- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-24-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00248-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „S. k.“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1244-1081/2023 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „S. k.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. D. 300 Eur sumą, sumokėtą už nekokybiškai atliktą darbą, 4 731,93 Eur sumą, sumokėtą už naują greičių dėžę, 5 096,17 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovą M. D. dėl veikiančios laivo greičių dėžės patikros. Atsakovas patikino, kad tokio pobūdžio darbus atlieka ir suteikia garantiją. Ieškovas (duomenys neskelbtini) atvežė atsakovui laivo greičių dėžę nurodytu adresu „M.“ (M.), (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu sutarė darbų apimtį - atlikti laivo greičių dėžės patikrą, kurios kaina 300 Eur, o jei reikės keisti nusidėvėjusias detales ar atlikti kitus darbus - bus tariamasi. Ieškovas atsakovui perdavė laivo greičių dėžės naudojimo, priežiūros instrukciją (knygą). Atsakovas (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad atliko laivo greičių dėžės patikrą, tą pačią dieną ieškovas greičių dėžę pasiėmė, sumokėjo 300 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas neišrašė nei pinigų priėmimo kvito, nei kitų dokumentų (sutarties, garantijos ar užsakymo paraiškos) bei informavo, kad įdėjo papildomų detalių (poveržlių).
3. Įmontavus greičių dėžę atgal į laivą, pastebėti gedimai, kurių iki patikros nebuvo – įtrūkimas ties hidraulinių žarnų sujungimu greičių dėžėje, pribėgę tepalų iš greičių dėžės pro riebokšlį, velenas nestandus. Ieškovo nuomone, atsakovas šiuos defektus matė patikros metu, bet nepašalino dėl specifinių įrankių, skirtų guolio išpresavimui, stokos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas kreipėsi į vietinį servisą (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad toks mechaninis gedimas galėjo atsirasti tik remonto metu. Nepavykus sutaisyti laivo greičių dėžės, negavus naudotos tinkamos laivui pavarų dėžės, ieškovas įsigijo naują, tokio pačio modelio, laivo greičių dėžę, kuri kainavo 51 490 NOK (Norvegijos kronų) be PVM arba 4 731, 93 Eur be PVM ir buvo į laivą įmontuota tik (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) parvežė sugedusią greičių dėžę atsakovui, atsakovas sutiko, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti neigiami padariniai, todėl priėmė pavarų dėžę ir pažadėjo ją sutaisyti. Atsakovas greičių dėžės nesutaisė, nustojo bendrauti, (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Dėl atsakovo nekokybiškai atliktų rangos darbų ir kilusių padarinių, ieškovas patyrė turtinę žalą: 300 Eur atlygis už darbą, kuris buvo nekokybiškas; sumokėta už naują greičių dėžę 4 731,93 Eur siekiant išvengti dar didesnių nuostolių; negautos pajamos 5 096,17 Eur. Ieškovas negalėjo vykdyti veiklos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (29 dienas), negavo pajamų. Pagal 2020 m. duomenis, ieškovo grynąjį pelną, atskaičius mokesčius (202 147 NOK), sudarė 697 951 NOK arba 64 141,70 Eur, 1 diena prastovos būtų – 175,73 Eur (64 141,70 / 365 dienų), o 29 dienos – 5 096,17 Eur. Tokiu būdu ieškovas patyrė ne mažiau kaip 5 096,17 Eur turtinės žalos. Viso ieškovas patyrė ne mažiau kaip 10 128,10 Eur turtinės žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. D. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl kyla ginčas dėl užsakymo apimties. Buvo atlikta reduktoriaus (duomenys neskelbtini) diagnostika ir dalinis remontas; ieškovas, atsiimdamas reduktorių, įsitikino reduktoriaus technine būkle, išvaizda. Ieškovas už atliktus darbus ir diagnostiką sutartų 800 Eur nesumokėjo. Ieškovas nurodė, kad išbandys reduktorių ir vėliau apmokės už darbus. Šiai dienai susidarė situacija, kuomet ieškovas neatsiima reduktoriaus ir neatsiskaito, o nusipirko naują reduktorių.
