Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei R. A., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakove santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų, K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. A., gimusio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad taikinimo priemonių teismui imtis netikslinga, kadangi kategoriškai nusprendęs santuoką nutraukti, nemato galimybės jos išsaugoti, nes atsakovė paliko šeimą ir kartu negyvena, jos netenkino gyvenimas kaime, jų požiūriai išsiskyrė, bendros kalbos nerado, prieštaravo jos išvykimui į užsienį, kildavo žodiniai konfliktai. Gyvenant santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonė įgyta už jo asmenines lėšas, juo naudojasi tik jis pats, rūpinasi automobiliu tik jis, jį remontuoja, draudžia privalomuoju draudimu, rūpinasi techniniu stoviu, todėl jis priteistinas jam, nepriteisiant atsakovei kompensacijos. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo, kadangi atsakovė jau keletą metų yra išvykusi į užsienį, vaikams dėmesio apskritai neskiria, dėl to vaikai labai išgyvena, o tarp jo ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Kadangi atsakovė yra nepilnamečio šiuo metu esančio vaiko, tai iš jos priteistinas jam išlaikymas, nes tik jis šiuo metu rūpinasi juo, tinkamu jo poreikių tenkinimu, nes atsakovė neskiria vaikams išlaikymo. Jo žiniomis atsakovė neturi sveikatos problemų, neturi kitų išlaikytinių. Tuo tarpu jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 183,60 Eur socialinė pašalpa, nes niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iš kurios pusę metų gavo nedarbo draudimo išmokas, kito pajamų šaltinio neturi. Sūnus mokosi Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos daugiafunkcinio centro 9 a klasėje, jam neskirtas nemokamas maitinimas, nes atsakovė neteikia duomenų apie savo gaunamas pajamas. Gali tenkinti tik minimalius vaikų poreikius, tačiau jie nori su draugais leisti laisvalaikį, lankytis kultūriniuose renginiuose. Jis užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, kasdieną jais rūpinasi. Gyvena su vaikais kartu su ieškovo motina, jai priklausančiame name, todėl turi pareigą prisidėti prie malkų įsigijimo, mokėjimo už elektrą, vandenį ir pan. Būtiniausius maisto produktus perka turguje iš ūkininkų, rūbus ir avalynę vaikams perka prekybos bazėse, pigių prekių parduotuvėse. Į išlaikymą iš atsakovės nepretenduoja, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė (b. l. 110 - 111), kad prieš šešis metus atsakovė išvažiavo į užsienį, rado kitą, vaikais nesirūpina, taikytis nenori, todėl baigėsi bendras gyvenimas, santuokos išsaugoti galimybės nemato, nori išsiskirti. Dar iš pat pradžių atsakovė grįžinėdavo, tačiau jau daugiau kaip du metai atsakovė negrįžta į Lietuvą. Nepilnametis sūnus mokinasi 10 klasėje, lanko sporto mokyklą „Viltis“ lengvąją atletiką, už ją moka po 6 Eur į mėnesį, lanko informatikos būrelį, patiria išlaidas pirkdamas specialius sporto vitaminus, sporto aprangą, avalynę kas sezoną reikia keisti. Vaikas šiek tiek nervuotas dėl streso, mamos nebuvimo. Vaikas važinėja į sporto mokyklą, tam patiria ieškovas papildomas transporto išlaidas. Atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda jau daugiau kaip metai laiko, su jais nebendrauja, pati atsakovė jiems neskambina, jai skambino pati mergaitė vasarą. Su atsakove jokio turto neužgyveno, tik mašiną.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 51, 73 – 74, 87 - 89).

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 99). 2016 m. gegužės 16 d. išvadoje nurodė, kad D. A. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Ieškovo prašoma priteisti 175 Eur išlaikymo suma atitinka vaikų poreikius ir neprieštarauja jų interesams. Skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes tai atitinka vaikų interesus (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu negyvena jau daugiau kaip du metai (b. l. 7, 110 - 111). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: šiuo metu pilnamete esančios K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu nepilnamečiu esančio sūnaus V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su ieškovu (b. l. 8 – 11, 110 - 111). Šalys nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė, atsakovė transporto priemonių neturi (b. l. 13, 14). Ieškovas nedirba, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 31 d. jam buvo išmokėta nedarbo draudimo išmokos, sumoje 923,87 Eur, bei nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. gavo 183,60 Eur socialinę pašalpą (b. l. 15, 16, 110 – 111, CPK 186 straipsnis). Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovė Lietuvoje nedirba, tačiau iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė išvykusi prieš šešerius metus į Norvegiją ir ten dirba (b. l. 27, 110 – 111, CPK 178, 185, 186 straipsniai). Šalių pilnametė dukra mokosi 12 klasėje, nepilnametis sūnus šiuo metu mokosi 10 mokyklos klasėje (b. l. 17 – 18, 110 - 111). Iš byloje esančios poreikių – išlaidų lentelės matyti, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga maistui 160 Eur, higienos reikmenims 30 Eur, drabužiams ir avalynei 80 Eur, vaistams ir vitaminams 20 Eur, ugdymo priemonėms 30 Eur, laisvalaikiui 30 Eur , viso 350 Eur (b. l. 19).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad ji sutiko su pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai ir į ieškovo paaiškinimus, iš kurių nustatyta, kad šalys jau seniai nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeimyninių santykių, atsakovė daugiau kaip du metai negrįžta iš užsienio, nepalaiko jokių ryšių su ieškovu, vaikais, darytina išvada, kad šiuo metu šalių santuoka yra formali ir jos išsaugoti nėra jokių galimybių, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – A., A. (CK 3.69 straipsnis).

