir leidžia tepalą, matyti jau kitos veržlės „štuceriai“, kurie yra susukti iki galo ir būtent ties ta vieta atsiradęs įtrūkimas, kuris buvo užteptas tam tikra chemine medžiaga (skystais klijais/„šalta svarke“). Atsakovo į bylą pateiktas video įrašas patvirtina atsakovo nurodomą galimą gedimo priežastį, t. y. kad į slėgio reguliatorių galimai pateko klijų, kuriais buvo sandarinamas įtrūkęs korpusas ties hidrauline žarna, nes prie greičių dėžės prijungus kitą detalę su jungtimi, neužtepta tam tikra chemine medžiaga (skystais klijais) ir slėgio reguliatoriumi, greičių dėžė veikia, tuo tarpu uždėjus detalę su jungtimi, kuri aptepta tam tikra chemine medžiaga (skystais klijais) ir slėgio reguliatoriumi, greičių dėžė neveikia.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, sprendžia, jog labiausiai tikėtina greičių dėžės gedimo priežastis yra ne atsakovo netinkamai atliktas remontas, o būtent paties ieškovo veiksmai montuojant greičių dėžę į laivą, t. y. montavimo metu perveržus veržles atsiradęs įtrūkimas ties hidraulinės žarnos jungtimi, kuris buvo užteptas chemine medžiaga (skystais klijais), kurių pateko į slėgio reguliatorių ir būtent tai lėmė galutinį greičių dėžės gedimą, dėl ko daikto nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, pagal pateiktus įrodymus turintis mechaniko žinių ir patirties, sandarindamas korpuso įtrūkimą skystais klijais, veikė savo rizika, todėl visos iš to kylančios pasekmės tenka pačiam ieškovui. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl remonto darbų trūkumų ir kokybės, siūlė šalims apklausti UAB „Garant service“ specialistą, atlikusį greičių dėžės remontą, taip pat siūlė šalims skirti techninę ekspertizę, siekiant nustatyti, kas lėmė greičių dėžės gedimą, tačiau šalys tiek specialisto apklausos, tiek ekspertizės atsisakė.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog greičių dėžė sugedo būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už remontą sumokėtą pinigų sumą, taip pat sumą, sumokėtą už naują greičių dėžę ir negautas pajamas, laikytinas neįrodytu ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius 2000 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 100 Eur už įrodymų rinkimą ir susipažinimą su dokumentais, 1300 Eur už atsiliepimo parengimą, 200 Eur už prašymo ruošimą, 400 Eur už atstovavimą teisme. Pagal pateiktus dokumentus atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas šioje byloje nepateikė.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog trečiąjį asmenį atstovauja tas pats advokatas, į bylą pateikta atstovavimo sutartis pasirašyta 2023 m. balandžio 17 d., kuomet (duomenys neskelbtini) net nebuvo bylos šalimi. Nurodė, jog sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, vertintina, kad pagal pateiktus dokumentus atsakovas išlaidų nepatyrė ir nemokėjo, o (duomenys neskelbtini) neturėjo pagrindo mokėti, nes jam nebuvo teikiamos teisinės paslaugos. Taip pat būtina įvertinti atsakovo ir trečiojo asmens elgesį procese, kuris ieškovo vertinimu yra nesąžiningas, teikiant melagingus parodymus ir dėl to yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo ar nepriteisimo.

Atsakovo į bylą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o būtent (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinančia pavedimo kopija. Nurodytos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, o aplinkybė, jog pinigines lėšas už atsakovą sumokėjo (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovo ir pinigines lėšas jo vardu sumokėjusio asmens teisiniai santykiai ir jų turinys nėra šios bylos dalykas. Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas ar jų visai nepriteisti nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį atmetus atsakovui M. D. priteistinos jo patirtos 2000 Eur atstovavimo išlaidos iš ieškovo L. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. D. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.