6. Reduktoriaus korpuso įtrūkimas yra matomas plika akimi ir ieškovas tai būtų akivaizdžiai matęs; įtrūkimas yra atsiradęs dėl netinkamų paties ieškovo veiksmų. Ieškovas pats atliko reduktoriaus remontą, pats jį sumontavo ir atsiradusius naujus gedimus konstatavo kaip darbo defektus. Reduktoriaus korpusas yra akivaizdžiai įtrūkęs, buvo bandoma jį paslėpti padengiant tą reduktoriaus korpuso vietą metalo klijais ar kita nežinoma mase, ieškovas supylė netinkamą 75W90 sintetinę alyvą. Šiuos darbus atliko ieškovas, todėl negalima konstatuoti atsakovo kaltės, dėl darbų, kurių atsakovas neatliko.
Šalies argumentai
7. Ieškovas reduktorių atvežė antrą kartą ir prašė jį suremontuoti, jokio susitarimo apie kaltę ir defektų taisymą per trumpą laikotarpį nebuvo. Ieškovui buvo pasakyta, kad atsilaisvinus nuo kitų darbų, bus atliekamas remontas, prieš tai ieškovui pateikus būtiną išardymui įrankį, būtiną tokio tipo reduktoriui, kad remontas nebūtų ieškovui brangus. Negavus reikiamo įrankio, ieškovo pageidavimu reduktorius buvo nuvežtas UAB „G. S.“, kurie atliko diagnostiką ir reduktoriaus remontą bendrai 1988,88 Eur sumai. Ieškovas atsisakė atsiskaityti ir kreipėsi į teismą, siekdamas pasipelnyti. Ieškovas nėra sumokėjęs pinigų už jokius darbus ir liko neatsiskaitęs už remonto darbus UAB „G. s.“. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti naujo reduktoriaus vertės, nes to nenumato įstatymai, be to, ieškovo reduktorius nebuvo naujas. Atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio su galimais nuostoliais nėra. Ieškovas pateikė duomenis apie 2020 metais gautas pajamas per visus kalendorinius metus, iš kurių nėra galimybės nustatyti, kiek ieškovas būtų gavęs pajamų tuo laikotarpiu. Neaišku, kokiais kriterijais ieškovas vadovaujasi dėl reduktoriaus remonto terminų, nes su juo nebuvo susitarta dėl konkretaus remonto termino, o pirmą kartą grąžinus ieškovui reduktorių, jis dar buvo nesuremontuotas. Šiai dienai susidarė situacija, kada ieškovas neatsiima reduktoriaus ir neatsiskaito, o nusipirko naują reduktorių.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo UAB „S. k.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad šioje byloje ieškovas netinkamai nurodo proceso šalis, nes ieškovui paslaugą suteikė ne M. D., o UAB „S. k.“, nes M. D. kaip fizinis asmuo tokių paslaugų neatlieka. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „S. k.“ reiškiamos piniginės pretenzijos ieškovui už atliktas paslaugas. Ieškovas nesumokėjo UAB „S. k.“ už atliktus darbus ir diagnostiką sutartų 800 eurų. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas M. D., prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. rusėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. M. atsakovui M. D. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad susirašinėjimas dėl remonto darbų ir kainos vyko ir žodinis susitarimas sudarytas būtent tarp ieškovo ir atsakovo M. D., būtent atsakovui buvo perduota, o vėliau iš jo paimta greičių dėžė, tai, kad atsakovas priimdamas greičių dėžę remontui nesurašė juridinio asmens vardu jokio užsakymo ar daikto priėmimo – perdavimo akto, 300 Eur už remonto darbus priėmė asmeniškai, vėlgi neišrašydamas juridinio asmens vardu jokio kasos pajamų orderio, sprendė, kad susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo M. D. kaip fizinio asmens.
11. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovui pareiškus teisme ieškinį, UAB „S. k.“ praėjus daugiau nei 3 metams išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus ir kasos pajamų orderį, nesudaro pagrindo spręsti, kad susitarimo sudarymo metu ieškovas turėjo teisinį pagrindą manyti ir žinoti, jog sudaro sutartį su juridiniu asmeniu.