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, atsakovė išvykusi į užsienį, su šeima kartu negyvena (b. l. 11, 51). Be to, kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, atsakovė ryšių su vaikais nepalaiko, su jais nebendrauja, jiems neskambina (b. l. 110 - 111). Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie bylos procesą, savo pasyviu elgesiu nei pateikė atsiliepimo, nei dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl laikytina, kad su šiuo reikalavimu sutiko. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tarp šalių nesant ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tenkintinas ieškinio reikalavimas sūnaus V. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūrinai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006, 3K-3-21/2007). Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant vaiko poreikius būtina atsižvelgti , kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.,), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 175 Eur. Šalių vaikas yra paaugliško amžiaus jaunuolis, ieškovo teigimu, sunkiai išgyvenantis atsakovės šeimos palikimą, išvykimą ir nebendravimą su jais, dėl ko sūnus tapo irzlus, nervingas, lankosi pas psichologus, o tai teismo nuomone neabejotinai susiję su papildomomis išlaidomis sveikatos palaikymui, gerinimui (CPK 186 straipsnis, b. l. 110 - 111). Kiekvienam vaikui, nesvarbu kokio amžiaus jis bebūtų, neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, drabužiai, avalynė, o šalių sūnui, kaip ieškovas nurodė, reikalingi specialūs sportininkams skirti vitaminai, kadangi sūnus profesionaliai sportuoja lengvąją atletiką. Minėto vaiko pomėgio tenkinimui, ieškovas akivaizdu, kad patiria papildomas išlaidas, susijusias ne tik su specialių vitaminų pirkimu, bet ir su sporto kelionių išlaidomis, sporto būrelio mokesčio sumokėjimu (6 Eur į mėnesį), transporto išlaidomis (CPK 186 straipsnis, b. l. 110 - 111). Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Šalių sūnus yra sveikas, specialių poreikių neturi. Ieškovas be minėtų būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) neabejotinai patiria papildomas išlaidas, susijusias su mokymosi priemonėmis, kurios nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir nusistovėjusioje praktikoje nelaikytinos per didelėmis. Neabejotina ir tai, kad vaikui reikalingos lėšos laisvalaikiui, kūrybinei veiklai, kadangi siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Nors ieškovas šiuo metu nedirba, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 31 d. jam buvo išmokėta nedarbo draudimo išmokos, sumoje 923,87 Eur, bei nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. gavo 183,60 Eur socialinę pašalpą, tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis vaikus išlaiko iš santaupų, padeda jam jo pensininkė mama (CPK 186 straipsnis, b. l. 110 - 111). Tuo tarpu, kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, atsakovė dirbanti, o duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą, byloje nėra, ji darbingo amžiaus. Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą idant galėtų vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CPK 178, 185, 186 straipsniai, b. l. 110 - 111). Nekilnojamojo turto abi šalys neturi, tačiau atsakovas įgijęs transporto priemonę. Pažymėtina, kad atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda nei materialiai nei jokia kita forma, kadangi kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, atsakovė prieš daugiau kaip dvejus metus išvyko į Norvegiją ir nutraukė visus ryšius su šeima, todėl visa išlaikymo našta šiuo metu tenka tik vienam ieškovui (b. l. 110 - 111, CPK 186 straipsnis). Kaip kasacinis teismas yra pastebėjęs, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Esant visoms šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, kadangi abu neturi nekilnojamojo turto, abu turi dar vieną pilnametę dukrą, apie kitus išlaikytinius byloje duomenų nėra. Įvertintina tai, kad ieškovas prie šeimos poreikių patenkinimo prisideda savo kasdieniu darbu, rūpindamasis ne tik vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu, bet ir kasdienine nuolatine vaiko priežiūra, maitinimu, ugdymu ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 EUR. Ieškovo prašomas priteisti nepilnamečiui vaikui teiktino mėnesinio išlaikymo sumos dydis neviršija pusės minėtos minimalios mėnesinės algos 190,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (nepilnamečio vaiko amžių; augančius poreikius stiprinti sveikatą ir imunitetą; būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, susijusius su sportine veikla; būtinybę tokio amžiaus nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko – V. A. - poreikius. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinant ir tai, jog atsakovė, nepateikdama atsiliepimo ir nedalyvaudama posėdžiuose, preziumuotina, jog sutiko su ieškinio reikalavimais, ieškinio reikalavimas dėl 175 Eur išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant vaikui iš atsakovės po 175 Eur kasmėnesinio išlaikymo ( CPK 178, 186, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskirtinas įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas – tėvas.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto

Įstatymų leidėjas CK 3.88 straipsnyje įvirtino nuostatas koks turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Turto įgijimo ar gavimo momentas – prieš sudarant santuoką ar ją sudarius – yra svarbiausias veiksnys nustatant bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto bendrąją jungtine nuosavybės teise neįgijo, tačiau įgijo transporto priemonę Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 - 13). Ieškovas ieškiniu prašė minėtą automobilį palikti jam, nepriteisiant atsakovei kompensacijos, kadangi jis vienas juo rūpinasi, jį remontuoja, prižiūri jo techninį stovį, perka privalomąjį draudimą. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie bylos procesą, nei atsiliepimo, nei kitų prašymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl turto padalinimo bei įvertinus aplinkybę, kad šalys neturi kreditorių, kurių interesus toks turto padalinimas galėtų pažeisti, tenkintinas ieškinio reikalavimas, priteisiant ieškovui minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185, 186 straipsniai, b. l. 110 - 111).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo ir valstybės naudai (CPK 93, 96 straipsniai).

Teismas šioje byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovui buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 143,82 Eur (b. l. 108). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 143,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. A. ieškinį atsakovei R. A., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – A., A..

Nustatyti šalių sūnaus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. balandžio 5 d.) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) periodinių kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143,82 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 82 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, „Swedbank“ AB bankas, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui ir turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.