12. Spręsdamas dėl nekokybiškų rangos darbų ir atsakovo atsakomybės, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų darbų kokybės ir ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl netinkamai atliktų remonto darbų, atlyginimo. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos, o būtent laivo greičių dėžės remonto, sutartis. Įvertinęs šalių susirašinėjimą, teismas sprendė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą ne tik dėl patikros, bet ir dėl greičių dėžės remonto, nes greičių dėžės perdavimo atsakovui metu greičių dėžė leido tepalą, atliekant remonto darbus atsakovas pakeitė riebokšlį, taip pat siekiant prailginti greičių dėžės perjungimo laiką ir sumažinti smūgiavimą perjungimo metu, įsuko vieną papildomą poveržlę, apie atliktus darbus informavo ieškovą, taip pat ieškovą informavo apie tai, kad negalėjo pakeisti vieno riebokšlio, per kurį leido tepalą, dėl to, kad neturėjo specialaus įrankio. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, susirašinėjimą, fotonuotraukas, sprendė, kad ieškovas apie tai, kad nebuvo pakeistas riebokšlis, per kurį leido tepalą, buvo informuotas, tačiau greičių dėžę po remonto atsiėmė. Tai, kad ieškovas atsiimdamas greičių dėžę iš atsakovo žinojo, kad ji nėra visiškai suremontuota, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad ieškovas nors susitarimo metu ir teiravosi, ar darbams bus suteikiama garantija, atsiimant greičių dėžę po remonto, garantijos neprašė ir ji nebuvo duota. Iš šalių susirašinėjimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovo po remonto paimtą greičių dėžę pats montavo į laivą ir jau (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovui fotonuotrauką, kad greičių dėžė leidžia tepalą ties hidraulinės žarnos sujungimu, nes toje vietoje yra įtrūkimas. Įvertinęs tolimesnius ieškovo veiksmus, UAB „G. s.“ išvadą, teismas sprendė, kad ne ieškovo supiltas tepalas ir ne atsakovo papildomai įsukta poveržlė buvo greičių dėžės gedimo priežastis. Iš UAB „G. s.“ (duomenys neskelbtini) defektacijos akto ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto – finalinės sąmatos teismas nustatė, kad greičių dėžė buvo remontuota pakeičiant guolius, riebokšlius, išvalant tam tikras vietas, pakeičiant sandariklius ir kt., tačiau ir tada greičių dėžė neveikė; tik antrą kartą nuvežus greičių dėžę UAB „G. s.“ buvo nustatyta, kad neveikia slėgio reguliatorius, būtent dėl to, kad į slėgio reguliatorių galėjo patekti skystų klijų, kuriuos ieškovas užtepė ties hidraulinės žarnos jungtimi.
13. Teismas, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus (UAB „G. s.“ tyrimo ataskaitą, atsakovo pateiktų fotonuotraukas ir video įrašus) ir paaiškinimus, sprendė, jog labiausiai tikėtina greičių dėžės gedimo priežastis yra ne atsakovo netinkamai atliktas remontas, o būtent paties ieškovo veiksmai montuojant greičių dėžę į laivą, t. y. montavimo metu perveržus veržles atsiradęs įtrūkimas ties hidraulinės žarnos jungtimi, kuris buvo užteptas chemine medžiaga (skystais klijais), kurių pateko į slėgio reguliatorių ir būtent tai lėmė galutinį greičių dėžės gedimą, dėl ko daikto nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Teismas vertino, kad ieškovas, turintis mechaniko žinių ir patirties, sandarindamas korpuso įtrūkimą skystais klijais, veikė savo rizika, todėl visos iš to kylančios pasekmės tenka pačiam ieškovui. Teismas pažymėjo, kad siūlė šalims apklausti UAB „G. s.“ specialistą, atlikusį greičių dėžės remontą, taip pat siūlė šalims skirti techninę ekspertizę, siekiant nustatyti, kas lėmė greičių dėžės gedimą, tačiau šalys tiek specialisto apklausos, tiek ekspertizės atsisakė.
14. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog greičių dėžė sugedo būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo už remontą sumokėtą pinigų sumą, taip pat sumą, sumokėtą už naują greičių dėžę ir negautas pajamas, laikė neįrodytu ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
15. Apeliantas (ieškovas) L. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1 Teismo išvada, kad greičių dėžė, ją perduodant darbų atlikimui pirmą kartą, buvo su defektais yra neteisinga ir padaryta neatsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes. Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas dėl rangos darbų, kuris vyko apeliantui (duomenys neskelbtini) imant greičių dėžę iš laivo; apeliantas atsakovo teiravosi, kokias dar dalis reiktų išimti ir jam pristatyti darbų atlikimui. Teismo posėdžių metu apeliantas L. M. paaiškino, kad tuo metu, kai rašė šią žinutę, visa greičių dėžė buvo nešvari, tepaluota, todėl ir nusprendė parašyti tai atsakovui M. D., tikslu, kad būtų tinkamai įvertinta ir sutvarkyta, jei tepalų pratekėjimas būtų. Atsakovas M. D. patvirtino, kad pirmojo taisymo metu tepalai netekėjo, tai yra fiksuota ir šalių pokalbyje telefonu (su ieškiniu pateiktas garso įrašas Nr. 15.1, laikas 0:02:53), atsakovas patvirtina, kad tepalas nebėgo, nebent kažkiek rasojo. Teismas šių įrodymų visiškai nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą dėl greičių dėžės būklės ir jos defektų prieš pirmąjį taisymą.
15.2 Teismas vadovaudamasis šalių susirašinėjimu, kuris vyko po greičių dėžės perdavimo, visiškai nevertino fakto, kad atsakovas M. D. neišrašė atliktų darbų priėmimo perdavimo akto darbų priėmimo metu, neinformavo, kad gali tekėti tepalas dėl sujudintų kitų dalių ir įtakos šalių įrodinėjamų aplinkybių nustatymui. Apeliantui atsiimant greičių dėžę, informacija, kad greičių dėžė nesutaisyta, nebuvo suteikta. Atsakovas M. D. laivo greičių dėžę apeliantui L. M. atidavė kaip veikiančią, sutvarkytą greičių dėžę, be išlikusių gedimų, jokios papildomos informacijos ar pastebėjimų, todėl greičių dėžė buvo montuojama į laivą.
15.3 Atsakovas, kaip verslininkas, pagal savo veiklos pobūdį privalo žinoti atliktų rangos darbų perdavimą – priėmimą reglamentuojančius norminius aktus ir vykdyti juose įtvirtintas pareigas; verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas, vadovaujantis LR CPK 177 straipsnio 4 dalis, negalėjo spręsti apie darbų perdavimo aplinkybes vadovaudamasis vėliau parašyta atsakovo žinute.
15.4 Atsakovas verčiasi transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu, tai posėdžio metu patvirtino. Todėl jis atitinkamai turi laikytis Transporto techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45, ir kitų teisės aktuose nurodytų reikalavimų, taikomų jo veiklai.
15.5 Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovas žinojo apie neatliktus darbus ir likusius gedimus ir dėl to nereikalavo garantijos. Apeliantas nesutinka, kad atsakovo atliktiems darbams galėtų būti netaikoma garantija, tokių išimčių nenustato ir įstatymai. Teismo argumentas dėl garantijos nesuteikimo yra neteisingas ir perteklinis. Šalys dėl garantinio termino momento nesitarė, todėl galioja bendroji taisyklė – nuo darbų perdavimo momento. Apelianto nuomone, trūkumai buvo nustatyti per protingą terminą, vos įmontavus laivo greičių dėžę, todėl atsakovo M. D. darbų defektai nustatyti per garantinį terminą, todėl atsakovas privalėjo priimti laivo greičių dėžę ir neatlygintinai trūkumus pašalinti.
15.6 Teismas, spręsdamas, kad laivo greičių dėžė buvo grąžinta ir atsakovas nebuvo įsipareigojęs jos sutaisyti, vertino tik šalių susirašinėjimą, bet neįvertino į bylą pateiktų telefoninių pokalbių garso įrašų, aplinkybės, kad atsakovas negrąžino ir nepateikė jokių išvadų dėl greičių dėžės gedimų ar negalimumo sutvarkyti ilgiau nei du metus. Teismas neįvertino ir atsakovo M. D. elgesio: priimant antrą kartą greičių dėžę nepasirašytas joks atskiras susitarimas; taisymo darbai užtruko ilgiau nei 2 metus, per tokį ilgą laiką atsakovas nepasiūlė apeliantui ieškoti kito rangovo, galinčio jam padėti, o galiausiai, gavus pretenziją (duomenys neskelbtini), pasitelkė net kitą asmenį – UAB „G. s.“. Apie tai, kad apelianto L. M. grąžinta dėžė priimama ne garantiniam taisymui, tarp šalių susitarta nebuvo.
15.7 Teismas neįvertino visų ieškinyje bei teismo posėdžiuose nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl laivo greičių dėžės gedimo ir kilusių pasekmių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir padarė neteisingą išvadą, kad būtent apeliantas L. M. neįrodė aplinkybių.
15.8 Teismas nebevertino aplinkybių dėl tepalo bėgimo iš greičių dėžės pro riebokšlį. Būtent atsakovo M. D. netinkami veiksmai, neturint specialių įrankių, lėmė tepalų bėgimą iš greičių dėžės, dėl ko greičių dėžė nebegalėjo būti eksploatuojama ir tai lėmė nuostolių atsiradimą.
15.9 Teismas nevertino UAB „G. s.“ defektacijos akto išvados dėl trūkusio korpuso. Byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio pagrįsti įtrūkimą ant hidraulinių šlangų jungties, o tuo labiau, kad pro šį įtrūkimą galėjo patekti klijai.
15.10 Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad jis veikė savo rizika, užtepdamas klijus ant jungties. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad jis turėjo įrodyti, jog greičių dėžė sugedo dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų. Būtent dėl to, kad greičių dėžė buvo pas atsakovą, jis turėjo pareigą greičių dėžę ir jos sudedamąsias dalis saugoti, turėjo galimybę nustatyti gedimų priežastis ir tokiu būdu, siekdamas išvengti atsakomybės (ją sumažinti), turėjo įrodyti, kad dėl pačio apelianto veiksmų greičių dėžė sugedo, tačiau to nepadarė.
15.11 Teismas neteisingai nurodė, kad nė viena iš šalių nesutiko kreiptis dėl ekspertizės, nes šioje situacijoje ekspertizė iš esmės net nėra įmanoma.
Atsiliepimas
15.12 Atsakovo teikiami paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs. Teismas nevertino atsakovo, kaip verslininko, neatsakingo, teisės aktus pažeidžiančio elgesio, kuris pasireiškė atsakovui prisiimant darbus, kurių atlikimui neturi reikiamų žinių ir įrankių, neteikiant esminės informacijos, nesurašant darbų priėmimo ir perdavimo aktų, neišrašant grynųjų pinigų priėmimo kvito ir kt.
15.13 Sąskaitą už teisines paslaugas išrašius ne pačiam atsakovui M. D., nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių teisinį prievolinį santykį tarp atsakovo ir UAB „S. k.“ dėl išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos atsakovui M. D..
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. D. ir trečiasis asmuo UAB „S. k.“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Ieškovas teisme pripažino, kad greičių dėžė buvo su gedimais; priešingu atveju reikštų, kad ieškovas prašo apžiūrėti greičių dėžę, nesant jokio gedimo.
16.2. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl laivo greičių dėžės patikros ir remonto. Šalių susirašinėjime nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisiėmęs atsakomybę dėl galimai netinkamai jo atliktų darbų, sutinka, tik su tuo, kad atsakovas atvežtų jam greičių dėžę gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau suremontuoti neįsipareigoja.
Šalies argumentai
16.3. Apeliantas nurodo, kad įtrūkimas ir tepalo leidimas atsirado dėl remonto metu susijudintų senų dalių; nėra tokio gedimo –„senų dalių sujudinimas“; dėl neteisingo greičių dėžės montavimo atsirado įtrūkimas ties hidraulinių jungčių sujungimu.
16.4. Ieškovas atsiimdamas greičių dėžę žinojo, kad ji nėra visiškai suremontuota, garantijos neprašė ir ji nebuvo duota. Reduktoriaus korpuso įtrūkimas yra matomas plika akimi ir ieškovas tai būtų akivaizdžiai matęs. Iš to seka, kad įtrūkimas yra atsiradęs dėl netinkamų paties ieškovo veiksmų. Ieškovas atliko reduktoriaus remontą, pats jį sumontavo ir atsiradusius naujus gedimus konstatavo kaip atsakovo darbo defektus.
16.5. UAB „G. s.“ tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad kai reduktorius (duomenys neskelbtini) buvo perduotas UAB „G. S.“ korpuso dalis ties hidrauline jungtimi buvo aptepta nežinomos kilmės medžiaga.
16.6. Apeliantas neįrodė, jog greičių dėžė sugedo būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už remontą sumokėtą pinigų sumą, taip pat sumą, sumokėtą už naują greičių dėžę ir negautas pajamas, pagrįstai teismo laikytas neįrodytu ir tuo pagrindu ieškinys atmestas.
16.7. Akivaizdu, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė visais byloje keliamais reikalavimais ir juos pagrindė, todėl apeliacinis skundas ir jame išdėstyti motyvai nesukelia teisinio pagrindo naikinti šį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ieškovas skundžia teismo sprendimą dėl ginčo esmės ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neatskiriamai susijęs su ginčo išsprendimo iš esmės rezultatu – teismo išvados dėl pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tenkinimo tiesiogiai lemia byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes šias išlaidas turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93, 96 straipsniai). Taigi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra savarankiška, o yra neatskiriamai susijusi su sprendimo dalimi dėl ginčo išsprendimo iš esmės ir nuo šios priklausoma, pastaroji lemia jos turinį ir egzistavimą apskritai.
20. Šioje byloje apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas, kaip verslininkas, pagal savo veiklos pobūdį privalo žinoti atliktų rangos darbų perdavimą – priėmimą reglamentuojančius norminius aktus ir vykdyti juose įtvirtintas pareigas; verslininkui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; atsakovas verčiasi transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu, jis atitinkamai turi laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, taikomų jo veiklai, o būtent Transporto techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45. Ieškovas, apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos nepagrįstumą grindė tuo, kad atsakovo M. D., kuris yra UAB „S. k.“ direktorius, atstovavimo išlaidas apmokėjo trečiasis asmuo UAB „S. k.“. Apelianto teigimu, šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad atsakovas (M. D.), būdamas UAB „S. k.“ direktoriumi, tokiu būdu nesąžiningai naudojasi juridiniu asmeniu savo asmeniniais tikslais.
21. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nekeliamas atsakovo šioje byloje tinkamumo klausimas, tačiau įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo ir pasinaudodama įstatymo suteikta teise išeiti už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako ir dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo. Dalyvaujantys byloje asmenys apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas buvo informuoti, kaip to reikalauja CPK 320 straipsnio 2 dalis.
Dėl tinkamo atsakovo
22. Ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovo byloje tinkamumo, savo paaiškinimuose apeliaciniam teismui nurodė, kad apeliantas L. M. laikosi pozicijos, jog susitarimas buvo sudarytas tarp jo ir atsakovo M. D.. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą M. D. per programėlę Messenger; apie atsakovą M. D. sužinojo iš pažįstamo asmens, kuris nurodė, kad atsakovas tvarko greičių dėžes; atsakovas, nurodydamas, kur pristatyti laivo greičių dėžę, nurodė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), adresą: (duomenys neskelbtini), patikslino parašydamas „M.“ ir nurodydamas (duomenys neskelbtini) miestą; ieškovui buvo žinomi atsakovo vardas, pavardė, jo veiklos adresas ir pavadinimas „M.“, internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) nebuvo (ir nėra) nurodoma informacija apie UAB „S. k.”; prieš teikiant ieškinį, buvo pastebėta informacija, kad atsakovas yra ir UAB „S. k.“ direktorius (internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt); atsakovo ieškovui nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr.,(nurodyti ir (duomenys neskelbtini)), nesutampa su UAB „S. k.“ adresu ((duomenys neskelbtini)) ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini)); byloje pateikta nuotrauka, įkelta 2021 metais, kurioje matomas tik garažas, be jokios informacijos; vėlesnėje fotonuotraukoje ant to pačio garažo lango yra pateikiama informacija, užrašas „M.“, bet pavadinimo UAB „S. k.“ – nėra.
23. Atsakovas M. D. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas siūlė pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu (UAB „S. k.“), tačiau ieškovas su tuo nesutiko, apeliaciniame skunde to taip pat neprašo, todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su atsakovo procesinės padėties keitimu apeliacinėje instancijoje.
24. Atsižvelgiant į faktus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui dėl piniginių sumų (kaip nurodyta ieškinyje – dėl nuostolių, kilusių iš nekokybiškai atliktų rangos darbų, atlyginimo) priteisimo, ir ieškinyje nurodomą šio reikalavimo teisinį pagrindą, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinamas aptariamas reikalavimas atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Pirmosios instancijos teismas šalių santykius kvalifikavo kaip rangos santykius, sudarytus tarp dviejų fizinių asmenų – ieškovo L. M. ir atsakovo M. D. – dėl laivo greičių dėžės remonto darbų (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
25. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus ir įrodymus, kad ieškovui paslaugą suteikė ne atsakovas M. D., o UAB „S. k.“, nurodė, kad M. D., kaip fizinis asmuo, tokių paslaugų neatlieka.
26. Ieškovo teigimu, fizinis asmuo Lietuvoje turi teisę verstis ūkine komercine veikla, teikti paslaugas, atlikti rangos darbus, ne tik steigiant UAB, bet ir pasirenkant kitą veiklos vykdymo formą, pavyzdžiui, individualią veiklą pagal pažymą, kai sutartys sudaromos fizinio asmens, vykdančio veiklą, asmeniškai.
27. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties šalimis yra užsakovas ir rangovas. Bendroji taisyklė, kad tiek užsakovu, tiek rangovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Kai kurių rangos sutarčių atvejais šalims gali būti būdingi ar keliami tam tikri specialūs reikalavimai, rangovu gali būti fiziniai asmenys, turintys verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.
28. Kaip jau minėta, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas yra verslininkas ir teigia, kad teismas nevertino atsakovo, kaip verslininko, neatsakingo, teisės aktus pažeidžiančio elgesio. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad susirašinėjimas dėl remonto darbų ir kainos vyko ir žodinis susitarimas sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo M. D., kad atsakovui buvo perduota, o vėliau iš jo paimta greičių dėžė, kad atsakovas priimdamas greičių dėžę remontui nesurašė juridinio asmens vardu jokio užsakymo ar daikto priėmimo – perdavimo akto, 300 Eur už remonto darbus priėmė asmeniškai, vėlgi neišrašydamas juridinio asmens vardu jokio kasos pajamų orderio, sprendė, kad susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo M. D. kaip fizinio asmens ir M. D. yra tinkamas atsakovas byloje. Su tokia pirmosios instancijos išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
30. Nacionalinėje teisėje nėra vartojama vieninga verslininko sąvoka. Nacionalinėje teisėje verslas suprantamas kaip juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla.
31. Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos (Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal nacionalinę teisę verslininkais gali būti laikomi tik verslo liudijimus turintys fiziniai asmenys, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, individualių įmonių savininkai, tikrųjų bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir ūkininkai.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas, turintis pakankamai profesinių žinių, vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Tačiau byloje yra duomenys, kuriuos patvirtina viešai prieinamų registrų duomenys, kad atsakovas M. D. nuo 2018 metų yra UAB „S. k.“, kuri be kitų veiklų užsiima ir variklinių transporto priemonių technine apžiūra ir remontu, direktorius. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys, dirbantys samdomą vadovo darbą pagal darbo sutartį, pagal nacionalinę teisę nelaikomi verslininkais.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovą M. D. dėl laivo greičių dėžės patikros ir (duomenys neskelbtini) atvežė laivo greičių dėžę nurodytu adresu „M.“ (M.), (duomenys neskelbtini). Ieškovas duodamas paaiškinimus proceso metu nurodė, kad suprato dėl remonto darbų kreipęsis į servisą, kuriame remontuota daug greičių dėžių, yra darbuotojų; atvežęs greičių dėžę į servisą, nesidomėjo, ar M. D. ten dirba ar yra samdytas darbuotojas. Be to, teikdamas ieškinį ieškovas pateikė duomenis iš internetinio puslapio ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad UAB „S. k.“ yra M./A. pavarų dėžių autoservisas.
34. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovas M. D. yra UAB „S. k.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini),) vadovas. Iš viešai prieinamų duomenų ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad UAB „S. k.“ veiklą vykdo (duomenys neskelbtini).
35. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.49 straipsnyje yra nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama, nurodant patalpų adresą. Nors preziumuojama, kad juridinio asmens verslo vieta yra ten, kur yra jo buveinė, įstatymai neįpareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo buveinė, todėl bendrovės buveinės vieta ir veiklos vykdymo vieta gali nesutapti. Pažymėtina taip pat, kad įregistravę lietuvišką pavadinimą, įmonių steigėjai turi galimybę savo veikloje naudoti savo sugalvotą, įmonės veiklą pristatantį žodžių ar simbolių junginį. Įmonės pavadinimai yra skirti naudoti įmonės vidaus dokumentuose, išrašomose sąskaitos, o rinkai juridinis asmuo gali prisistatyti su savo sugalvotu prekės ženklu.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal ieškovo ieškinį dėl rangos sutarties trūkumų, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas M. D. yra tinkama šalis byloje. Akcentuotina, kad bendrovės vadovo įgalinimai veikti bendrovės vardu suteikiami ne vadovo, o bendrovės interesams tenkinti, ir būtent todėl vadovas veikia ne savo, bet tos bendrovės, kuri jam suteikė įgalinimus atstovauti, realizuojant jos subjektines teises, vardu. Taigi nenustatyta pagrindo M. D., kaip fizinio asmens, pareigai atsakyti už ginčijamus rangos darbų trūkumus, todėl ieškovo ieškinys vien šiuo pagrindu turi būti atmestas (CPK 5 straipsnis).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 45 straipsnio 1 dalį, nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl atsakovo pakeitimo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į susidariusią situaciją, jog ieškovas, atstovaujamas advokato, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra tinkama proceso šalis ir būtent jis turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, t. y. ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo tinkamumo ir nesutikimo jį pakeisti kitu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovo interesais ir skirta, be kita ko, užtikrinti ekonomiškesnį ir greitesnį bylų nagrinėjimą, kita vertus, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo be pakankamo teisinio pagrindo šiems siekiams prieštarautų. Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad ieškovas nepripažįsta, jog atsakovas byloje yra netinkamas bei atitinkamai atsisakė pasinaudoti savo teise keisti atsakovą, apeliacine tvarka byla išnagrinėtina iš esmės.
40. Nustačius, kad ieškovas teikdamas ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą, reikalavimą reiškia netinkamam atsakovui, dėl ieškovo apeliacinio skundų argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl rangos darbų atlikimo apimties ir tinkamumo bei kilusių pasekmių ir kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus turi atsakyti atsakovas M. D.. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškovas nesutinka pakeisti atsakovo byloje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį iš esmės teisingas bei paliktinas nepakeistas, tačiau kitais, šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
42. Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo L. M. priteisė atsakovui M. D. 2000 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o būtent UAB „S. k.“ išrašyta sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinančia pavedimo kopija.
43. Apeliantas su bylinėjimosi išlaidų priteisimu atsakovui nesutinka, nurodydamas, kad advokato (duomenys neskelbtini) sąskaita už teisines paslaugas išrašyta ne atsakovui, bet UAB „S. k.“, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo paskirtyje nenurodoma, kad mokėjimas atliekamas už M. D., todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos atsakovui M. D..
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį atsakovą M. D. atstovavo advokatas M. G., kuris (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl 2000 Eur atstovavimo išlaidų (įrodymų rinkimas, susipažinimas su dokumentais – 100 Eur, atsiliepimo į ieškinį ruošimas 1300 Eur, prašymo ruošimas – 200 Eur, atstovavimas teisme 400 Eur). Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra, išrašyta UAB „S. k.“ ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo patvirtinimas, kuriuo UAB „S. k.“ advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2000 Eur. Pažymėtina, kad trečiuoju asmeniu UAB „S. k.“ įtrauktas protokoline nutartimi 2023 m. liepos 10 d.
45. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos apžvalga Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese, 247 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atstovavimo išlaidos, kurias už atsakovui M. D. suteiktas teisines paslaugas apmokėjo UAB „S. k.“, iš ieškovo L. M. priteistinos atsakovui M. D..
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo
46. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas M. D. patyrė 1200 Eur advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovo L. M. ieškinys atsakovui M. D. atmestas, palikti nepakeistą, nurodant, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
Priteisti iš ieškovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.